摘要:Straipsnyje analizuojamas Meilės Lukšienės švietimo reformos idėjų, grindžiamų humanizmo filosofija ir šių dienų realybe kai kuriuose ugdymo procesuose, konfliktas. Konfliktas analizuojamas per patyčių priežastis, kurios paaiškinamos kaip televizijos, tėvų elgesio ir bendravimo stiliaus, mokyklos įtakos sandai, šiuo atveju vieningai ribojantys vaiko laisvę tobulėti, įgyvendinti ugdymo tikslus, lavintis ir tapti kultūringu visuomenės nariu. Neigiamos komunikacijos veiksniai interpretuojami M. Lukšienės koncepcijų (atskleidžiamų per jos darbų palikimą) kontekste, tikslingai pabrėžiant tvirtas mokslininkės pozicijas, bylojančias apie humanizmo idėjų, kultūros vertę ir įtaką paauglių formavimuisi, jų asmenybės brendimui šiame dialektiškos informacijos laikotarpyje. Esminiai žodžiai: humanizmas, neigiama komunikacija, patyčios.