Public-private partnerships: perspective of city's territories development/ Viesojo ir privaciojo sektoriu partneryste: misto teritoriju pletros perspektyvos.

Jakaitis, Jonas ; Paliulis, Narimantas Kazimieras ; Meidute, Ieva 等

1. Ivadas

Pastaruoju metu keiciasi situacija pasaulineje rinkoje, keiciasi ir verslo, jo organizavimo situacija, todel nenuostabu, kad atsiranda kitu verslo organizavimo, darbu pasidalijimo, finansavimo formu. Viena tokiu priemoniu yra viesoji ir privacioji partneryste (VPP, angl. Public Private Partnership), kuri del informacijos stokos daznai kelia nepagrista visuomenes pasipiktinima. Kadangi tai yra naujas ir gana greitai plintantis reiskinys, naturalu, kad truksta ziniu, o ypac toms valstybems, kurios tik pradeda taikyti sia finansavimo forma. Todel pasitaiko informacijos iskraipymu, nes daugeli viesosios ir privaciosios partnerystes apraisku dazniausiai meginama sutapatinti su valstybinio turto privatizacija (Zafirovski 1999; Thobani 1999). Is esmes tai viesojo ir privaciojo sektoriaus bendradarbiavimo budas, sudarantis salygas pritraukti privatu finansavima viesosioms paslaugoms teikti (Blank et al. 2009; De Lemos et al. 2000; Hemming et al. 2006; Jun 2010; Wibowo 2006; Froud 2003; Gallimore et al. 1997; Grimsey, Lewis 2005; Shaoul 2005; Abednego, Ogunlana 2006; Ahmed, Ali 2006; Skietrys et al. 2008; Meidute 2008a, 2009). Kaip teigia Edwards ir Shaoul (2003), Leunga ir Hui (2005), Akintoye et al. (2003), didziausia problema ta, kad viesuju paslaugu teikimo perdavimas privaciajam sektoriui bus susijes su baime, kad privatusis verslas teiks prastesnes kokybes paslaugas, bus prarasta valdymo kontrole.

Taciau kaip rodo daugelio saliu praktika, tinkamai parengus sutarti tarp valstybes (savivaldybes) ir privacios kompanijos bei joje apibrezus visas atsakomybes ir isipareigojimu sritis, tokio pavojaus nelieka--valstybe moka privaciajam sektoriui uz faktiskai vartotojams suteiktas paslaugas, atitinkancias sutartyje apibrezta kokybe, o uz nekokybiskas paslaugas numatomos sankcijos (Li et al. 2005; Roumboutsos, Anagnostopoulos 2008; Eaton et al. 2006; Wang et al. 2000; Pessoa 2008; Meng 2002; Meidute 2008b). Kaip teigia Chiara ir Garvin (2008), pasirinkus tokia bendradarbiavimo strategija, privatus sektorius gali kur kas veiksmingiau perimti jai nebudingu funkciju vykdyma.

Kaip teigia Kavanagh (2003), Kim (2006), Zhang (2005), Demirag et al. (2004), daugeliu atveju pagrindines viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes taikymo priezastys yra:

--riboti viesojo sektoriaus finansiniai istekliai ir finansines galimybes;

--didejantis viesuju paslaugu infrastrukturos poreikis; poreikis gerinti viesuju paslaugu kokybe bei mazinti siu paslaugu teikimo sanaudas ir kt.

Pasauline praktika rodo (Ashuri et al. 2010; Vassallo 2006; Tievaa, Junnonen 2009; Li et al. 2005; Barr 2007; Demirag et al. 2004; Dixon, Pottinger 2006; Birnie 1999; Sobotka et al. 2008), kad finansiniai viesojo sektoriaus istekliai vis delto yra riboti, o jo veiklos barui priklauso nemazai socialiniu veiklos sriciu ir objektu, kurie yra imlus investicijoms. Todel si priemone--VPP--taikoma butent tokiose veiklos srityse, kaip: keliu tiesimas ir prieziura, komunaliniu paslaugu teikimas, mokyklu, ligoniniu, oro uostu, autobusu ir gelezinkelio stociu, kalejimu, elektriniu, valdzios instituciju pastatu statyba ir remontas, vandens ir silumos ukiu pertvarkymas.

2. Teoriniai viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo aspektai ir vizijos

Viesojo administravimo sektoriaus veikla ir teikiamos visuomenei viesosios paslaugos yra nuolatinio demesio centre ir gana daznai kritikuojamos. Tradicinis valstybes ir savivaldos instituciju veiklos modelis numato, kad jos kuria paslaugas, formuoja paslaugoms teikti reikalinga infrastruktura ir teikia paslaugas (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Budingas tokio modelio veikimo bruozas tas, kad pradiniame (paslaugu kurimo ir infrastrukturos formavimo) etape naudojama santykiskai didziausia istekliu (is to skaiciaus ir paciu instituciju) dalis. Todel siekiant efektyviai vykdyti viesojo administravimo funkcijas reikia atsizvelgti i tai, kad valstybe nera pajegi finansuoti visu reikalingu projektu ir del to dalis visuomenei reikalingu viesuju paslaugu pletros projektu igyvendinami paveluotai arba is viso neigyvendinami.

Pasauline praktika rodo, kad nuolatinio finansiniu istekliu deficito salygomis vienas is sprendimo budu yra i viesuju paslaugu kurimo ir teikimo procesa itraukti privatuji sektoriu, ypac jo finansinius ir zmogiskuosius isteklius (De Lemos et al. 2000; El-Gohary et al. 2006). Sprendziant dualistine viesojo administravimo problema, kai kokybiniai viesuju paslaugu reikalavimai auga, o finansiniu ir zmogiskuju istekliu truksta, naturalu pradeti taikyti ir pletoti viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo forma, kuri suteikia galimybe igyvendinti pletros projektus per trumpesni laika, negu tai butu padaryta laukiant, kol biudzete atsiras ir bus skirta reikiamu lesu.

Teoriniu poziuriu formuojasi nauji santykiai teikiant visuomenei viesasias paslaugas. Tradiciskai valstybes ir savivaldos institucijos yra visiskai atsakingos uz paslaugas--uz ju teikima, infrastruktura ir jos pletra, teritoriju vystyma ir pan. Bendradarbiaujant viesajam ir privaciajam sektoriams, viesasis sektorius, siekdamas pagerinti situacija, ilgam laikotarpiui deleguoja viesuju paslaugu, susijusiu su dideliu investiciju i infrastruktura poreikiu, teikima ir kai kurias su tuo susijusias rizikas privaciajam sektoriui (Chiara, Garvin 2008; Dailami et al. 1999; De Lemos et al. 2000; Wibowo 2006; Froud 2003; Li et al. 2005; Abednego, Ogunlana 2006; Nisar 2007; Meidute 2009). Tokiu budu valstybe, uzuot pati pletodama turta ir organizuodama su sio turto naudojimu susijusiu viesuju paslaugu teikima, perka tik pacia paslauga is privaciojo sektoriaus. Tai sudaro galimybe valstybei paskirstyti finansine investiciju nasta per keleta metu, o privaciojo partnerio pajamu saltiniu tampa viesojo sektoriaus kasmetiniai mokejimai ir (arba) vartotoju mokestis uz paslauga.

Viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo principo taikymas tampa ypac patrauklus kilus ekonomikos krizei. Kai mazeja vartotoju perkamoji galia, privatusis sektorius mazina savo veiklos apimtis, surenkama maziau mokesciu, o tai naturaliai mazina valstybes biudzeto pajamas. Susidariusi situacija sukuria scenariju, kai verslas mazina (yra priverstas) savo apimtis, nes sumazeja paklausa, be to, traukiasi ir realizavimo rinka. Taikant VPP principa galima islaikyti ir net padidinti dalies verslo imoniu apimtis, nes valstybe pradiniu laikotarpiu neinvestuoja i viesuju paslaugu pletra (tai atiduodama privaciajam verslo sektoriui), ji i si procesa isitraukia tik velesniuose perioduose. Esant tokiai situacijai, VPP pagrindu vykdomi projektai sudarytu prielaidas nemazinti darbo vietu skaiciaus (tai labai aktualu kilus ekonomikos krizei), o netgi atvirksciai--valstybe skatintu ju islaikyma arba nauju sukurima. Tai daugeliu atveju leistu amortizuoti neigiamas krizes pasekmes.

Kaip teigia Aziz (2007) ir Wang et al. (2000), kita svarbi teigiama tokio modelio savybe yra ta, kad privatusis sektorius, naudodamas savo vadybine patirti, gali greiciau bei kokybiskiau igyvendinti projektus. Butina pabrezti ir tai, kad privacios imones specializuojasi konkrecioje srityje, turi daugiau patirties investuojant bei daugiau galimybiu skolintis is banku. Visa tai lemia tokiu investiciju efektyvuma. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybe daryti tai, ka kiekvienas ismano geriausiai: privatusis verslas pletoja infrastruktura ir teikia paslaugas, viesasis sektorius sukuria palankias salygas ir kontroliuoja (Jakaitis, Paliulis 2009).

Versle vis labiau plinta praktika, kai verslas koncentruoja savo pastangas ir demesi i pagrindine savo veikla, o kitas jai nebudingas bet reikalingas veiklas perduoda treciosioms salims (angl. Outsourcing). Bendradarbiaujant viesajam ir privaciajam sektoriams galima teigti, kad viesasis sektorius, siekdamas padidinti savo veiklos efektyvuma, taiko veiklu perdavimo treciosioms salims principa. Tokiu atveju privaciojo kapitalo imone isipareigoja teikti kokybiskas viesasias paslaugas pagal valstybes nustatytas specifikacijas, finansuoja valstybinio turto renovavima ar isipareigoja pastatyti naujus pastatus ar kitus objektus, prisiima finansine ir technine rizika. Savo ruoztu viesasis sektorius kontroliuoja paslaugu teikima ir apibrezta laikotarpi (20-35 m.) privaciai imonei reguliariai moka nustatytus mokejimus, o pradiniame etape sudaro salygas efektyviai igyvendinti projekta.

Viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo koncepcija apibrezia skirtingus galimo viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo principus, kuriems taikomi skirtingi sutartiniai santykiai (koncesija, nuoma, viesieji pirkimai ir t. t.).

Dabartiniu metu nei pasaulio, nei Europos Sajungos (ES) teiseje (European Commission... 2003, 2004a, 2004b) nera patvirtinta bendro VPP apibrezimo, nera nustatyta, kokia konkrecia VPP forma taikyti atskirais atvejais. Taip pat nera sukurta taisykles, nustatancios reikalavimus VPP igyvendinti. ES teiseje nera nurodyta, ar valstybines valdzios institucijos turetu vykdyti ekonomine veikla pacios ar patiketi sia veikla treciajai saliai. Pazymima, kad tikslinga leisti pletotis ivairioms viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo formoms ir butina siekti, kad valstybes nares sistemingai informuotu apie ivairiu VPP formu taikyma ir kylancias problemas, galimus ju sprendimu variantus.

Analizuojant ES teisine baze (European Commission ... 2003, 2004a, 2004b), reglamentuojancia viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavima, susiduriama su tuo, kad visos VPP formos yra laikomos viesuoju pirkimu arba koncesijomis. Pazymima, kad nebutina priimti nauju teises aktu, reglamentuojanciu kiekviena is galimu VPP sutarciu tipu. Toks poziuris nera tinkamas, nes tai sukelia gana daug problemu, kadangi viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektai yra specifiniai ir kiekvienu konkreciu atveju turi savo struktura, santykius tarp subjektu, yra grieztai apibreziamas rezultatu taikymas ir laukiama nauda visuomenei.

Nesant sutvarkytos ES viesaja ir privaciaja partneryste reglamentuojancios teisines bazes, skirtingos valstybes, spresdamos konkrecius uzdavinius, naudoja skirtingus VPP modelius (Dixon, Pottinger 2006; El-Gohary et al. 2006; Akintoye et al. 2003; Birnie 1999; Meng 2002). Modeliai skiriasi priklausomai nuo projektu dydzio, rizikos pasiskirstymo ir finansavimo strukturos.

Net skirtingos Europos Sajungos strukturos savo dokumentuose VPP formas formuoja pagal skirtingus kriterijus. Skirtingas viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo traktavimas ir ju formu ivairove sukelia gana didele VPP teisiniu nuostatu painiava. Tokia formu traktavimo ivairove kelia nemazai problemu valstybems, siekiancioms igyvendinti VPP pagristus projektus.

Nors EK teigia (European Commission ... 2003, 2004a, 2004b), kad nebutina kurti VPP formas reglamentuojanciu teises aktu, taciau, kaip rodo uzsienio patirtis, kyla butinumas labiau apibrezti VPP savoka. Taip pat butina atskirti ivairias siuo metu vartojamas savokas, tokias kaip: koncesija, VPP projektai, ilgalaike nuoma, viesasis pirkimas ir pan., nes jos zymi skirtingus valdzios ir privaciojo sektoriaus bendradarbiavimo budus, t. y. jos nera adekvacios savokos.

ES siekia formuoti vidaus rinka, kurioje butu uztikrintas laisvas prekiu ir paslaugu judejimas, isisteigimo laisve, pagrindiniai vienodo poziurio principai, skaidrumas ir abipusis pripazinimas, o pirkdamos prekes arba igaliodamos treciasias salis suteikti paslaugas ar atlikti darbus, valstybines valdzios institucijos sudarytu naudingiausias sutartis. Sio tikslo igyvendinima remia ES teises aktai del viesuju pirkimu ir koncesiju. Komisija prieme Zaliaja knyga del valstybinio ir privaciojo sektoriaus partnerysciu ir Bendrijos teises aktu, susijusiu su viesosiomis sutartimis ir koncesijomis (European Commission ... 2004a). Komunikate pazymima, kad visos viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo formos laikomos viesuoju pirkimu arba koncesijomis. Vis delto, sudarant viesojo pirkimo sutartis arba suteikiant koncesijas, taikomos skirtingos taisykles, tad ES teises aktuose nera numatyta vienodos konkreciai VPP taikytinos sutarciu sudarymo tvarkos. Bendrieji ES sutarties principai nesuteikia pakankamo teisinio aiskumo. Kadangi VPP modelis dar nera placiai zinomas, todel siekiant issklaidyti esamas abejones reikia aiskiu ir skaidriu elgesio taisykliu ir sios srities ziniu, ypatinga demesi skiriant viesuju subjektu ir imoniu veiklai. Taciau pripazistama, kad unifikuoti valstybiu (ES nariu) praktikos yra netikslinga del pernelyg dideles VPP rusiu ivairoves.

[FIGURE 2 OMITTED]

Ivertindama, kad skirtingos tarptautines organizacijos isskiria skirtingas VPP rusis, o atskiros valstybes yra reglamentavusios skirtingas sio bendradarbiavimo formas ir siekdama suvienodinti VPP formas Europos Komisija valstybese narese taikomas VPP formas suskirste i dvi stambias grupes (2 pav.):

--Viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimas--vykdomas remiantis sutartimis (angl. Purely Contractual PPPs).

--Oficialiai patvirtinta--viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo forma (angl. Institutionalized PPPs).

Daugelis autoriu (Chiara, Garvin 2008; Jun 2010; Leunga, Hui 2005; Wang 2000), taip pat oficialios valstybines institucijos pripazista, kad sekmingiausia ir produktyviausia VPP forma yra vadinamoji privacioji finansine iniciatyva (angl. Private Finance Initiative, PFI). Pagal ja privatus sektorius per pirmus 3-5 metus i objekta (pvz., ligonines ar mokyklos pastata) investuoja didele suma pinigu, o viesasis sektorius (pvz., savivaldybe) atsiskaito uz tai per 25-35 metus, mokedama privaciai kompanijai dalimis. Si forma apima franciziu ir koncesiju sutartis, kuriose privatusis sektorius prisiima atsakomybe ir visa rizika teikti viesasias paslaugas pagal is anksto nustatyta specifikacija, iskaitant reikalingos infrastrukturos sukurima, pastatu eksploatavima bei ilgainiui reikalingas renovavimo investicijas. Europoje tokios privaciojo sektoriaus investicijos, naudojant PFI sandorius, sudaro apie 10-15 % visu investiciju i viesaji sektoriu.

Viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes projektai gali buti skirstomi ir pagal tai, kokio lygio viesojo sektoriaus institucijos tuos projektus inicijuoja ir juose dalyvauja. Partneryste gali buti igyvendinama:

--valstybiniu lygiu, kai vienas is partneriu yra valstybes institucija; vietos savivaldos lygiu, kai vienas is partneriu yra vietos savivaldos institucija;

--tarpvalstybiniu lygiu, kai partnerystes projektuose dalyvauja kelios valstybes.

Lietuvoje igyvendinamos skirtingos viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes formos (kai kurios is ju reglamentuotos bendruose, kitos--specialiuose teises aktuose). Tai, kad Lietuvos Respublikos teiseje iki siol nera reglamentuotas VPP apibrezimas, kompleksiskai nustatytos VPP formos (rusys) ir kiekvienai ju sudaryti bei vykdyti keliami specifiniai reikalavimai, sukelia rizika, kad visuomenei ir valstybei svarbus partnerystes projektai del nepakankamo reglamentavimo nebus vykdomi arba bus vykdomi neefektyviai. Taip pat kyla pavojus, kad juos vykdant viesasis interesas nebus tinkamai atstovaujamas arba viesojo sektoriaus subjektai, igyvendinantys tokius projektus, taikys netinkamus (ne VPP arba ne tas VPP formas reglamentuojancius) teises aktus. Lietuvoje teisiniu lygiu reglamentuota tik viena is viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo formu--koncesijos, nors netiesiogiai galima siai sriciai priskirti ir viesuju pirkimu istatyma (Meidute 2008a, 2008b). Kitos formos nereglamentuotos arba reglamentuotos bendruose teises aktuose, bet nepakankamai. Nera suformuotos tipines viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo proceduros ir taisykles. Nera vykdomas valstybiniu mastu VPP projektu koordinavimas ir prieziura, nekaupiama, nesisteminama ir neanalizuojama informacija apie Lietuvoje ir kitose salyse vykdomus VPP projektus.

3. Viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo pavyzdziai pasaulyje ir Lietuvoje

Siekdamos uztikrinti infrastrukturos ar paslaugu teikima, visu lygiu valstybes valdzios institucijos vis labiau domisi galimybe bendradarbiauti su privaciuoju sektoriumi. Bendradarbiavimu sioje srityje is dalies domimasi del valstybiniu valdzios instituciju galimybes pasinaudoti praktine privaciojo sektoriaus patirtimi, visu pirma siekiant padidinti partnerystes veiksminguma. Kita vertus, sis interesas yra susijes su valstybes biudzeto ribotumu. Kaip jau buvo mineta, viesojo ir privaciojo sektoriaus bendradarbiavimas skirtingose salyse igyvendinamas ivairiais budais, priklausomai nuo privaciojo sektoriaus dalyvavimo teikiant viesasias paslaugas lygio.

Europos Sajungos ir kitose pasaulio salyse placiai taikomas viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes finansavimo principas skirtingose srityse. Daugelio pasaulio valstybiu patirtis rodo, kad viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimas gali teikti didele nauda visuomenei ir valstybei, nes siu vykdydamas projektus privatusis sektorius, naudodamas savo lesas, patirti ir iniciatyva, gali teikti viesasias paslaugas, gerinti ju kokybe, sukurti, atnaujinti ir efektyviai valdyti viesosioms paslaugoms teikti reikalinga turta. Vakaru Europos salyse seniai pastebeta, kad VPP efektyvuma lemia geriausiuju viesojo ir privaciojo sektoriu savybiu darna, pvz., Didziojoje Britanijoje VPP metodo prasme ypac akivaizdi sveikatos apsaugos ir svietimo srityse (Demirag et al. 2004; Barr 2007).

Daugiausia viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu vykdoma Didzioje Britanijoje--apie 80 % infrastrukturos pletros projektu igyvendinam taikant VPP principa, o ES mastu ji vykdo apie 60 % visu sajungoje vykdomu projektu. Taip pat nemazai projektu vykdo Airija, Portugalija, Ispanija, Prancuzija, Nyderlandai, gana aktyviai pradejo vykdyti projektus naujosios ES salys--Cekija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir kt. Lenkijoje gana sparciai pletojami VPP projektai keliu statyboje (Zhang 2005; Tievaa, Junnonen 2009; Vassallo 2006; Blank et al. 2009; Meidute 2007, 2006).

VPP principo taikymas Lietuvoje, reikia pripazinti, kol kas ispletotas nepakankamai. Lietuvoje partnerystes projektai vykdomi savivaldybiu lygmeniu. Valstybes mastu ir apimanciu koki nors visuomenei svarbu sektoriu ir kuriuose viesajam sektoriui atstovautu centrines valdzios institucijos vykdomu VPP projektu praktiskai nera. Nors pastaruoju metu valstybes institucijose jau yra pastebimas susidomejimas viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo principo taikymo galimybemis, pvz., LR valstybes kontrole atliko valstybini viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo audita, LR susisiekimo ministerijoje buvo inicijuota ir atlikta transporto infrastrukturos modernizavimo, taikant VPP principa, galimybiu studija, Ukio ministerija inicijavo viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu rengima.

Galima isskirti pagrindines problemas, kurios Lietuvoje neskatina placiai taikyti VPP principo vykdant projektus:

--nera politines valios pletoti viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo;

--istatymas reglamentuoja tik viena viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo forma--koncesija;

--nera valstybes institucijos, atsakingos uz viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo principo taikymo pletra;

--praktiskai visai nevyksta darbas su visuomene, t. y. visuomene nera informuojama apie viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo galimybes ir nauda.

Verslo atstovai ir ekspertai akcentuoja, kad VPP procesai Lietuvoje vyksta labai letai, truksta supratimo valdzios institucijose, tebera aktualus ir atviras klausimas--viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu finansavimo modeliai ir saliu isipareigojimai.

Europoje ikurtas VPP ekspertu centras EPEC, kurio vienas pagrindiniu uzdaviniu--stiprinti organizacinius viesojo sektoriaus subjektu gebejimus siekiant efektyviai igyvendinti VPP projektus. Sis centras siekia aktyviai bendradarbiauti su Europos investiciju banku, Europos Sajungos valstybemis naremis bei kandidatemis ir Europos Komisija. Siekdamas uztikrinti aisku ir skaidru viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu procesu valdyma centras kaupia ivairiu saliu patirti, gerus ir blogus pavyzdzius, analizuoja juos, teikia rekomendacijas atsakingiems viesojo sektoriaus atstovams, skatina juos aktyviau ir efektyviau dalyvauti viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektuose. EPEC veikla orientuota i VPP projektu sanaudu mazinima ir didesni projektu srauta bei abipuse nauda tarp viesojo ir privaciojo sektoriu. EPEC rengia viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu proceso igyvendinimo gaires, kuriomis gales vadovautis salys EPEC nares. Centras atkreipia demesi, kad nera vieno universalaus modelio, todel kiekviena salis turi rasti geriausius ir priimtiniausius sprendimus realizuodamos VPP projektus. Ekspertu teigimu, viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimas--tai kompromisinis sprendimas, siekiant efektyvaus viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo.

4. Viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo galimybes miestu teritoriju pletroje

Pagrindinis viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo, igyvendinant projektus, susijusius su miestu teritoriju pletra, tikslas--uztikrinti aukstus viesuju paslaugu standartus, kurti, palaikyti, atnaujinti ir pletoti kokybiska gyvenimo aplinka. Vienas pagrindiniu miestu valdymo tikslu--uztikrinti gyvenimo kokybes augima, kuri lemia ir viesuju paslaugu teikimo lygis ir kokybe. Didelis demesys pastaruoju metu Europos Sajungoje skiriamas subalansuotai pletrai. Siekiama uztikrinti kompleksini poziuri i gyvensena, i gyvenimo kokybe. Viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes miestu teritoriju pletroje turi nemazu galimybiu. VPP projektu miestu teritoriju pletroje apima: jektu miestu teritoriju pietroje apima:

mo politikos ir reguliavimo sistema apibrezima;

--konkurso dokumentu ir proceduru atlikima bei prieziura;

--rizikos pasidalijima;

--pridetines vertes tyrimus ir analize;

--stebesenos tvarka.

Sioje srityje galima isskirti pagrindinius tokiu projektu bruozus:

--privatus partneris isipareigoja ne tik pastatyti / rekonstruoti, bet ir priziureti infrastrukturos objektus;

--statyba / rekonstrukcija finansuojama is privaciojo partnerio lesu, todel viesajam partneriui nebutinos dideles pradines investicijos;

--miestu teritoriju vystymo objektai (nekilnojamasis turtas) islieka viesojo partnerio nuosavybe arba perduodamas jo nuosavyben pasibaigus projektui;

--viesojo partnerio mokejimai privaciam partneriui siejami ne su statybos / rekonstrukcijos darbu atlikimu, o su nekilnojamojo turto atitiktimi tam tikroms techninems charakteristikoms visa projekto igyvendinimo laikotarpi.

Investicijos i infrastruktura yra labai svarbus miestu ekonominiam augimui, gyvenimo kokybei, skurdo mazinimui, prieigai prie svietimo ir geros kokybes sveikatos prieziuros paslaugu (Sobotka et al. 2008; Leunga, Hui 2005; Zhang 2005). Taciau Lietuvoje kol kas sunkiai skinasi kelia VPP projektai, skirti miesto pletrai. I miestu teritoriju vystyma itraukiant privatu sektoriu galima:

--teikti veiksmingesnes paslaugas;

--perorientuoti infrastruktura siekiant paslaugu vartotoju pasitenkinimo ir gyvenimo ciklo prieziuros;

--finansine nasta perkeliant nuo mokesciu moketoju infrastrukturos vartotojams;

--naudoti naujus finansavimo (investavimo) saltinius.

Viesojo ir privaciojo sektoriaus partneryste yra gana sudetingas projektu finansavimo mechanizmas, kurio sekme priklauso nuo daugelio veiksniu. Dalis siu projektu, igyvendintu ivairiose Europos Sajungos ar Siaures Amerikos salyse bei Australijoje, buvo vertinami gana kontroversiskai. Pazymetina, kad vis delto VPP nera stebuklinga ar vienintele iseitis. EK pazymi, kad svarstant kiekviena projekta butina ivertinti, ar is tiesu partneryste tam tikrai konkreciai paslaugai ar viesiesiems darbams pridedama papildoma verte lyginant su kitomis galimybemis, pvz., galimybe sudaryti iprasta sutarti.

Dauguma mokslininku ir praktiku sutaria, kad privatus sektorius kur kas veiksmingiau gali vykdyti valdziai nebudingas funkcijas. VPP sudaro galimybe valstybes subjektams pasinaudoti privaciu imoniu kompetencija ir priemonemis, skirtomis paskirstyti rizika viesajam ir privaciajam sektoriams (Hemming et al. 2006; Dailami et al. 1999; Wibowo 2006; Li et al. 2005b). O tai gali uztikrinti geresnes kokybes viesasias paslaugas, prisideti prie ju testinumo, sumazinti uzdaviniu igyvendinimo kaina ir padeti sutaupyti valstybes isteklius, kuriu tokiai veiklai truksta. Sekmingas viesojo ir privaciojo sektoriu partnerystes igyvendinimas priklauso nuo daugelio veiksniu:

--pasirinktos tinkamos partnerystes formos;

--ekonomines, teisines, politines ir kulturines aplinkos;

--viesuju ir privaciu partneriu interesu suderinimo;

--rizikos pasidalijimo ir valdymo;

--sutarciu tarp viesojo ir privaciojo sektoriu valdymo;

--tinkamo sutarties igyvendinimo kontroles mechanizmo.

Kaip buvo mineta, Lietuvoje kol kas istatymiskai reglamentuota tik viena VPP forma--koncesija. Gana daznai bandymas igyvendinti koncesiju istatymo nuostatas perduodant privaciajam verslui atskiras funkcijas visuomenes sutinkamas priesiskai, nes vyrauja nuomone, kad perduodant atskiras viesojo administravimo funkcijas privaciajam verslui visuomene bus apgauta, kad koncesijas dazniausiai lydi korupcija. Visuomene bijo, kad ji negaus norimu viesuju paslaugu arba tos paslaugos kainuos kur kas brangiau.

Kaip rodo pasaulio praktika, ne visada viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektai yra naudingi ir butini (Pessoa 2008; Zhang 2005; Dixon, Pottinger 2006). Jei bus pasirinkta netinkama VPP forma ar objektas, kyla gresme projektui patirti nesekme. Tada bus kaltinama viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo koncepcija, valdzia ir privatus investuotojai. Bet dazniausiai nera ivertinama, ar buvo pasirinkta tinkama priemone tikslui realizuoti, ar buvo parinktas geriausias VPP modelis, ar tinkamai buvo sudaryta VPP sutartis.

Suprantama, kad siekiant efektyvesnio viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo butina sukurti efektyvia teisine-normatyvine baze. Turi buti aiskios ir verslui, ir viesojo sektoriaus institucijoms, ir visuomenei VPP projektu inicijavimo, rengimo, svarstymo, tvirtinimo ir prieziuros taisykles bei proceduros. Tai sudarys prielaidas padidinti projektu skaidruma ir sumazinti rizika.

Glaudesnis viesojo sektoriaus ir privaciojo verslo bendradarbiavimas mietu teritoriju pletroje sudaro prielaidas sumazinti tiek viesojo ir privaciojo sektoriu sandorio islaidas, gerinti finansinius projekto rezultatus, didinti pridetine paslaugos ar infrastrukturos verte. Galiausiai privatusis verslas, naudodamasis savo kompetencija ir ziniomis, pades pagerinti VPP projektu planavima. Siekiant efektyviai taikyti VPP modelius butina:

--identifikuoti sprestina problema;

--nustatyti siekiamus rezultatus;

--tiksliai apskaiciuoti galimas islaidas;

--ivertinti, ar verta siekti nustatytu rezultatu igyvendinant viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projekta.

Tai lemia, kad butina atlikti issamia kiekvieno konkretaus atvejo analize. Siekiant efektyviai taikyti VPP modelius butinas sisteminis poziuris i partneryste. Jis apimtu visus viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes projektu etapus, pradedant nuo inicijavimo ir projekto sutarties rengimo, projektavimo, statybos ir finansavimo iki eksploatavimo ir prieziuros sudarant gyventojams salygas, uztikrinancias auksciausio lygio gyvenimo kokybe. Tokiu budu siekiama suderinti investiciju ir valdymo igudzius projektavimo, statybos ir eksploatacijos etapuose su efektyvia ir subalansuota teritoriju pletra bei viesuju paslaugu teikimu. Tai sudarytu prielaidas viesojo sektoriaus partneriams pateikti vartotojams visiskai integruota teritoriju pletros sprendima (Jakaitis et al. 2009). Siekiant integruotu sprendimu reikia sukurti viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo taikymo politika, nustatyti reguliavimo ir valdymo sistema, uztikrinancia, kad miestu teritoriju pletroje galetu skaidriai ir veiksmingai dalyvauti privatusis sektorius. Sustiprinus konceptualizuotus ivairiu lygiu valdzios pajegumus ir strukturas, orientuotas i VPP valdyma, bus daugiau ir geresniu projektu. Siekiant efektyviau panaudoti VPP galimybes, pagrindinis tikslas--suformuoti veiksminga viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo sistema, propaguoti bendradarbiavima visuomeneje, teikti konsultacines paslaugas kiekvienam bendradarbiavimo subjektui tiek valstybiniu, tiek savivaldos lygmeniu.

Siuo atveju sistema apimtu:

--VPP politika, valdyma ir reguliavima;

--viesojo intereso saugumo normas;

--konkursu proceduras ir dokumentus;

--aiskios rizikos pasidalijimo nuostatas;

--projektu pridetines vertes didinimo analize;

--racionalia stebesenos tvarka.

Valstybes institucijos, siekdamos efektyvesnio VPP galimybiu naudojimo, inicijuotu norminiu dokumentu rengima ir tvirtinima, formuotu tipines VPP projektu sutartis, nukreiptas i miestu pletra, parengtu viesuju konkursu proceduras ir normas (taisykles ir proceduras, suformuotas atsizvelgiant i geriausia tarptautine praktika ir EK direktyvas), suformuotu valstybinio lygio gincu sprendimo mechanizma, padedanti greitai isspresti gincus, susijusius su viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektais. Daug demesio skiriama formaliai politikai, VPP projektu aplinkai ir socialines apsaugos priemonems, susijusioms su miestu pletros projektu igyvendinimu, t. y. nustatoma valstybes politika viesojo ir privaciojo sektoriu bendradarbiavimo projektu skatinimo, vykdymo, finansavimo, sutarciu, strukturos, rizikos pasidalijimo aspektais.

Modeliniu lygiu galima isskirti tris pagrindinius partneryste veikejus:

--viesasis sektorius;

--privatusis sektorius; --visuomene ir pilieciai.

Siektinas rezultatas, kad bendradarbiavimas tarp visu triju VPP subjektu vyktu efektyviai ir sklandziai. Tam tikslinga suformuoti modeli, kuris sudarytu prielaidas bendradarbiavima vykdyti kuo veiksmingiau ir su maziausia rizika. Tikslinga akcentuoti partnerystes projektu specifika ivertinant ypatinga struktura, sutartinius santykius ir aiskiai apibrezta taikyma ir laukiama nauda. Galima isskirti dar kelis VPP projektu aspektus, priskiriamus prie pagrindiniu, tai rizikos pasidalijimas, atitinkantis igaliojimu ir darbu pasidalijima.

Ivertinant isskirtus veiksnius ir specifinius aspektus, esama padeti Lietuvoje, VPP privalumus ir galimus neigiamus veiksnius ir ypatybes, budingas miesto pletrai, siulomas viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes modelis (3 pav.).

Formuojant modeli atsizvelgta i specifines salygas ir prielaidas. Visu pirma partneryste vyksta remiantis sutartimis su treciaisiais asmenims, o pats viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes procesas reikalauja didelio paruosiamojo darbo ir grieztos prieziuros. Taip pat ivertintas reikiamos personalo kompetencijos viesajame sektoriuje trukumas ir butinybe viesajam partneriui dalyvauti uztikrinant finansavima. Partnerystes principas numato, kad privatus partneris isipareigoja pastatyti (ar rekonstruoti) bei priziureti miesto pletros objektus, o statyba ar rekonstrukcija vykdoma privaciojo partnerio lesomis, todel viesajam partneriui nereikia dideliu pradiniu investiciju. Turtas islieka viesojo partnerio nuosavybe arba perduodamas jo nuosavyben pasibaigus projektui (sutarciai), o privaciojo partnerio interesas--uzsitikrinti ilgalaiki pajamu gavima. Tai siejama ne su viesojo partnerio mokejimu privaciam partneriui statybai vykdyti, bet su turto naudojimu, teikiant viesasias paslaugas, ir jo atitiktimi nustatytoms charakteristikoms igyvendinant projekta.

[FIGURE 3 OMITTED]

Sudarant modeli buvo pritaikytas sisteminis poziuris i problematika. Viena vertus, modelyje remiamasi nuosekliu poziuriu i projekto rengima, pvz., rizikos paskirstyma, konkursus, procesus, interaktyvius siulymu procesus ir t. t., kita vertus, kompleksiskai ivertintas poreikis pletoti aukstos kvalifikacijos ir patyrusiu darbuotoju kolektyva (pletojant mokymo programas, perduodant zinias tarp projektu ir visoje institucijose). Taip pat sutelkiant isteklius ir patirti sprendziant kilusias miestu pletros problemas ir rengiant naujas iniciatyvas, pvz., VPP taikyma miesto vystymo projektuose. Pagrindinis partnerystes subjektas, be jokios abejones, yra visuomene ir pilieciai su ju poreikiais efektyvioms ir aukstos kokybes viesosios paslaugoms.

Partnerystes proceso subjektus jungiantis organas yra VPP agentura (tarnyba), kuriai suteikiamas savarankiskos institucijos statusas (pvz., agentura prie Finansu ministerijos) ir prapleciamos funkcijos bei atsakomybe. Ji nuolat rinktu, sistemintu, analizuotu ir skleistu informacija apie viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes igyvendinimo praktika Lietuvoje bei pasaulyje--kylancias problemas, naujus issukius, pavojus ir pan. Rengtu metodine medziaga, kuri padetu siekiantiems taikyti VPP principa. Organizuotu mokymus visoms suinteresuotoms pusems. Vienas is svarbiu pirmu uzdaviniu--sukurti projektu, taikant VPP principa, vykdymo metodika ir tipines projektu, taikant VPP principa, vykdymo proceduras. Taip pat agentura teikia visiems viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes subjektams pagalba, kuria siekiama:

--Veiksmingai igyvendinti viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes bendradarbiavimo modelius, teikiant technine pagalba dalyvaujantiems projektuose subjektams.

--Sustiprinti visu--viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes projektuose dalyvaujanciu subjektu pajegumus ir galimybes, pletoti reikalinga partnerystei igyvendinti infrastruktura.

--Vykdyti bendra--viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes projektu, vykdomu tiek centriniu, tiek savivaldos instituciju lygmeniu kuriant tam tikslui duomenu baze.

--Skleisti gera Lietuvos ir kitu saliu partnerystes praktika.

--Aktyvinti potencialiu privaciojo sektoriaus partneriu pritraukima pletojant reikalinga infrastruktura ir skleidziant vyriausybes lukescius, susijusius su projektu pridetines vertes didinimu.

--Nuolat skatinti privatuji sektoriu dalyvauti pleciant ir valdant miestu teritoriju ir infrastruktura visoje salyje.

Agentura stebi visus viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes projektu etapus nuo projektavimo, statybos ir finansavimo iki eksploatavimo ir prieziuros, suteikdama viesojo sektoriaus vartotojams aukstos kokybes paslaugas ir prisideda prie ju valdymo.

Kuriama naujo tipo valstybine-visuomenine ekspertize--VPP taryba. Taryba--tai bendra viesojo administravimo instituciju, asociaciju (verslo, teisininku ir pan. bei NVO), mokslo, finansu instituciju atstovu taryba. Viena is jos funkciju--vykdyti miestu teritoriju vystymo krypciu ir galimu projektu, kuriuose perspektyvu taikyti partnerystes principa, ekspertini vertinima. Taip pat preliminarus viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes projektu ivertinimas, kuri tikslinga atlikti modeliavimo pagrindu. Modeliavimas (taip pat ir finansinis) yra viena pagrindiniu VPP projekto daliu, kuri rodo tikraja projekto verte, padeda ivertinti projekto patikimuma ir patraukluma verslui, padeda tiksliau suformuluoti uzduotis tiekejams, padeda geriau ivertinti tiekeju pasiulymus ir priimti racionalu sprendima.

Valstybe / savivalda gali planuoti privaciojo sektoriaus istekliu naudojima, teikiant viesasias paslaugas ir pleciant tam reikalinga infrastruktura. Bet jei ideja ar planai nebus patrauklus verslui, jie ir liks popieriuje (tokiu pavyzdziu Lietuvoje yra pakankamai). Siekiant energingo privaciojo verslo isitraukimo i partnerystes procesa, reikia jam pasiulyti patrauklias salygas. Verslas jau gan seniai ir veiksmingai taiko veiklu perdavimo treciosioms salims principa, kai dali pagalbiniu, butinu, bet reikalaujanciu nemazo demesio ir istekliu funkciju perduodama treciajai saliai. Galima sakyti, kad bendradarbiaujancios salys vykdo ta veikla, kuria gali atlikti veiksmingiausiai. Vienas dazniausiai privaciojo sektoriaus (ir ne tik) kritikos ir neigiamo poziurio objektas yra valdzios biurokratines proceduros, kurios ne visada yra skaidrios ir daznai reikalauja daug laiko ir pastangu. Todel viena is patrauklumo verslui salygu--kai biurokratiniu proceduru vykdyma (kurias reguliuoja ir kontroliuoja valdzia) ir atsakomybe bei problemu sprendima prisiima viesojo administravimo institucijos, kurios jas gerai ismano ir moka spresti. Siekiant padidinti miestu teritoriju vystymo projektu patraukluma privaciajam verslui, tikslinga aiskiai reglamentuoti, uz ka atsakingos valdzios institucijos (centrines ir vietines institucijos bei joms pavaldzios organizacijos), pvz., specialiuju ar detaliuju planu rengimas ir tvirtinimas, zemes ispirkimas, leidimu statyti ar modernizuoti gavimas ir pan., ir uz ka atsakingas privatusis verslas, pvz., investavimas, projektavimas, statybos ir modernizavimo darbai, efektyvus projekto valdymas, operatoriaus funkciju atlikimas ir pan. Tokiu budu kiekvienas partneris darytu tai, ka geriausiai moka.

Ir visuomene, ir verslas turi suprasti partnerystes nauda, zinoti, kokiu kyla problemu bei gresmiu. Tam reikia sukurti ir igyvendinti visuomenes informavimo sistema apie VPP principo esme, jos naudojimo nauda ir pan. Sprendziant sia problema reikia per agentura ir taryba vykdyti nuolatine viesinimo kampanija, teikti visuomenei svarstyti siulomus projektus, isryskinant gaunama pridetine verte, bet neslepiant ir rizikos.

Privatusis sektorius (per viesojo ir privaciojo sektoriaus partneryste) gali padeti teikti veiksmingesnes viesasias paslaugas, perorientuoti miestu infrastruktura didinant paslaugu vartotoju pasitenkinima ir gyvenimo kokybes prieziura. VPP finansine miestu teritoriju vystymo nasta perkeliama vartotojams, o ne mokesciu moketojams, pritraukiami nauji investavimo saltiniai.

VPP pirkimu procesas: agentura viesai skelbia miestu teritoriju pletros siulymus. Juose nurodomi pirmines atrankos kriterijai. Taryba (su pasamdytu ekspertu pagalba arba be) nustato, kurie konkurso dalyviai atitinka atrankos kriterijus. Paskui, pereje pirmine atranka, konkurso dalyviai kvieciami pateikti issamius pasiulymus. Atrinkti konkurso dalyviai pateikia issamius pasiulymus. Jie reitinguojami pagal vertinimo kriterijus (Taryba igaliota parengti ivertinimo kriterijus ir palyginti techninius pasiulymus), ir dalyvis, gaves auksciausia ranga, kvieciamas pradeti galutini derybu etapa.

Agentura (savivaldybe) teikia pranesimus apie bet kurio vykdomo VPP projekto sutarti savo tinklalapiuose ar valstybes leidinyje. Pranesime turi buti paskelbti privaciojo partnerio (koncesininko) pavadinimas ir pagrindiniu VPP (koncesijos) sutarties salygu santrauka.

Modelis sudaro prielaidas vykdyti VPP projektus skaidriai ir efektyviai. Pateiktame modelyje aiskiai paskirstytos bendradarbiavimo ir atsakomybes ribos ir saveikos taskai:

--Visuomene ir pilieciai gauna kokybiskas paslaugas, kurios pradedamos teikti greiciau negu tai butu atlikusi valstybe.

--Viesasis sektorius: ilgam laikotarpiui deleguoja viesuju paslaugu, susijusiu su dideliu investiciju i infrastruktura poreikiu, teikima ir kai kurias su tuo susijusias rizikas privaciam sektoriui; perka tik pacia paslauga is privaciojo sektoriaus, uzuot pats kures turta ir organizaves su jo naudojimu susijusiu viesuju paslaugu teikima; gauna galimybe paskirstyti finansine pradiniu investiciju nasta per daug metu, uzuot mokeje uz viska is karto.

--Privaciojo partnerio pajamu saltinis--kasmetiniai viesojo sektoriaus mokejimai ir (arba) vartotoju mokestis uz paslauga.

5. Apibendrinimas

Viesojo ir privaciojo sektoriu partneryste gali apimti ivairias partnerystes formas: kaip privaciojo sektoriaus nuosavybe valstybes ar savivaldybiu veikloje ar informavimas ir konsultavimas tarp viesojo ir privaciojo sektoriu, taip pat kaip netradicinis viesuju pirkimu budas, kai sudaroma ilgalaike sutartis tarp viesojo ir privaciojo sektoriu del viesosios infrastrukturos sukurimo ar viesuju paslaugu tiekimo.

Uzsienio saliu patirtis rodo, kad VPP projektu bijoti nereikia--juos vykdyti naudinga tiek valstybei, kuri per trumpa laika gali pritraukti reikalingas lesas, pati prisidedama prie projekto mokejimais, istestais per ilga laikotarpi, tiek gyventojams, kurie gauna geresnes kokybes paslaugas. Svarbiausia vykdant VPP projektus--tinkamai parengti sutarti tarp viesojo ir privaciojo partnerio, kurioje turi buti vienareiksmiskai apibreztos visos salygos, isipareigojimai, atsakomybe, ivertintos rizikos, atsiskaitymo mechanizmas, konfliktu sprendimo tvarka ir t. t. Siekiant sumazinti bet kokia su tokiais projektais susijusia rizika, reikia suformuoti tinkama teisine baze, kuri numatytu abieju projekto saliu - tiek privaciojo, tiek valstybinio sektoriaus--atsakomybes ir isipareigojimus, teikti daugiau informacijos, kaip tokie projektai vykdomi, kokios finansavimo strukturos, kokia gaunama nauda.

Kaip rodo uzsienio saliu patirtis, siekiant efektyviai taikyti VPP principa tikslinga pradeti nuo palyginti nedideliu ir nesudetingu projektu. Reikia ivertinti, kad nuo projekto idejos atsiradimo iki realizavimo pradzios, ypac pradiniame VPP principu taikymo etape, praeis gana ilgas laiko tarpas (1,5-2 metai). Tikslinga VPP projektams finansuoti greta privaciu lesu (taip pat ir banku paskolu) naudoti biudzeto ir ES lesas. Siekiant valstybei (vyriausybei) sekmingai pasinaudoti viesojo ir privaciojo sektoriaus partnerystes privalumais, reikia teises aktu, taip pat suteikti lengvatas privaciojo sektoriaus subjektams, vykdantiems partnerystes projektus, nustatyti teisines proceduras del VPP reguliavimo miestu infrastrukturos pletros srityje.

Lietuvoje kol kas nepastebima politines valios placiai naudoti VPP principa teikiant viesasias paslaugas, gerinti ju kokybe, modernizuoti ir efektyviai valdyti viesosioms paslaugoms teikti reikalinga turta, centrines valdzios instituciju veikla kol kas yra nepakankama. Lietuvoje iniciatyva pastebima beveik tik savivaldybiu lygmeniu. Kol kas nera politines valios pletoti Lietuvoje VPP projektus. Jei bus suformuota valstybine partnerystes pletojimo politika, tai ir savivaldybes, ir kitos viesojo administravimo institucijos butu motyvuotos taikyti VPP modelius. Sukurtas kompleksinis modelis sudaro prielaidas skaidriai ir efektyviai vykdyti partnerystes projektus mietu teritoriju pletros srityje, jo modifikacijos sudarytu prielaidas pletoti partneryste kitose sferose.

doi: 10.3846/btp.2011.25

Received 28 February 2011; accepted 11 April 2010

Iteikta 2011-02-28; priimta 2011-04-11

Literatura

Abednego, M. P.; Ogunlana, S. O. 2006. Good project governance for proper risk allocation in public-private partnerships in Indonesia, International Journal of Project Management 24(7): 622-634. doi:10.1016/j.ijproman.2006.07.010

Ahmed, S.; Ali, S. 2006. People as partners: Facilitating people's participation in public-private partnerships for solid waste management, Habitat International 30(4): 781-796. doi:10.1016/j.habitatint.2005.09.004

Akintoye, A.; Hardcastle, C.; Beck, M.; Chinyio, E.; Darinka Asenova, D. 2003. Achieving best value in private finance initiative project procurement, Construction Management and Economics 21: 461-470. doi:10.1080/0144619032000087285

Ashuri, B.; Kashani, H.; Molenaar, K. R.; Lee, S. 2010. A Valuation Model for Choosing the Optimal Minimum Revenue Guarantee (MRG) in a Highway Project: A Real-Option Approach, in Construction Research Congress 2010: Innovation for Reshaping Construction Practice, Banff, Alberta, Canada, May 8-11, 2010, Section: Project Risk Assessment and Management, 1244-1253. doi:10.1061/41109(373)125

Aziz, A. M. A. 2007. Successful delivery of public-private partnerships for infrastructure development, ASCE: Journal of Construction Engineering and Management 133(12): 918-931. doi:10.1061/(ASCE)0733-9364(2007)133:12(918)

Barr, D. 2007. Ethics in public health research: a research protocol to evaluate the effectiveness of public-private partnerships as a means to improve health and welfare systems worldwide, American Journal of Public Health 97(1): 19-25. doi:10.2105/AJPH.2005.075614

Birnie, J. 1999. Private finance initiative (PFI)--UK construction industry response, Journal of Construction Procurement 5(1): 5-14.

Blank, F. F.; Baidya, T. K. N.; Dias, M. A. G. 2009. Real options in public private partnership--case of a toll road concession, in 13th Annual International Conference on Real Options, Portugal, Real Options Group.

Chiara, N.; Garvin, J. M. 2008. Variance models for project financial risk analysis with applications to greenfield BOT highway projects, Construction Management and Economics 2(6): 925-939. doi:10.1080/01446190802259027

Chiara, N.; Garvin, J. M.; Vecer, J. 2007. Valuing simple multipleexercise real options in infrastructure Projects, Journal of Infrastructure Systems 13(2): 97-104. doi:10.1061/(ASCE)1076-0342(2007)13:2(97)

Dailami, M.; Lipkovich, I.; Van Dyck, J. 1999. INFRISK: A Computer Simulation Approach to Risk Management in Infrastructure Project Finance Transaction, Paper No. 2083, Washington D. C., World Bank. doi:10.1596/1813-9450-2083

De Lemos, T.; Betts, M.; Eaton, D.; De Almeida, L. T. 2000. From Concessions to Project Finance and the Private Finance Initiative, The Journal of Private Finance, Fall: 1-19. doi:10.3905/jsf.2000.320226

Demirag, I.; Dubnick, M.; Khadaroo, M. I. 2004. A framework for examining accountability and value for money in the UK's private finance initiative, Journal of Corporate Citizenship 15: 63-76.

Dixon, T.; Pottinger, G. 2006. Lessons from real estate partne-rships in the UK: drivers, barriers and critical success factors, Property Management 24(5): 479-496. doi:10.1108/02637470610710538

Eaton, D.; Akbiyukli, R.; Dickinson, M. 2006. An evaluation of the stimulants and impediments to innovation within PFI/ PPP projects, Construction Innovation 6: 63-77.

Edwards, P.; Shaoul, J. 2003. Partnerships: for better, for worse?, Accounting, Auditing and Accountability Journal 16(3): 379-421. doi:10.1108/09513570310482345

El-Gohary, N. M.; Osman, H.; El-Diraby, T. E. 2006. Stakeholder management for public private partnerships, International Journal of Project Management 24(7): 595-604.

European Commission. 2004a. Green Paper--On Public-Private-Partnerships and Community Law on Public Contracts and Concessions [online]. Brussels, European Commission, 30.4.2004 COM 2004 327 final. Available from Internet: <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/ com/2004/com2004_0327en01.pdf>.

European Commission. 2004b. A report on the functioning of public procurement markets in the EU: benefits from the application of EU directives and challenges for the future 03/02/2004 [online]. Brussels, European Commission. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/ docs/public-proc-market-final-report_en.pdf>.

European Commission. 2003. Guideline for successful public-private-partnerships--2003 [online]. Brussels, European Commission. Available from Internet: <http://europa. eu.int/comm/regional_policy/sources/docgener/guides/ppp_en.pdf>.

Froud, J. 2003. The Private Finance Initiative: risk, uncertainty and the state, Accounting, Organizations and Society 28(6): 567-589.

Gallimore, P.; Williams, W.; Woodward, D. 1997. Perceptions of risk in the Private Finance Initiative, Journal of Property Finance 8(2): 164-176. doi:10.1108/09588689710167852

Grimsey, D.; Lewis, M. K. 2005. Are Public Private Partnerships value for money?: Evaluating alternative approaches and comparing academic and practitioner views, Accounting Forum 29(4): 345-378. doi:10.1016/j.accfor.2005.01.001

Hemming, R.; Anderson, B.; Alier, M.; Cangiano, M.; Petri, M. 2006. Public-Private Partnerships, Government Guarantees, and Fiscal Risk. Washington D. C., IMF.

Jakaitis, J.; Paliulis, N. K. 2009. Viesojo ir privaciojo sektoriaus partneryste miesto teritoriju pletroje, is III urbanistinis forumas "Busto modernizavimas: nuo pastato remonto iki miesto at(si)naujinimo": pranesimai. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Jakaitis, J.; Paliulis, N. K.; Jakaitis, K. 2009. Aspects of the national urban policy management under conditions of integrated planning, Technological and Economic Development of Economy: Baltic Journal on Sustainability 15(1): 26-38.

Jun, J. 2010. Appraisal of combined agreements in BOT project finance: focused on minimum revenue guarantee and revenue cap agreements, International Journal of Strategic Property Management 14(2): 139-151. doi:10.3846/ijsp.2010.11

Kavanagh, B. T. 2003. The uses and abuses of structured finance, Policy Analysis 479: 58-69.

Kim, J. H. 2006. Fiscal risk management in public private partnerships, presented in public-private partnerships on infrastructure days [online]. Available from Internet: <http://98.131.215.178/PPPMIS/ppp/ otherareaspresentation/FiscalRiskMgt.pdf>.

Leunga, B. Y. P.; Hui, E. C. M. 2005. Evaluation approach on public-private partnership (PPP) urban redevelopments, International Journal of Strategic Property Management 9(1): 1-16.

Lietuvos Respublikos valstybes kontroles valstybinio audito ataskaita. 2008.

Li, B.; Akintoye, A.; Edwards, P. J.; Hardcastle, C. 2005a. The allocation of risk in PPP/PFI construction projects in the UK, International Journal of Project Management 23(1): 25-35. doi:10.1016/j.ijproman.2004.04.006

Meidute, I. 2009. The analysis of opportunities of public private partnership implementation, Business, Management and Education'2008: Research papers 1: 129-138.

Meidute, I. 2008a. What is public private partnership?, Business 2: 96-98.

Meidute, I. 2008b. The analysis of opportunities for publicprivate partnership, Current Issues of Business and Law 2: 147-155.

Meidute, I. 2007. Economic evaluation of logistics centres establishment, Transport 22(2): 111-117.

Meidute, I. 2006. Main establishment conditions for logistics centre and its financing facility, Transport and Telecommunication 7(2): 364-374.

Meng, X. 2002. Guarantees for contractor's performance and owner's payment in China, ASCE: Journal of Construction Engineering and Management 128(3): 232-237. doi:10.1061/(ASCE)0733-9364(2002)128:3(232)

Nisar, T. 2007. Risk management in public-private partnership contracts, Public Organization Review 7(1): 1-19. doi:10.1007/s11115-006-0020-1

Pessoa, A. 2008. Public-private partnerships in developing countries: are infrastructure responding to the New ODA Strategy?, Journal of International Development 20: 311-325. doi:10.1002/jid.1416

Roumboutsos, A.; Anagnostopoulos, K. P. 2008. Public-private partnership projects in Greece: risk ranking and preferred risk allocation, Construction Management and Economics 26: 751-763. doi: 10.1080/01446190802140086

Shaoul, J. 2005. A critical financial analysis of the Private Finance Initiative: selecting a financing method or allocating economic wealth, Critical Perspectives on Accounting 16(4): 441-471. doi:10.1016/j.cpa.2003.06.001

Skietrys, E.; Raipa, A.; Bartkus, E. V. 2008. Dimensions of the efficiency of public-private partnership, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 3: 45-50.

Sobotka, A.; Czarnigowska, A.; Skibniewski, M. J.; Vainiunas, P.; Zavadskas, E. K. (Eds.). 2008. Target costing in public construction projects, in The 9th International conference "Modern Building Materials, Structures and Technologies". Vilnius, Lithuania, Vol. 1: 375-380. Selected papers, Vilnius: Technika.

Thobani, M. 1999. Private infrastructure, public risk, Finance and Development 36(1): 50-53.

Tievaa, A.; Junnonen, J. M. 2009. Proactive contracting in Finnish PPP projects, International Journal of Strategic Property Management 13(3): 219-228. doi:10.3846/1648-715X.2009.13.219-228

Vassallo, J. M. 2006. Traffic risk mitigation in highway concession projects, Journal of Transport Economics and Policy 40(3): 359-381.

Wang, S. Q.; Tiong, R. L. K.; Ting, S. K.; Ashley, D. 2000. Evaluation and management of political risks in China's BOT projects, ASCE: Journal of Construction Engineering and Management 126(3): 242-250. doi:10.1061/(ASCE)0733-9364(2000)126:3(242)

Wibowo, A. 2006. CAPM-based valuation of financial government support to infeasible and risky private infrastructure projects, Journal of Construction Engineering and Management 133(3): 239-248. doi:10.1061/(ASCE)0733-9364(2006)132:3(239)

Zafirovski, M. 1999. What is really rational choice? Beyond the utilitarian concept of rationality, Current Sociology 47(1): 47-113. doi:10.1177/0011392199047001005

Zhang, X. 2005. Critical success factors for public-private partnerships in infrastructure development, ASCE: Journal of Construction Engineering and Management 131(1): 3-14. doi:10.1061/(ASCE)0733-9364(2005)131:1(3)

Jonas Jakaitis (1), Narimantas Kazimieras Paliulis (2), Ieva Meidute (3)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) jonas.jakaitis@vgtu.lt; (2) paliulis@vgtu.lt (corresponding author); (3) ieva.meidute@vgtu.lt

Jonas Jakaitis (1), Narimantas Kazimieras Paliulis (2), Ieva Meidute (3)

Vilnius Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) archinst@vgtu.lt; (2) paliulis@vgtu.lt; (3) ieva.meidute@vgtu.lt

Jonas JAKAITIS. Assoc. Prof., Dr of the Humanities (Arch), Head of Department of Urban Engineering, Institute of Architecture. Research interests: urban development, physical planning, urban planning and design, land use management, public participation.

Narimantas Kazimieras PALIULIS. Prof., Dr Habil, Department of Business Technology. Research interests: organization theory, public private partnership, information system, business organization.

Ieva MEIDUTE. Assoc. Prof., Department of Business Technology, Managing Editor of the "Journal of Business Economics and Management" (located in ISI database "Web of Science"). Research interests: logistics, supply chain management, public private partnership, business organization.