摘要：Straipsnyje analizuojamas mokytojų, mokinių ir jų tėvų požiūris į mokinių agresyvų elgesį mokykloje ir prieš jį taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Parodoma, kad naudojamos priemonės prieš mokinius smurtautojus iš esmės orientuotos į prasikaltusio mokinio nubaudimą ir vertinamos nevienareikšmiai. Numatytų priemonių spektras gana platus – nuo įspėjimo iki šalinimo iš mokyklos, tačiau dažniausiai tenkinamasi švelniausiomis priemonėmis (įspėjimu). Radikalios priemonės taikomos labai retai. Vienos siūlomos taikyti prevencinės priemonės yra labiau edukacinio pobūdžio (siūlymai ieškoti būdų, kaip mokinius sudominti, užimti, įtraukti į aktyvią veiklą, suteikti psichologinę pagalbą), kitos labiau administracinio-vadybinio pobūdžio, tačiau iš esmės orientuotos ne tiek į smurtautojo, padariusio nusikalstamą veiksmą, nubaudimą, kiek į tokios veikos prevenciją. Mokyklos vadovybės pastangas ir taikomų prevencinių priemonių veiksmingumą mokytojai, mokytojai ir tėvai vertina gana kritiškai, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir įsipareigojimų.
