摘要：Pagrindinė Lietuvos, kaip ir visų pasaulio didmiesčių, problema - transporto spūstys, susiformuojančios dėl šių priežasčių: neracionali susisiekimo požiūriu miesto ir netinkama transporto sistemos infrastruktūra; netinkamos intensyvaus eismo gatvių sankryžos; nėra greitojo nenutrūkstamo eismo magistralinių gatvių; keleivinio transporto stambiausiuose maršrutuose nėra automobilių stovėjimo aikštelių; neracionaliai išnaudojama intensyvaus eismo gatvių važiuojamoji dalis. Transporto spūsčių padariniai: didėjanti tarša, blogėjanti žmonių sveikata, ekonominiai nuostoliai. Kiekvienos darbo dienos rytą ir popietę didmiesčių pagrindiniuose keliuose susidaro transporto spūstys ir jos užtrunka vieną, dvi, o kartais net tris valandas. Priklausomai nuo eismo intensyvumo, sankryžų pralaidumo, eismo reguliavimo suderinamumo, eismo įvykių, kiekvienas automobilis susidarius spūstims, prastovi nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Kai kurie vairuotojai, patekę į spūstį, skubėdami sukelia avarines situacijas arba eismo įvykius, o tuo dar labiau sukomplikuoja ir taip sudėtingą situaciją. Pagrindinis tyrimo uždavinys - transporto priemonės gaišties nustatymas judant srautui, artimam sistemos perpildymui arba spūstyje. Spūsčių sąnaudoms bei retiems atsitiktiniams nuostoliams įvertinti būtina daug parametrų ir prielaidų, nes šie parametrai įvertinti fizikinėmis išraiškomis. Svarbiausios iš jų: - kelionės laiko vertė naudojama laiko nuostoliams ir(arba) sumažėjusiam patikimumui bei komfortui išversti į piniginius vienetus; - greičio-srauto ryšiai, aprašantys papildomos transporto priemonės poveikį transporto sistemai ir kitų vartotojų bei visuomenės išlaidas; - paklausos kitimas, apibrėžiantis galimą vartotojų reakciją į išorinių spūsčių sąnaudų internalizaciją. Tyrėjų naudojamos sąnaudų įvertinimo metodikos remiasi kelionės trukmės vertinimu. Tam tikslui atlikta daugybė tyrimų įvairiose Europos šalyse. Darbe naudojamos ekspertų siūlomos apibendrintos išorinių sąnaudų reikšmės viešajam ir krovininiam transportui (skirtumas tarp socialinių reikšmių, atsirandančių dėl transporto infrastruktūros naudojimo, - infrastruktūros nusidėvėjimas, spūstys, aplinkos tarša, eismo įvykiai), ir vidinių sąnaudų, sąlygojamų transporto naudotojo, reikšmės - transporto priemonės nusidėvėjimas, energijos sąnaudos, laiko sąnaudos, transporto mokesčiai ir tarifai. Visi vertinimo veiksmai labai priklauso nuo transporto sistemos kitimo dinamikos ir turimų duomenų kokybės bei laiko įvertinimo. Sąnaudų įvertinimo metodikoje skiriamos dvi grupės: - siaurų vietų spūstys, susidarančios kelių sankirtose ir labiausiai paplitusios miestuose bei gyvenvietėse; - srautų spūstys, rodančios, kad pervežimo galimybės konkrečiose atkarpose viršytos. Eismo srautų tyrimas yra kompleksinė daugiamatė problema, kurios sprendimo sudėtingumas priklauso nuo transporto tinklo sudėtingumo laipsnio. Spūsčių susidarymo specifikai analizuoti, būtini tyrimai, detaliai aprašantys transporto priemonių ir kelio infrastruktūros bei transporto priemonių tarpusavio sąveiką. Tyrime išskirtos ,,srautų" ir ,,siaurų vietų" spūstys. Pirmojo tipo spūstys susidaro, kai gatvės ruožas ar transporto sistemos dalis perkraunama transportu dėl to, kad neatitinka atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių srautai. Atvykstančių transporto priemonių srautą apibrėžia prieš tai esančio ruožo pralaidumas, išvykstančių - paties ruožo ir už jo esančio ruožo pralaidumai. Tyrimui pasirinktos Kauno miesto sankryžos gatvių ruožuose dominuoja trijų eismo juostų gatvės. Laiko gaištis (laiko priedas ruožui įveikti) jose, apskaičiuota vienam juostos keitimo manevrui idealiomis sąlygomis (visi vairuotojai elgiasi ypač geranoriškai) iki visiško srauto atkūrimo, priklausomai nuo nepažeisto eismo srauto greičio, kinta nuo 6.6 s, esant 18 km/val. greičiui, iki 13 s, esant 72 km/val. greičiui. Gatvės ruožo pralaidumas įvertintas eismo intensyvumo parametru - transporto priemonių skaičiumi laiko vienetui. Spūsčių tikimybei įvertinti panaudotos eismo intensyvumo kitimo parą priklausomybės. Sprendžiant pagal eismo intensyvumą Karaliaus Mindaugo pr. - Birštono g. 58 aut./min. šiai sankryžai yra ribinis dydis. Spūstys čia susidarydavo vidutiniškai 10.5x4/7=6 val./parai ir buvo susijusios su per parą paliesdavo 3500x6=20000 transporto priemonių. Transporto eismo ir su juo susijusias ekologines, ekonomines problemas įmanoma išspręsti tik kompleksiškai įgyvendinant visą aibę priemonių ir radikaliai keičiant eismo infrastruktūrą, kuri apima keleivių srautų koregavimą. Yra gana daug priemonių transporto spūsčių problemai išspręsti, tačiau jos nevienodai veiksmingos, o jas įgyvendinti trukdo didžiulės lėšos ir finansavimo galimybės. Viena iš priemonių, kurią naudojant būtų galima sumažinti prastovas, - prieš sankryžas ir sankryžose nutiesti tiek papildomų eismo juostų ir tokio ilgio, kurias užpildytų keliu važiuojantis transportas per šviesoforo darbo ciklo laiką. Taip būtų galima išvengti spūsčių, padidintų sankryžų pralaidumą. Tačiau šiai priemonei įgyvendinti reikia didelių papildomų plotų prieš sankryžas, pačiose sankryžose ir dar didesnių už sankryžų. Ši priemonė nepanaikina pulsuojančio eismo ir gali padidinti eismo įvykių pavojų už sankryžos susiaurėjus keliui. Dėl to ji nėra itin patraukli ir ne visur įmanoma įgyvendinti, tačiau labai dažnai naudojama kaip dalinė transporto spūsčių mažinimo priemonė. Kita veiksmingesnė spūsčių sumažinimo priemonė visose gatvės sankryžose ir pėsčiųjų perėjose - koordinuotas eismo reguliavimas „žaliąja banga". Ši priemonė sumažina važiavimo trukmę, eismo įvykių tikimybę, taršą, jeigu transporto eismo intensyvumas neviršija sankryžų, reguliuojamų „žaliąja banga" pralaidumo. Deja, šios priemonės trūkumai yra tai, kad ji nedidina sankryžų palaidumo, nes tam reikalingos didelės pradinės ir eksploatacinės investicijos. „žaliosios bangos" kelyje ir sankryžose būtų ribojamas kairysis posūkis, o kelyje išliktų kintantis eismo intensyvumas - nebūtų iki galo išnaudojamas gatvių pralaidumas. Kad eismas „žaliąja banga" vyktų be sutrikimų, visose to kelio sankryžose šviesoforų žalio signalo trukmė turi būti nustatyta pagal didžiausią transporto srautą kelyje. Todėl ši eismo reguliavimo priemonė tinkama naudoti tik tuose keliuose, kurių pralaidumas yra tris -penkis kartus didesnis už prognozuojamo kintančio eismo intensyvumo periodo skaičiuojamąją didžiausią reikšmę. Intensyvaus eismo gatvėse racionalu įrengti reversinio eismo juostas, dėl kurių galėtų padaugėti kurios galėtų padidinti eismo juostų skaičius reikiama kryptimi spūsties valandą, taip pat galėtų būti užtikrinamos viešojo transporto netrukdomas eismas tarp sankryžų. Sankryžose netrukdomą viešojo transporto eismą turėtų užtikrinti papildoma eismo juosta ir viešojo transporto eismą reguliuojantis šviesoforas. Bene geriausia transporto spūsčių prevencijos priemonė - skirtingų lygių kelių mazgai intensyvaus eismo gatvėse. Jie užtikrintų nepertraukiamą transporto srautą keliuose, sudarytų galimybę iki galo išnaudoti gatvių projektinį pralaidumą ir 3-5 kartus padidinti faktinį jų pralaidumą, gerokai sumažintų eismo įvykių tikimybę, neigiamą poveikį žmonių sveikatai, važiavimo trukmę, automobilių taršą, degalų ir laiko sąnaudas. Šiuo metu visuose Lietuvos didmiesčiuose nėra nei vieno greitojo viešojo transporto maršruto, kuriame nebūtų tarpinių stotelių, o sankryžų šviesoforai būtų valdomi jame sumontuotu siųstuvu. Organizavus greitąjį tranzitinį dalies viešojo transporto eismą, pagerinus jame važiavimo sąlygas, maršruto pradžioje įrengus lengvųjų automobilių ir dviračių stovėjimo aikšteles, tokio transporto populiarumas gerokai padidėtų. Nemaža dalis individualaus transporto keleivių pasirinktų greitąjį viešąjį transportą, o dėl to savaime sumažėtų transporto kiekis spūsties valandomis. Jeigu bent trečdalį individualiu transportu besinaudojančių keleivių pavyktų suvilioti naudotis viešuoju transportu, tai viešojo transporto priemonių skaičius (nagrinėjamoje zonoje) padaugėtų tik 12-13 vnt., o bendrai transporto priemonių skaičius sumažėtų net apie 400 vnt., arba apie 22 %. Toks automobilių skaičius vienoje eismo juostoje nusidriektų per pustrečio kilometro, o pašalinus tiek automobilių iš spūsties problema būtų išspręsta visiškai arba bent iš dalies. Miesto bendrajame plane turi būti tiksliai įvardytos miesto arterinės gatvės, jų kategorijos pagal eismo intensyvumą atitikties norminių aktų reikalavimams vertinimas. Būtina optimaliai naudoti esamą infrastruktūrą. Tam reikalingos naujos ir geresnės informacinės ir ryšių technologijos, turi būti įdiegta „pažangi ir integruota logistikos sistema", reikalingos naujos idėjos, visų pirma kalbant apie miesto transportą, reikia gerinti įvairių transporto priemonių derinimą ir skatinti rinktis ekologiškesnes transporto priemones bei taikyti mažesnį išlakų kiekį išskiriančias technologijas ir kt. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.1.213
