摘要：Etniškumas yra sudėtinga sąvoka, tačiau socialinių mokslų tyrimuose daroma prielaida apie šios sąvokos, kaip lengvai suprantamo sociodemografinio bruožo, vartojimą. Toks požiūris lemia problemas vykdant socialinius tyrimus. Šiame straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo, diskusijų grupių ir kiekybinės apklausos rezultatai, rodantys sudėtingumą vartojant etniškumo sąvoką kultūriškai homogeniškoje šalyje – Lietuvoje. Šiame kontekste Lietuva yra ypatingoje situacijoje dėl nesenų istorinių įvykių bei vykstančios socialinės kultūros transformacijos. Šiame straipsnyje taip pat lyginamas etniškumo sąvokos suvokimas trijuose sektoriuose Lietuvoje: švietimo, sveikatos priežiūros ir verslo, pateikiami su sektoriumi susiję etniškumo suvokimo skirtumai ir šių skirtumų paaiškinimai. Be kitų rezultatų, pastebėta, jog dalis respondentų save identifikuoja su ES tapatybe, tai rodo nesenų įvykių įtaką etniškumo suvokimui. Daroma išvada, kad etniškumo elementai yra sunkiau suvokiami už kitų tipų demografines charakteristikas, ypač kultūriškai homogeniškose šalyse ir (arba) šalyse, kuriose vyksta kultūrinis visuomeninis virsmas. Be to, daroma išvada, kad suvokiamas etniškumas yra paveiktas išorinių ir vidinių procesų bei gali pasikeisti laikui bėgant.
其他摘要：This article presents empiric research on respondents’ self-identification of ethnicity in such culturally homogenous country as Lithuania and comparisons among three occupational sectors: education, healthcare and business. The results reveal the difficulty when attempting to self-identity ethnicity resulting in high nonresponse rate. Furthermore, results indicate effects of occupational background of the respondent and influence of EU membership on the perceived ethnicity. The contextualisation of results within social and historical context of the country is outlined, as well as methodological implications.
