Analysis of factors determining Lithuanian money and capital markets' interrelation/Lietuvos pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveika lemianciu veiksniu analize.

Jasiene, Meile ; Paskevicius, Arvydas

1. Ivadas

Pinigu ir kapitalo rinkos yra pagrindines sudetines finansu rinkos dalys. Finansu rinku struktura nuolatos kinta, kadangi nuolat keiciasi jos sudetiniu daliu lyginamieji svoriai is bendros finansu rinkos apimties. Siuos pokycius lemia daugelis veiksniu, taip pat ir siu rinku tarpusavio saveika. Finansu rinku strukturiniai pokyciai bei ju prognozes yra labai svarbus rinkos dalyviams. Atlikta analize parode, kad daugelyje saliu pinigu ir kapitalo rinkos konkuruoja tarpusavyje.

Nagrinejama problema--pinigu ir kapitalo rinku pletros desningumai.

Straipsnio tikslas--istirti pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveika bei ja lemiancius veiksnius Lietuvoje.

Taikyti metodai--moksliniu saltiniu analize, grafinis metodas, koreliacine analize.

Mokslineje literaturoje straipsnio problema nera issamiai isnagrineta, uzsienio ir Lietuvos autoriai detaliai teoriskai ir empiriskai nagrineja kapitalo ar pinigu rinkas atskirai, ju tarpusavio saveika, analizes ir prognozavimo metodus ir modelius (Bailey 2006; Bodie et al. 2005; Damodaran 2002; Girdzijauskas, Streimikiene 2009; Jarrett, Schilling 2008; Liaw 2005; Obstfeld, Taylor 2005; Rutkauskas, Ramanauskas 2009 ir kt.). Veiksniai, darantys itaka siu dvieju finansu rinku segmentu tarpusavio sarysiui, nera gerai istirti. Mokslineje literaturoje nera bendros nuomones, kokie investicines aplinkos komponentai, veiksniai daro poveiki pinigu ir kapitalo rinku pletrai. Foley (1994), analizuodamas kapitalo rinku vystymasi, isskiria dvi stambias veiksniu, turejusiu didziausia itaka kapitalo rinku pletrai pastaraisiais desimtmeciais, grupes: globalius ir vidinius rinkos veiksnius.

Schroder (2001), nagrinedamas Centrines ir Rytu Europos saliu kapitalo rinkas, teigia, kad prie svarbiausiu veiksniu, veikianciu finansu rinku pletra, galima butu priskirti tokius makroekonomikos rodiklius, kaip ekonominis augimas, santaupos, darbo nasumas, infliacija ir valstybes biudzeto deficitas. Jo nuomone, reiksminga itaka kapitalo rinkoms turi uzsienio investuotojai, darantys itaka pasiulos ir paklausos pusiausvyrai.

Teresiene (2009), analizuodama Lietuvos akciju rinka, nagrineja veiksnius, lemiancius akciju kainu svyravimus. Vienu pagrindiniu veiksniu ivardijama investuotoju psichologija. Autore nagrineja Lietuvos akciju rinkos tendencijas, isryskina sverto efekta.

Tvaronaviciene ir Michailova (2006) savo tyrime naudoja tokius Lietuvos akciju kainu veiksnius: tiesiogines uzsienio investicijos, valstybes biudzeto pajamos ir islaidos, bendrasis vidaus produktas, vartotoju kainu indeksas, pinigai placiaja prasme, vyriausybes obligaciju vidutinis pajamingumas ir infliacija.

Kitame tyrime Rafael ir Tvaronaviciene (2005) isskiria tris pagrindines grupes salygu, turinciu itaka akciju kainu svyravimams: ekonomines politines ir socialines psichologines salygas. Autores isskiria tokius veiksnius, kaip bendro nacionalinio produkto apimtis arba pramones gamybos indeksas, taip pat svarbiu veiksniu laiko konkreciu akciju pajaminguma bei jo augima. Sutinkame su autoriu nuomone, kad vienas svarbiausiu veiksniu, lemianciu akciju kainu kitima, yra palukanu norma, konkurencines investavimo priemones, tokios kaip vyriausybes vertybiniai popieriai, banku indeliai ir kiti. Kaip veiksnius, darancius poveiki akciju kainu indekso kitimui, autores taip pat isskiria infliacija, uzsienio investuotoju atejima i rinka, verslo ciklus, ekonomines sistemos stabiluma, finansines sistemos patikimuma, mokejimu balanso ir valiutu sistemos bukle. Autores siulo analizei naudoti tokius veiksnius, kaip bendrasis vidaus produktas (veikusiomis kainomis), nacionalinio biudzeto pajamos, nacionalinio biudzeto islaidos, nedarbas, tiesiogines uzsienio investicijos, infliacija, vidutines vertybiniu popieriu palukanu normos, valstybes vidaus skola, valstybes uzsienio skola, terminuotu indeliu litais vidutines metu palukanu normos, paskolu litais vidutines metu palukanu normos.

Pekarskiene (2001) pazymi, kad makroekonomines aplinkos itaka vertybiniu popieriu rinkai turi buti siejama su ekonominio aktyvumo didejimu, nedarbo mazejimu, palukanu normos kilimu, bendrojo vidaus produkto dinamika, infliacija ir nedarbo lygiu. Tyrimui autore siulo naudoti tokius ekonominius rodiklius, kaip realusis bendrasis vidaus produktas, infliacija, nedarbas, valstybes vidaus skola, valstybes uzsienio skola, tarptautiniu investiciju balansas, vidutine vyriausybes vertybiniu popieriu palukanu norma, vidutines trukmes vyriausybes vertybiniu popieriu palukanu norma.

Sie klausimai kaip susijusi tema nagrinejami ir kituose darbuose (Jasiene, Capskas 2008). Pastarajame akcentuojama, kad salies p alukanu normu lygi veikia tokie veiksniai, kaip infliacija, bendrasis vidaus produktas, salies reitingas ir Europos centrinio banko palukanu norma.

2. Pinigu ir kapitalo rinku raidos desningumu ivairiose salyse ypatybes

Autoriu atlikta pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveikos analize parode, kad daugelyje pasaulio saliu sios rinkos tarpusavyje konkuruoja. Analizuojant buvo padaryta prielaida, kad apimties rodikliai, pvz., kreditu apimtis, ju augimas arba vertybiniu popieriu birzos apyvarta, yra inertiski ir nepakankamai jautriai atspindi investicines aplinkos veiksniu itakos pokycius, t. y. siu rodikliu reiksmes, be abejo, kistu priklausomai nuo pagrindiniu makroekonominiu rodikliu, taciau ju pokyciai laiko atzvilgiu butu uzdelsti. Teorines analizes metu taip pat konstatuota, kad pagrindinis pinigu ir kapitalo rinkos skiriamasis pozymis--finansiniu isipareigojimu trukme.

Finansu rinku teorija pinigu rinkai priskiria tokias finansines priemones, kaip skolos, kuriu trukme mazesne nei vieneri metai, tarp ju--vyriausybes izdo vekseliai, perleidziamieji indeliu sertifikatai, atvirosios rinkos vekseliai. Kapitalo rinkos vertybiniai popieriai apima paprastasias akcijas ir visus fiksuotu palukanu vertybinius popierius, kurie neturi termino arba jis yra daugiau nei vieneri metai. Tarp sios rinkos vertybiniu popieriu aptinkame privilegijuotasias akcijas bei visu rusiu obligacijas, kuriu terminas virsija vienerius metus. Taigi termino atzvilgiu vienos nakties paskola yra trumpiausias finansinio reikalavimo terminas, o akcijos isipareigojimo terminas neribotas.

Atsizvelgiant i minetas aplinkybes, autoriu nuomone, pinigu ir kapitalo rinku pletra kaip tik geriausiai galetu apibudinti akciju kainu indekso ir vienos nakties tarpbankines palukanu normos dinamika.

Autoriai tirti atrinko 19 pasaulio saliu, grupuojant jas i keturis regionus: Rytu Europos salys, Vakaru Europos salys ir Turkija, Siaures Amerikos regiono salys, Ramiojo vandenyno regiono salys. Analize apeme 15 metu laikotarpi--1994-2008 metus.

Tyrimo metu nustatyta, kad Rytu Europos salyse akciju kainu indeksas ir vienos nakties palukanu norma kinta priesingomis kryptimis. Pavyzdziui, Vengrijoje ju koreliacijos koeficientas sudare -0,7509, o kitose salyse koreliacine priklausomybe buvo kiek silpnesne, artima 0,5. Vakaru Europos salyse pinigu ir kapitalo rinkos analizuojamu laikotarpiu konkuravo kiek silpniau. Europos Sajungos mastu akciju kainu indekso ir palukanu normos koreliacijos koeficientas sudare -0,2534, o kai kuriu saliu (pavyzdziui, Danija), buvo teigiamas ir sieke 0,3126. I Vakaru Europos saliu grupe itrauktos Turkijos akciju kainu indekso ir vienos nakties palukanu normos koreliacijos koeficientas buvo artimas Rytu Europos saliu koreliacijos koeficientams ir sieke -0,6046. Siaures Amerikos salyse konkurencija tarp pinigu ir kapitalo rinku buvo mazdaug tokio pat lygio kaip ir Vakaru Europoje, t. y. vienos nakties palukanu normos ir akciju kainu indekso koreliacijos koeficientas svyravo tarp -0,26 ir -0,30. Sioje grupeje issiskyre tik Meksika, kurioje konkurencija tarp analizuojamu finansu rinku segmentu buvo ivertinta koreliacijos koeficientu -0,5748. Ramiojo vandenyno salyse pastebimos visiskai kitos tendencijos. Tik Pietu Korejoje akciju kainu indekso ir vienos nakties palukanu normos koreliacijos koeficiento reiksme buvo artima Vakaru Europos ir Siaures Amerikos saliu koeficientu dydziams, t. y. -0,2331. Japonijos ir Australijos sie koreliacijos koeficientai buvo teigiami, atitinkamai 0,5154 ir 0,5555. Kitaip tariant, siose salyse pinigu ir kapitalo rinku raidos desningumai buvo lygiagretus, t. y. rinkos vystesi papildydamos viena kita, o ne konkuruodamos.

Lietuva is kitu musu tyrinetu saliu issiskiria tuo, kad akciju kainu indeksas ir vienos nakties palukanu normos praktiskai nekoreliuoja. 1 pav. matome, kad akciju kainu indeksas nuo 1994 iki 2000 m. kilo, taciau laikotarpiu tarp 2000 ir 2003 m. pastebima nuosaiki indekso smukimo tendencija. Kaip ir nekilnojamojo turto rinkos 2003-2007 m., Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos akciju kainu indeksas labai sparciai kilo, o 2008 m. prasidejus pasaulinei finansu krizei eme sparciai smukti. Del trumpalaikiu tarpbankiniu palukanu normu smarkaus padidejimo 2006-2008 m. ir trumpesnio analizuojamo laikotarpio (trukstant duomenu) Lietuvoje si koreliacine priklausomybe nebuvo nustatyta, skirtingai nei kitose, tarp ju ir Rytu Europos, salyse. Taip pat pazymetina, kad egzistuojant valiutu valdybos modeliui Lietuvos bankas neturi galimybes vykdyti pinigu politikos ir daryti itaka palukanu normai adekvaciai ekonomikos ciklo fazei.

Kas gi lemia, kad vienose salyse pinigu ir kapitalo rinkos konkuruoja tarpusavyje, o kitose vystosi vienu metu, papildydamos viena kita?

3. Lietuvos pinigu ir kapitalo rinkas veikiantys veiksniai

Bendros nuomones, kokiomis salygomis pinigu ir kapitalo rinkos konkuruoja, o kokiomis vystosi vienu metu, nera. Rafael ir Tvaronavicienes (2005) nuomone, esant zemai palukanu normai susidaro palankesnes salygos investuoti i kapitalo rinka, t. y. esant zemai palukanu normai turetu augti akciju kainu indeksas. Ir priesingai--auksta palukanu norma pritraukia visus investicijoms skirtus finansinius isteklius i pinigu rinka, taip sumazeja paklausa kapitalo rinkoje, ir akciju indeksas krinta. Sis aiskinimas daugiau paremtas investuotojo elgsena. Galima daryti prielaida, kad gerejant salies ekonominei situacijai, augant bendrajam vidaus produktui bei pozityvia kryptimi kintant kitiems makroekonominiams rodikliams, vienu metu gali kilti ir akciju kainu indeksai, ir palukanu normos. Augantis verslas pritraukia investiciju i kapitalo rinka, o zemos palukanu normos sudaro prielaidas investuoti i kapitalo rinka skolintas lesas. Recesijos atveju turetu isrysketi visiskai priesingos analizuojamu rodikliu tendencijos: akciju kainu indeksas turetu kristi, o kreditiniu istekliu kaina, t. y. palukanu norma, turetu augti. Taciau palukanu normos kitimo mechanizmas gali buti ir sudetingesnis: viena vertus, esant ukio nuosmukiui kredito paklausa mazeja ir tai mazina kredito kaina, antra vertus, ekonominio nuosmukio metu isauga kredito rizika, o tai yra palukanu norma didinantis veiksnys.

[FIGURE 1 OMITTED]

Pirmajame analizes etape buvo apsiribota tik keliu pagrindiniu, autoriu nuomone, makroekonominiu rodikliu poveikio vienos nakties palukanu normai ir akciju kainu indeksui koreliacine analize. Pasirinkti buvo sie makroekonominiai rodikliai: vartotoju kainu indeksas (procentais lyginant su pries tai einanciais metais), bendrasis vidaus produktas (mln. litu), tiesiogines uzsienio investicijos (mln. litu), valdzios sektoriaus bendroji skola (procentais lyginant su bendruoju vidaus produktu), nedarbo lygis (procentais lyginant su darbingo amziaus gyventojais).

1 lenteleje pateiktas vartotoju kainu indekso ir vienos nakties palukanu normos koreliacijos koeficientas yra artimas nuliui. Finansu teorija, Fiserio efektas negincijamai konstatuoja, kad bendruoju atveju egzistuoja tiesioginis rysys tarp palukanu normu ir infliacijos lygio. Detalesne analize parode, kad is tiesu palukanu normos ir infliacijos dinamika analizuojamu laikotarpiu buvo labai artima, taciau 2003 m. pastebimas gana ryskus siu rodikliu dinamikos atotrukis. Infliacija, 2002 m. siekusi vos 0,3 %, 2003 m. perejo i defliacija -1,1 %. Vienos nakties palukanu norma nuo 1,97 % 2002 m. soktelejo iki 2,97 % 2003-iaisiais. Taip pat reiketu nepamirsti, kad Fiserio efektui budingas laiko atotrukis, t. y. vartojimo kainu indekso poslinkiai paprastai tik po tam tikro laiko veikia palukanu normas. Analizuojant infliacijos lygio ir akciju kainu tarpusavio sarysi, matoma, kad egzistuoja teigiamas 0,525 koreliacijos koeficientas. Detalesne siu rodikliu dinamikos analize parode, kad 1999-2003 m. pastebimas ryskesnis vartojimo kainu indekso mazejimas, o akciju kainu indeksas mazejo palyginti nedaug. 2003-2007 m. gana sparciai augo ir infliacija, ir akciju kainu indeksas. Akivaizdu, kad investuotojai, siekdami apsisaugoti nuo infliacijos poveikio, nukreipe savo investicijas i kapitalo rinka. Apibendrinant galima pazymeti, kad atmetus isskirtinius 2003 metus, infliacija galejo tureti teigiama koreliacini rysi tiek su palukanu norma, tiek su akciju kainu indeksu, t.y. sis makroekonominis veiksnys padare poveiki abieju, kapitalo ir pinigu rinku, pletrai vienu metu.

Is 1 lenteleje pateiktu duomenu matoma, kad bendrojo vidaus produkto ir vienos nakties palukanu normos koreliacijos koeficientas yra neigiamas ir gana silpnas, -0,216. Atidziau panagrinejus siu dvieju rodikliu dinamika, nesunku pastebeti, kad bendrasis vidaus produktas analizuojamu laikotarpiu 2000-2007 m. nuolat augo. Reikia pazymeti, kad pradedant 2002 m. bendrojo vidaus produkto augimo tempai ima dideti. Vienos nakties palukanu norma nuo 1999 m. iki 2002 m. sparciai mazejo; 1999 m. palukanu norma buvo 4,63 %, o 2002 m.--jau tik 1,97 %. Naturalu, kad sumazejusi palukanu norma turejo skatinamaji poveiki salies ukiui, ir tai, kaip jau buvo mineta, paskatino gana aukstus bendrojo vidaus produkto augimo tempus. Nuo 2004 m. pastebimas vienos nakties palukanu normos augimas vyko vienu metu su bendrojo vidaus produkto augimu. Tai suprantama, nes spartus ekonomikos augimo tempai, be abejo, turejo itakos pinigu paklausai ir ju kainai. 1 lenteleje matoma, kad akciju kainu indekso ir bendrojo vidaus produkto rodikliu koreliacinis rysys yra teigiamas ir labai stiprus, artimas funkciniam, siekia 0,9441. Analizuojamu laikotarpiu abu rodikliai sparciai augo, taciau atskirais laikotarpiais ju dinamika siek tiek skyresi. Akciju kainu indeksas 1999-2003 m. neaugo ir netgi smuktelejo iki 84,78 %, palyginti su 2000 m., taciau pradedant 2003 m. jis augo labai sparciai. Bendrasis vidaus produktas analizuojamu laikotarpiu nuosekliai augo. Visiskai suprantama, kad bendrojo vidaus produkto stabilus ir spartus augimo tempai yra tvirtas pagrindas investuotoju lukesciams, kurie ir paskatino spartu akciju kainu augima. Galima pazymeti, kad 1999-2002 m. sumazejusios palukanu normos turejo teigiama postumi verslo pletrai ir bendrojo vidaus produkto augimui. Antra vertus, velesniais metais sparciai augantis salies ukis ir bendrasis vidaus produktas sudare prielaidu palukanu augimui. Akciju kainu indeksui augti itin palankias salygas sudare bendrojo vidaus produkto dinamika. Taigi auksti salies bendrojo vidaus produkto augimo tempai skatino ir palukanu normos, ir akciju indekso augima, t. y. ir sis makroekonominis veiksnys uztikrino kapitalo ir pinigu rinku augima.

1 lenteleje matoma, kad tiesioginiu uzsienio investiciju ir vienos nakties palukanu normos koreliacijos koeficientas yra nereiksmingas. Tiesiogines uzsienio investicijas vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys dazniausiai naudojasi savos salies kredito istaigu paslaugomis, taigi jiems Lietuvos banku palukanu normos nera itin svarbios priimant sprendimus. Kaip tik siuos procesus ir atspindi detalesne analize. Nors 1999-2005 m. pastebimi vienos nakties palukanu normos svyravimai, taciau iki 2003 m. tiesiogines uzsienio investicijos augo labai vangiai. 2003 m. tiesiogines uzsienio investicijos pradeda gana sparciai augti, o palukanu normos kinta nedaug. 2007 m. pastebimas ir palukanu normos, ir tiesioginiu uzsienio investiciju augimas. Tai galima paaiskinti kad ir tuo, jog kelerius metus trukes tiesioginiu uzsienio investiciju augimas galiausiai sukele ir Lietuvos palukanu normu pokycius. Matome, kad stipriausias visoje lenteleje koreliacinis rysys yra tarp tiesioginiu uzsienio investiciju ir akciju indekso dinamikos--koreliacijos koeficientas teigiamas ir siekia net 0,955. Tokia stipri priklausomybe isreiskia ta fakta, kad pagrindine uzsienio investiciju dalis kaip tik ir buvo nukreipta i akciju rinka. Apibendrinant reikia pazymeti, kad tiesioginiu uzsienio investiciju dinamika buvo indiferentiska pinigu rinkos vystymuisi ir gana smarkiai skatino kapitalo rinkos pletra, o tai turejo sukelti minetu finansu rinku segmentu pletros konkurencija.

Analizuojamuoju laikotarpiu koreliacinis rysys tarp valdzios sektoriaus bendrosios skolos (procentais lyginant su BVP) rodiklio ir trumpalaikes palukanu normos buvo teigiamas ir sieke 0,510. Idomu pazymeti, kad valdzios sektoriaus bendrosios skolos procentinis rodiklis pradedant 2000 m. laipsniskai mazejo, o palukanu norma, nors ir islaike bendra mazejimo tendencija, kito su pastebimais svyravimais, t. y. 2000-2004 m. pastebimas ryskus kritimas nuo 4,76 % iki 1,97 %, 2003 m. suoliukas iki 2,97 % ir vel smuktelejimas 2004 m. iki 1,88 %, t. y. griztama i 2003 m. lygi. Siu dvieju rodikliu tarpusavio sarysis tik patvirtina akivaizdzia tiesa, kad valstybei didinant skola paklausa salies pinigu rinkoje padideja, o kartu auga ir palukanu norma. Ir atvirksciai, mazejantis valstybes skolinimasis sumazina pinigu rinkoje paklausa, o kartu ir palukanu normas. Visiskai priesinga poveiki valdzios sektoriaus bendrosios skolos mazejimas turejo Lietuvos akciju kainu indekso dinamikai. 1 lenteleje matoma, kad koreliacijos koeficientas tarp valdzios sektoriaus skolos ir akciju kainu indekso dinamikos buvo -0,641. Detalesnis tyrimas parode, kad visu analizuojamu laikotarpiu valstybes skola nuosekliai mazejo, o akciju kainu indeksas kilo. Ypac ryskiai minetos siu rodikliu tendencijos pasireiske 2003-2007 m. Mineta rodikliu dinamika ir koreliacini rysi nesunku paaiskinti. Kai valstybes skola auga, juridiniu ir fiziniu asmenu investicijoms skirtos lesos del kiek aukstesniu nei rinkos palukanu normu akumuliuojamos valstybes biudzete. Esant tokiai salies ekonominei situacijai, kai valstybes skola santykinai mazeja, laisvos ir investuoti skirtos salies gyventoju lesos nukreipiamos i pelningiausia, nors ir gana rizikinga kapitalo rinkos sektoriu.

Apibendrinant reiketu pazymeti, kad valdzios sektoriaus bendrosios skolos (procentais lyginant su BVP) rodiklio ir trumpalaikes palukanu normos koreliacinis rysys labai aiskiai, parode, kad valstybes skolos dinamika gana stipriai veikia konkurencija tarp pinigu ir kapitalo rinku.

Nedarbo lygio (procentais lyginant su darbingo amziaus gyventojais) ir trumpalaikes palukanu normos koreliacine analize nustate, kad tarp siu rodikliu yra silpnas teigiamas rysys--koreliacijos koeficientas 0,302. Detalesne analize parode, kad atskirais laikotarpiais sie rodikliai juda netgi priesinga linkme, pavyzdziui 1999-2000 m. nedarbo lygis augo, o palukanu norma mazejo arba 2005-2007 m. nedarbo lygis mazejo, o palukanu norma augo. Autoriu nuomone, tarp siu rodikliu yra galimas tik netiesioginis rysys: augant ir sekmingai pletojantis salies ukiui mazeja ir nedarbas bei palukanu norma, ir atvirksciai--blogejant ekonominei situacijai isauga salies rizika pinigu rinkose, auga palukanos ir dideja nedarbas. Lyginant nedarbo lygio rodiklio dinamika su akciju kainu indekso kitimu, pastebimas gana reiksmingas atvirkstinis rysys, kurio koreliacijos koeficientas yra lygus -0,850. Detalesne analize parode, kad 1999-2003 m. minetas rysys nebuvo toks ryskus, t. y. akciju indekso poslinkiai nebuvo labai reiksmingi, o nedarbas, 1999-2001 m. auges, nuo 2001 m. nuosekliai mazejo. Taciau 2003-2007 m. labai ryskiai matoma, kad analizuojami rodikliai kito priesingomis kryptimis. Sias tendencijas nesudetinga paaiskinti: augantis nedarbas, pesimistines ateities prognozes atgraso smulkiuosius investuotojus nuo investavimo i kapitalo rinka, nes sioms investicijoms budingas ilgas laikotarpis. Apibendrinant analizes rezultatus galima pazymeti, kad nedarbo lygis praktiskai nedare itakos pinigu rinkai ir gana reiksmingai veike kapitalo rinka, taigi siu rinku konkurencijai didesnes itakos Lietuvoje neturejo.

4. Pinigu ir kapitalo rinku pletros veiksniu lyginamoji analize

Analizuojant pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveika, buvo atskleista, kad skirtingai nuo daugelio pasaulio saliu Lietuvos akciju kainu indeksas ir vienos nakties palukanu norma praktiskai nekoreliuoja. Makroekonominiu veiksniu, tokiu kaip vartotoju kainu indeksas, bendrasis vidaus produktas, tiesiogines uzsienio investicijos, valdzios sektoriaus bendroji skola bei nedarbo lygis, poveikio akciju kainu indeksui bei vienos nakties palukanu normai koreliacine analize parode, kad mineti makroekonominiai veiksniai Lietuvoje 1994-2008 m. skirtinga kryptimi veike kapitalo bei pinigu rinkas.

Siekiant atskleisti Lietuvos pinigu ir kapitalo rinku pletros ypatumus, palyginimui buvo isanalizuota daugelio saliu jau minetu makroekonominiu rodikliu koreliaciniai rysiai su tu saliu akciju indeksu bei vienos nakties palukanu norma.

Atlikta lyginamoji analize apeme 19 uzsienio saliu is minetu regionu, taciau del ribotos straipsnio apimties pateikiami tik JAV, kaip vienos is labiausiai issivysciusiu saliu, bei Europos Sa'ungos, kurios nare Lietuva yra, pagrindiniai tyrimo rezultatai.

2 lenteleje matoma, kad Jungtiniu Valstiju trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su vartotoju kainu indeksu turi teigiama 0,372 reiksme. Nors sis rysys ir nera stiprus, taciau jis kiekybiskai atspindi teorines tiesas, teigiancias, jog infliacijos lygis yra viena is sudedamuju nominaliosios palukanu normos daliu. Lietuvoje sio koreliacijos koeficiento reiksme buvo artima nuliui.

Palyginti silpnas koreliacinis rysys pastebimas tarp JAV akciju indekso ir vartotoju kainu indekso. Isanalizavus 1994-2008 m. duomenis gauta, kad jo reiksme tesieke 0,260. Lietuvoje tarp siu rodikliu nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybe: koreliacijos koeficientas buvo aukstesnis (0,525).

Apibendrinant galima pazymeti, kad JAV toks makroekonominis rodiklis, kaip infliacija, nors ir silpnai, bet teigiamai veike ir pinigu, ir kapitalo rinka, t. y. skatino siuos du finansu rinku segmentus vystytis vienu metu.

Kiek kitokia itaka turejo bendrojo vidaus produkto dinamika. JAV trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su bendruoju vidaus produktu analizuojamuoju laikotarpiu sudare -0,368. Lietuvoje siu dvieju rodikliu koreliacijos koeficientas taip pat buvo silpnas bei neigiamas ir sieke -0,216. Pazymetina, kad vienas is stipriausiu koreliaciniu rysiu (0,911) nustatytas tarp akciju indekso ir bendrojo vidaus produkto. Akivaizdu, kad salies BVP augimas tiesiogiai susijes su atskiru bendroviu pletra bei ju vertes augimu. Koreliacinis rysys tarp minetu rodikliu Lietuvoje taip pat buvo aukstas ir sudare 0,941. Matoma, kad ir JAV, ir Lietuvoje BVP augimas skatina pinigu ir kapitalo rinku konkurencija.

JAV trumpalaikes palukanu normos priklausomybes nuo tiesioginiu uzsienio investiciju koreliacijos koeficientas buvo 0,332, t. y. palyginti nestiprus. Lietuvoje buvo pastebetas labai silpnas neigiamas siu rodikliu sarysis koeficiento reiksme sudare -0,158.

Akciju kainu indeksui tiesioginiu uzsienio investiciju poveikis buvo gana reiksmingas. JAV 1994-2008 m. koreliacijos koeficientas tarp minetu rodikliu sudare 0,705. Lietuvoje koreliacinis rysys tarp tiesioginiu uzsienio investiciju ir akciju kainu indekso buvo dar stipresnis ir sieke 0,955. Nesunku pastebeti, kad JAV tiesioginiu uzsienio investiciju poveikis kapitalo ir pinigu rinku tarpusavio saveikai buvo skirtingas. JAV tiesiogines uzsienio investicijos skatino lygiagrecia, augancia minetu finansu rinkos segmentu pletra, o Lietuvoje--pinigu ir kapitalo rinku konkurencija.

Reiksminga itaka pinigu ir kapitalo rinkoms turi valdzios sektoriaus skolos dinamika. Kaip parodyta 2 lenteleje, JAV trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su valdzios sektoriaus bendraja skola sudare 0,469. Akciju kainu indekso koreliacijos koeficientas su valdzios sektoriaus bendraja skola buvo neigiamas ir sieke -0,625. Tai nesunku paaiskinti--valstybei didinant skola auga palukanu norma, o jos augimas atitraukia investuotoju lesas is kapitalo rinkos i pinigu rinka. Visiskai analogiska situacija susidare analizuojamuoju laikotarpiu ir Lietuvoje: trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su valdzios sektoriaus skola buvo 0,510, o akciju indekso koreliacijos koeficientas su minetu skolos rodikliu buvo neigiamas ir sieke -0,641.

Lyginant JAV ir Lietuvos makroekonominiu rodikliu itaka pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveikai, pastebima, kad nedarbo lygio rodiklis analizuojamose salyse turejo skirtinga poveiki. 2 lenteleje matoma, kad JAV trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su nedarbo lygiu buvo neigiamas ir sieke -0,415. Lietuvoje sis koreliacijos koeficientas turejo teigiama zenkla ir sudare 0,302. Akciju indekso koreliacijos koeficientas su nedarbo lygiu ir JAV, ir Lietuvoje buvo gana aukstas ir neigiamas. Atitinkamai JAV jis sieke -0,618, o Lietuvoje 0,850. Tokiu budu nedarbo lygio kitimas JAV kartu skatino arba stabde pinigu ir kapitalo rinku pletra, o Lietuvoje sis rodiklis didino minetu finansu rinku segmentu konkurencija.

Apibendrinant galima pazymeti, kad tokie makroekonominiai rodikliai, kaip vartotoju kainu indeksas, bendrojo vidaus produkto augimas, valdzios sektoriaus skolos dinamika ir JAV, ir Lietuvoje turi vienoda poveiki pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveikai, o tokie veiksniai kaip tiesiogines uzsienio investicijos bei nedarbo lygis analizuojamose salyse skirtingai paveike nagrinejama rinku tarpusavio saveika.

3 lenteleje palyginimui su Lietuva pateikiami Europos Sajungos trumpalaikes palukanu normos ir akciju kainu indekso koreliacijos koeficientai su jau minetais makroekonominiais rodikliais.

1994-2008 m. Europos Sa'ungos trumpalaikes palukanu normos koreliacijos koeficientas su vartotoju kainu indeksu buvo 0,396. Si koeficiento reiksme labai artima analogiskam JAV koeficientui. Lyginant si Lietuvos koreliacijos koeficienta su uzsienio saliu galima pazymeti, kad issivysciusios ekonomikos salyse pastebimas silpnas teigiamas rysys tarp palukanu normos ir infliacijos, o Lietuvoje sios priklausomybes nepastebeta.

Europos Sajungoje akciju kainu indekso ir vartotoju kainu indekso koreliacinio rysio nenustatyta (sio koeficiento reiksme -0,032). JAV, kaip nurodyta, jis buvo lygus 0,260, o Lietuvoje 0,525.

Apibendrinant galima pazymeti, kad infliacijos procesai neturi labai reiksmingos itakos pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveikai, taciau JAV infliacija vienoda linkme veikia analizuojamu finansu rinku segmentu pletra, o Europos Sajungoje ir Lietuvoje infliacija skatina pinigu bei kapitalo rinku konkurencija.

Europos Sajungos trumpalaikes palukanu normos koreliacija su bendruoju vidaus produktu buvo neigiama ir sieke -0,473. Si koreliacijos koeficiento reiksme labai artima JAV (-0,368) ir Lietuvos (-0,216) atitinkamiems koreliacijos koeficientams. Akciju indekso koreliacijos su bendruoju vidaus produktu koeficientu reiksmes taip pat yra panasios. Europos Sajungoje sis koreliacijos koeficientas sieke 0,611, o JAV ir Lietuvoje pastebima artima tiesinei funkcinei priklausomybei, atitinkami koreliacijos koeficientai buvo 0,911 ir 0,941.

Apibendrinant atlikto lyginamojo tyrimo rezultatus pazymetina, kad bendrojo vidaus produkto augimas visose salyse reiksmingai didina pinigu ir kapitalo rinku konkurencija.

Analizuojamuoju laikotarpiu Europos Sajungoje pastebimas gana stiprus rysys tarp trumpalaikiu palukanu normu ir tiesioginiu uzsienio investiciju. Apskaiciuota siu rodikliu koreliacijos koeficiento reiksme sieke 0,856. Reikia pabrezti, kad gerokai skiriasi nuo JAV analogisko koreliacijos koeficiento (0,332) ir dar daugiau nuo Lietuvos (-0,158). Naturalu, kad tiesiogines uzsienio investicijos akumuliuoja piniginius isteklius ir didina pinigu paklausa, kartu ir palukanu norma. Lietuva siuo aspektu issiskiria, o veiksniai, leme siuos ypatumus, jau buvo aptarti anksciau.

Europos Sajungoje tiesioginiu uzsienio investiciju ir akciju kainu indekso koreliacija buvo itin stipri. Koeficiento reiksme buvo 0,942, Lietuvoje taip pat panasi (0,955), o JAV uzfiksuotas kiek silpnesnis rysys koreliacijos koeficientas 0,705.

Analize parode, kad tiesiogines uzsienio investicijos teigiamai veikia ir pinigu, ir kapitalo rinka, nors Lietuvoje pinigu rinkai sis poveikis skirtingas.

1994-2008 m. Europos Sajungoje valdzios sektoriaus skolos augimas turejo silpna neigiama poveiki pinigu ir kapitalo rinkoms. Sio rodiklio koreliacijos koeficientai su trumpalaike palukanu norma ir akciju kainu indeksu atitinkamai buvo -0,284 ir -0,217. JAV ir Lietuvoje susikloste visiskai kitokia situacija. Del valdzios sektoriaus skolos augimo augo ir trumpalaike palukanu norma. JAV minetu rodikliu koreliacijos koeficientas sieke 0,469, o Lietuvoje 0,510.

Tokius skirtumus galima paaiskinti analizuojamu saliu politiniais sprendimais, pinigu politikos ypatumais ir galimybemis reguliuoti palukanu norma.

Apibendrinant reiktu pazymeti, kad valdzios sektoriaus skolos augimas vienose salyse (JAV, Lietuva) gali skatinti pinigu ir kapitalo rinku konkurencija, o kitose (Europos Sajunga) tureti praktiskai neutralu poveiki.

Europos Sajungos trumpalaikiu palukanu normu koreliacijos koeficientas su nedarbo lygiu buvo neigiamas ir sieke -0,512. Sis rodiklis artimas JAV analogiskam koeficientui (-0,415), taciau Lietuvoje jis yra visiskai kitoks (0,302). Velgi, musu supratimu, Lietuvos isskirtinuma leme salies trumpalaikiu palukanu normu lygio formavimo ypatumai.

Akciju indekso koreliacijos su nedarbo lygiu koeficientas Europos Sa'ungoje buvo neigiamas--sieke 0,708. Palyginti artimos sio koreliacijos koeficiento reiksmes pastebimos ir JAV (-0,618), ir Lietuvoje (-0,850). Galima pazymeti, kad augantis nedarbas neigiamai veikia tiek pinigu, tiek kapitalo rinkos pletra.

5. Isvados

Apibendrinant pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveikos ir ja lemianciu veiksniu Lietuvoje tyrima, galima padaryti keleta esminiu isvadu:

1. Autoriu atliktas tyrimas parode, kad tokie veiksniai, kaip bendrasis vidaus produktas, vartotoju kainu indeksas, valdzios sektoriaus bendroji skola, palyginti su bendruoju vidaus produktu, tiesiogines uzsienio investicijos, nedarbo lygis, dazniausiai skirtingai veikia pinigu ir kapitalo rinkas, skirtingai keisdami ju konkurencine aplinka. Beveik visose tirtose salyse bendrojo vidaus produkto apimtis turejo teigiama poveiki kapitalo rinkoms ir neigiama--pinigu rinkoms.

2. Rytu Europos salyse akciju kainu indeksas ir vienos nakties palukanu norma akivaizdziai kito priesingomis kryptimis, t. y. galima teigti, kad pinigu ir kapitalo rinkos konkuruoja viena su kita. Del trumpalaikiu tarpbankiniu palukanu normu smarkaus padidejimo 2006-2008 m. ir trumpesnio analizuojamo laikotarpio del duomenu trukumo, Lietuvoje si koreliacine priklausomybe nebuvo nustatyta, skirtingai nei kitose Rytu Europos salyse. Kitos priezastys galetu buti tos, kad egzistuojant valiutu valdybos modeliui Lietuvos bankas neturi galimybes vykdyti pinigu politikos ir paveikti palukanu normos adekvaciai ekonomikos ciklo fazei.

3. Koreliacine analize parode, kad nagrineti veiksniai (vartotoju kainu indeksas, bendrasis vidaus produktas, tiesiogines uzsienio investicijos, valdzios sektoriaus bendroji skola ir nedarbo lygis) 1994-2008 m. Lietuvoje skirtinga kryptimi veike trumpalaike palukanu norma ir akciju indeksa. Taciau atmetus isskirtinius 2003 metus (defliacija ir trumpalaikes palukanu normos pakilimas), infliacija galejo tureti teigiama koreliacini rysi ir su palukanu norma, ir su akciju kainu indeksu, t. y. sis veiksnys dare poveiki abieju--kapitalo ir pinigu rinku -pletrai vienu metu. Spartus bendrojo vidaus produkto augimo tempai skatino ir palukanu normos, ir akciju indekso augima, taigi ir sis veiksnys uztikrino kapitalo ir pinigu rinku augima. Tiesioginiu uzsienio investiciju poveikio pinigu rinkos vystymuisi nenustatyta, taciau jos gana smarkiai skatino kapitalo rinkos pletra, o tai turejo lemti minetu finansu rinku segmentu konkurencija. Valdzios sektoriaus bendrosios skolos rodiklio ir trumpalaikes palukanu normos koreliacinis rysys labai aiskiai parode, kad valstybes skolos dinamika gana stipriai veikia konkurencija tarp pinigu ir kapitalo rinku. Nedarbo lygis praktiskai nedare itakos pinigu rinkai ir gana reiksmingai veike kapitalo rinka, taigi skatino siu rinku konkurencija Lietuvoje.

doi: 10.3846/btp.2010.12

Received 25 November 2009; accepted 22 February 2010

Iteikta 2009-11-25; priimta 2010-02-22

Literatura

Bailey, R. E. 2006. Economics of Financial Markets. Cambridge: University Press. 528 p.

Bodie, Z.; Kane, A.; Marcus, A. 2005. Investments. Sixth edition. Chicago: Irwin. 1090 p.

Damodaran, A. 2002. Investment Valuation. New York: John Wiley & Sons. 1375 p.

Girdzijauskas, S.; Streimikiene, D. 2009. Application of logistic models for stock market bubles, Journal of Business Economics and Management 10(1): 45-51. doi:10.3846/16111699.2009.10.45-51

Foley, B. J. 1994. Capital Markets. London: Macmillan. 246 p. ISBN 0-333-52333-4.

Jarrett, J. E.; Schilling, J. 2008. Daily variation and predicting stock market returns for the frankfurter borse (stock market), Journal of Business Economics and Management 9(3): 189-198. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.189-198

Jasiene, M.; Capskas, G. 2008. Palukanu normu kaitos ir jos veiksniu tyrimas Lietuvoje 1994-2006 m. [Investigation of dynamics and its factors of interest rates in Lithuania in 1994-2006], Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 33-44. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.33-44

Liaw, T. K. 2005. Capital Markets. Australia: Thomson. 603 p.

Lietuvos bankas [interaktyvus] 2009a. Lietuvos banko leidiniai. 2009 metu ataskaita [ziureta 2009 m. geguzes 16 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.lb.lt/lt/leidiniai/index-.htm>.

Lietuvos bankas [interaktyvus] 2009b. Lietuvos ekonomikos ir finansu duomenys [ziureta 2009 m. geguzes 16 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.lb.lt/lit/statistics/nsdplt.htm>.

Lietuvos statistikos metrastis. 2008. Vilnius: Statistika.

Obstfeld, M.; Taylor, A.M. 2005. Global Capital Markets. Cambridge: University Press. 354 p.

Pekarskiene, I. 2001. Nacionaline vertybiniu popieriu birza ir ja veikiantys makroekonominiai veiksniai [National Stock Exchange and its macroeconomic factors], Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research] 17: 127-136.

Rafael, Z.; Tvaronaviciene, M. 2005. Lietuvos imoniu akciju kainas ir akciju kainu indeksus lemianciu veiksniu kiekybine analize [Quantitative analysis of influential factors in the Lithuanian enterprises stock and stock price indexes], Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] (6)3: 159-170.

Rutkauskas, A. V.; Ramanauskas, T. 2009. Building an artificial stock market populated by reinforcement-learning agents, Journal of Business Economics and Management 10(4): 329-341. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.329-341

Schroder, M. 2001. Macroeconomic developments and public finances, in Schroder, M. (Eds.). The New Capital Markets in Central and Eastern Europe. Berlin: Springer.

Teresiene, D. 2009. Lithuanian stock market analysis using a set of garch models, Journal of Business Economics and Management 10(4): 349-360. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.349-360

Tvaronaviciene, M.; Michailova, J. 2006. Factors affecting securities prices: theoretical versus practical approach, Journal of Business Economics & Management 7(4): 213-222.

Vertybiniu popieriu birza NASDAQ OMX Vilnius [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009 m. geguzes 16]. Prieiga per interneta: <http://www.nasdaqomx-baltic.com/?lang=lt>.

Meile Jasiene (1), Arvydas Paskevicius (2)

(1) Vilnius University, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania

(2) International Business School at Vilnius University, Sauletekio al. 22, LT-10222 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) jasiene@takas.lt; (2) arvydas.paskevicius@tvm.vu.lt

(1) Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

(2) Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Sauletekio al. 22, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) jasiene@takas.lt; (2) arvydas.paskevicius@tvm.vu.lt

Meile JASIENE. Doctor of Social Sciences (Economics), Professor, Head of Department of Finance, Vilnius University. Author of over 100 publications. Research interests: financial markets, banking.

Arvydas PASKEVICIUS. Doctor of Social Sciences (Economics), Professor, Head of Department of Finance, International Business School at Vilnius University. Table 1. Correlation dependence of the share index and overnight interest rates dynamics and macroeconomic indices in Lithuania in 1994-2008 (according to the Bank of Lithuania (2009a, 2009b), NASDAQ OMX Vilnius Stock Exchange and the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania, 2009) 1 lentele. Akciju kainu ir vienos nakties palukanu normos dinamikos Lietuvoje 1994-2008 m. koreliacinis rysys su pagrindiniais makroekonominiais rodikliais (remiantis Lietuvos banko (2009a, 2009b), Vertybiniu popieriu birzos NASDAQ OMX Vilnius ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes duomenimis, Lietuvos statistikos ... 2008) Vartotoju kainu indeksas (procentais Bendrasis Tiesiogines lyginant su vidaus uzsienio ankstesniais produktas investicijos metais) (mln. litu) (mln. litu) Trumpalaikes palukanu -0,023 -0,216 -0,158 normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso 0,525 0,941 0,955 koreliacijos koeficientas Valdzios sektoriaus Nedarbo lygis bendroji (procentais skola lyginant su (procentais darbingo lyginant amziaus su BVP) gyventojais) Trumpalaikes palukanu 0,510 0,302 normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso -0,641 -0,850 koreliacijos koeficientas Table 2. Correlation dependence of the share index- and overnight interest rates dynamics and macroeconomic indices in USA in 1994-2008 (according to the data of Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD. StatExtracts)) 2 lentele. Akciju kainu ir vienos nakties palukanu normos dinamikos JAV 1994-2008 m. koreliacinis rysys su pagrindiniais makroekonominiais rodikliais (remiantis Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD. StatEx-tracts)) Vartotoju kainu indeksas (procentais Bendrasis Tiesiogines lyginant su vidaus uzsienio ankstesniais produktas investicijos metais) (mlrd. USD) (mlrd. USD) Trumpalaikes 0,372 -0,368 0,332 palukanu normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso 0,260 0,911 0,705 koreliacijos koeficientas Valdzios Nedarbo lygis sektoriaus (procentais bendroji skola lyginant su (procentais darbingo lyginant amziaus su BVP) gyventojais) Trumpalaikes 0,469 -0,415 palukanu normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso -0,625 -0,618 koreliacijos koeficientas Table 3. Correlation dependence of the share index and overnight interest rates dynamics and macroeconomic indices in EU in 1994-2008 (according to the data of Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD. StatExtracts)) 3 lentele. Akciju kainu ir vienos nakties palukanu normos dinamikos ES 1994-2008 m. koreliacinis rysys su pagrindiniais makroekonominiais rodikliais (remiantis Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD. StatExtracts)) Vartotoju kainu indeksas (procentais Bendrasis Tiesiogines lyginant su vidaus uzsienio ankstesniais produktas investicijos metais) (mlrd. USD) (mlrd. USD) Trumpalaikes 0,396 -0,473 0,856 palukanu normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso -0,032 0,611 0,942 koreliacijos koeficientas Valdzios Nedarbo lygis sektoriaus (procentais bendroji skola lyginant su (procentais darbingo lyginant amziaus su BVP) gyventojais) Trumpalaikes -0,284 -0,512 palukanu normos koreliacijos koeficientas Akciju indekso -0,217 -0,708 koreliacijos koeficientas