Methodology of the integrated analysis of company's financial status and its performance results/Integruota imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika.

Mackevicius, Jonas ; Valkauskas, Romualdas

1. Ivadas

Siuolaikinemis sudetingo ir konkurencingo verslo salygomis labai svarbu tureti kuo daugiau issamios informacijos apie finansine imones bukle bei veiklos rezultatus, kad galima butu objektyviai ivertinti dabartine imones vieta rinkoje ir jos konkurencines galimybes ateityje. Neapibreztumas ir rizika yra tas fonas, kuris nuolatos supa politikus ir vadybininkus, priimancius sprendimus (Martisius A. S., Martisius M. 2008: 23).

Greita reakcija ir lankstumas gali buti pasiekiami tik tada, kai sprendimai bus pagristi laiku gauta bei adekvacia informacija, ziniomis ir patirtimi apie isorine organizacijos aplinka bei vidines galimybes (Valanciene, Gimzauskiene 2007: 23). Informacija apie finansine imones bukle ir veiklos rezultatus suteikia finansine atskaitomybe, kuria sudaro sios finansines ataskaitos: balansas, pelno (nuostoliu) ataskaita, pinigu srautu ataskaita, nuosavo kapitalo pokyciu ataskaita, aiskinamasis rastas ir metinis pranesimas. Vienas svarbiausiu finansines atskaitomybes tikslu--patenkinti informacijos vartotoju poreikius gauti teisinga informacija apie finansine imones bukle (VAS 2008). Ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus svarbu tiek patiems imoniu vadovams, siekiantiems sekmingai pletoti versla ir tobuleti, tiek investuotojams, akcininkams, siekiantiems issiaiskinti, i kuri versla naudingiau investuoti, kuriu imoniu akciju verta isigyti (Gagilaite, Boguslauskas 2004: 12). Buhalterines apskaitos ir finansines analizes literaturoje dazniausiai nurodoma, kad finansine atskaitomybe teikia apie 70-80 proc. visos imones ekonomines informacijos. Svarbu tinkamai panaudoti sia informacija dabartinei imones veiklai ivertinti ir jos ateities perspektyvoms numatyti. Taciau, norint tinkamai panaudoti finansines atskaitomybes teikiama informacija, reikia moketi ja istirti: apskaiciuoti tam tikrus rodiklius, juos sugrupuoti, susisteminti, nustatyti veiksnius, turejusius itakos ju pokyciams, padaryti apibendrinamasias isvadas ir kt. Siuos klausimus savo darbuose sprende Bagdziuniene (2005), Bernstein (1978), Juozaitiene (2000), Lazauskas (2005), Palepu et al. (2004), Mackevicius (2005, 2008), Stickney (1993) ir kiti autoriai. Dabartiniu metu dazniausiai naudojama tradicine finansines imoniu bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika, t. y. skaiciuojami bei vertinami absoliutieji ir santykiniai finansiniai rodikliai. Taciau norint issamiau ir objektyviau ivertinti imones dabartine ir ateities finansine bukle bei veiklos rezultatus, sios analizes nepakanka. Siuloma taikyti integruota imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika. Sia metodika sudaro trys elementai:

1) absoliuciuju finansiniu rodikliu pokyciu tyrimas;

2) santykiniu finansiniu rodikliu skaiciavimas ir vertinimas;

3) rodikliu standartizavimas ir analize.

Straipsnio tikslas--parengti integruota imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika, kuria taikant praktikoje imoniu vadovybe ir finansu analitikai galetu objektyviai ivertinti veiklos rezultatus, galimybes konkurencineje rinkoje bei projektuoti veiklos perspektyvas.

Tikslui pasiekti buvo iskelti sie uzdaviniai:

1) isanalizuoti imones finansines bukles ir veiklos rezultatu vertinimo, remiantis absoliuciaisiais ir santykiniais finansiniais rodikliais, praktika;

2) nustatyti rodikliu standartizavimo budus bei pateikti standartizuotu reiksmiu vertinimo metodika.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos analizes, informacijos grupavimo, lyginimo, detalizavimo ir apibendrinimo, vienmates statistikos metodai.

Tyrimo saltiniai--Lietuvos Respublikos imoniu finansines atskaitomybes istatymas, verslo apskaitos standartai, kiti teises aktai, uzsienio ir Lietuvos autoriu mokslines publikacijos, Lietuvos Respublikos statistikos departamento ir Finansu ministerijos publikacijos bei ju rengtos finansines bukles ir veiklos rezultatu vertinimo metodikos.

2. Imones finansines bukles ir veiklos rezultatu vertinimas remiantis absoliuciaisiais ir santykiniais finansiniais rodikliais

Pagrindinis finansu analitiku uzdavinys--teisingai ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus. Taciau praktikoje, o neretai ir ekonomineje literaturoje finansines bukles ir veiklos rezultatu savokos aiskinamos skirtingai. Del sios priezasties, atliekant finansine imoniu analize, gaunami skirtingi rezultatai. Tarptautiniuose finansiniu ataskaitu rengimo ir pateikimo pagrinduose, kuriuos patvirtino Tarptautinio apskaitos standartu komiteto valdyba 1989 m., nurodyta, kad finansine imones bukle apibudina turtas, isipareigojimai ir nuosavas kapitalas, o veiklos rezultatus -pajamos ir sanaudos (Tarptautiniai finansines atskaitomybes standartai (TFAS) 2007). Norint objektyviai ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus, nepakanka apskaiciuoti absoliuciuju turto, isipareigojimu, nuosavo kapitalo, pajamu ir sanaudu rodikliu pokycius per tam tikra laikotarpi. Ypac svarbu skaiciuoti ir vertinti santykinius finansinius rodiklius, susijusius su turtu, isipareigojimais, nuosavu kapitalu, pajamomis ir sanaudomis. Butina pazymeti, kad skaiciuoti finansinius santykinius rodiklius galima tik tada, kai isitikinama, kad finansinese ataskaitose klaidu nera, kad visi duomenys yra teisingi ir patikimi (Mackevicius 2006: 76). Is imoniu balanso, pelno (nuostoliu), pinigu srautu, nuosavo kapitalo pokyciu ataskaitu galima apskaiciuoti per 100 ivairiu santykiniu finansiniu rodikliu. Kai kurie autoriai (Siegel et al. 1995) apskaiciavo ir aprase daugiau kaip 200 santykiniu finansiniu rodikliu. Suprantama, kad nera jokios prasmes skaiciuoti tiek daug santykiniu rodikliu. Svarbu skaiciuoti tiek ir tokius rodiklius, kurie kuo objektyviau parodytu tikra finansine imones bukle ir veiklos rezultatus ir kuriais remiantis imones vadovybe galetu priimti teisingus ekonominius sprendimus. Taciau siuo klausimu tiek lietuviu, tiek uzsienio autoriu nuomones smarkiai skiriasi. Kai kurie autoriai teigia, kad imones veiklai ivertinti pakanka apskaiciuoti ir istirti 12-16 santykiniu finansiniu rodikliu (Black 2004; Brigham, Daves 2004; Weygandt et al. 2005; Kvedaraite 1995; Rutkauskas, Damasiene 2002 ir kt.). Kiti autoriai siulo skaiciuoti ir vertinti 40-70 santykiniu finansiniu rodikliu (Gibson, 1992; KoBaiieB 1995; Kancerevycius 2004; Buskeviciute, Macerinskiene 1998 ir kt.). Labai skiriasi autoriu nuomones, i kokias grupes jungti apskaiciuotus santykinius finansinius rodiklius. Dazniausiai isskiriamos mokumo (likvidumo), pelningumo ir veiklos aktyvumo (efektyvumo) grupes. Taciau skiriasi ne tik finansiniu santykiniu rodikliu skaicius ir ju pavadinimai, bet ir siu rodikliu grupiu skaicius bei pavadinimai. Tai labai apsunkina finansu analitiku darba.

Norint teisingai ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus imones vadovybe, atsizvelgdama i veiklos ypatybes, turi parengti santykiniu finansiniu rodikliu sistema, kuria turetu naudoti keleta ar keliolika metu, kad rodiklius galima butu palyginti. Finansinei mazu ir vidutiniu imoniu buklei bei veiklos rezultatams ivertinti pakanka skaiciuoti ir analizuoti 8-10 santykiniu finansiniu rodikliu, o dideliu imoniu--15-20 rodikliu. Toliau pateikiama tradicine svarbiausiu finansiniu rodikliu skaiciavimo ir vertinimo metodika, kuria naudoja kai kurios respublikos imones ir kurios tam tikri aspektai aprasomi finansines apskaitos, audito ir analizes literaturoje. Imamas konkrecios imones pavyzdys (1 lentele).

Is 1 lenteleje pateiktu duomenu pirmiausia atliekama absoliuciuju rodikliu pokyciu analize. Naudojant buhalterines apskaitos duomenis aiskinamos pokyciu priezastys. Is lenteles matyti, kad, palyginti su praejusiais metais, 48 300 Lt padidejo trumpalaikis turtas ir 130 970 Lt ilgalaikis turtas. Tai teigiamas reiskinys. Sio turto sumazejimo mastas gali kelti gresme finansiniam imones stabilumui, ypac jeigu parduodamas siekiant sumazinti finansiniu istekliu stygiu. Tiesa, ilgalaikio materialiojo turto padidejimas gali sukelti ir neigiamu imones veiklos p okyciu, j eigu j is bus isigyjamas tik siekiant investuoti lesas. Atsargos sumazejo 3420 Lt. Tai vertinama teigiamai, nes atsargu didejimas gali rodyti gamybos nesklandumus, pardavimo masto suletejima, sukelianti pinigu istekliu trukuma. Palyginti su praejusiais metais, sumazejo trumpalaikiai (25 940 Lt) ir ilgalaikiai (57 543 Lt) isipareigojimai, o tai rodo gerejancia finansine imones bukle. Staigus trumpalaikiu isipareigojimu padidejimas labai pavojingas reiskinys--jis rodo isiskolinimus darbuotojams, biudzetui, tiekejams, kredito institucijoms. Taciau trumpalaikiu ir ilgalaikiu sumu padidejima reikia visada sieti su trumpalaikio ir ilgalaikio turto bei nuosavo kapitalo apimtimis. Nors grynasis ir bendrasis pelnas padidejo, palyginti su praejusiais metais, atitinkamai 8340 Lt ir 25 290 Lt, taciau is siu sumu negalima nustatyti tikrojo pelningumo.

Tikslesne finansine imones bukle ir veiklos rezultatus pateikia santykiniu finansiniu rodikliu skaiciavimas. Is 1 lenteleje pateiktu rodikliu galima apskaiciuoti per 20 santykiniu rodikliu, taciau pateikiame 10 svarbiausiu (2 lentele), kuriu pakanka finansinei imones buklei ir veiklos rezultatams ivertinti.

Is 2 lenteleje pateiktu rodikliu galima padaryti sias isvadas:

--ataskaitiniais metais visi imones rodikliai, isskyrus nuosavo kapitalo grynaji pelninguma, buvo geresni negu praejusiais metais;

--daugelio rodikliu ataskaitiniu ir praejusiu metu reiksmes yra artimesnes nepatenkinamam ivertinimui, kuri nustate Lietuvos Respublikos statistikos departamentas (3 lenteleje pateikiama santykiniu finansiniu rodikliu reiksmiu ivertinimo skale);

--gera rodiklio reiksme tiek ataskaitiniais, tiek praejusiais metais rodo tik bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas (atitinkamai 2,09 ir 1,65);

--ypac blogi turto ir nuosavo kapitalo grynojo pelningumo rodikliai. Jie, palyginti su Lietuvos Respublikos statistikos departamento nustatytomis rodikliu reiksmemis, skiriasi apie 13 punktu.

Grynasis nuosavo kapitalo pelningumas parodo nuosavo kapitalo sukurta pelna ir tam tikru mastu--imones vadovybes darbo efektyvuma naudojant investuota kapitala. Turto pelningumo rodikli visada reikia lyginti su kapitalo rinkoje nusistovejusiomis palukanu normomis ir siekti, kad jis butu bent 2-3 proc. uz jas didesnis.

3. Rodikliu standartizavimas ir standartizuotu reiksmiu vertinimo metodika

Norint dar objektyviau ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus, tikslinga naudoti duomenu suvienodinimo ar standartizavimo metodus. Finansine bukle ir veiklos rezultatus identifikuojantys absoliutieji finansiniai rodikliai ir santykiniai finansiniai rodikliai skirtingi savo turiniu bei vaidmeniu atliekant vertinimus. Tai sarasas, kuris yra savito turinio "krepselis". Sis turinys gali buti vienodinamas. Vienodinimas yra procesas, glaudziai susijes su bendra duomenu apibendrinimo ir analizes problema. Duomenis apibendrinti galima santykiniu tiesiniu nuokrypiu sumavimo, daugiamacio vidurkio ir daugeliu kitu metodu. Levine et al. (2005), Heiler, Michels (1994), Martisius, Kedaitis, (2003), Cekanavicius, Murauskas (2000), Schlittgen (1993) ir kiti autoriai dazniausiai aptaria duomenu standartizavimo metoda. Sie autoriai duomenu standartizavimo metoda, palyginti su kitais, ivardija teigiamai. Duomenu standartizavimo metodas leidzia atsizvelgti i rodikliu reiksmiu variacija. Klasikiniu atveju metodo turinys yra toks. Tarkime: [x.sub.it] - i-tojo rodiklio laiko eilutes t laikotarpio lygis; [[bar.x].sub.i] - aritmetinis siu lygiu vidurkis; [[sigma].sub.i]--standartinis nuokrypis. Tuomet duomenu normuoti nuokrypiai skaiciuojami taip:

[u.sub.it] = [x.sub.it] - [[bar.x].sub.i]/[[sigma].sub.i]. (1)

Normuotu nuokrypiu vidurkis randamas taip:

[[bar.u].sub.t] = [1.summation over (n)][n.sub.it]/n. (2)

Normuotu nuokrypiu vidurkio skaiciavimas yra galutinis skaiciavimu duomenu standartizavimo metodu etapas (n--rodikliu skaicius). Nepaisant to, duomenu standartizavimo metodo pritaikymas finansine imones bukle ir veiklos rezultatus identifikuojantiems rodikliams sujungti ir analizuoti aptariamu duomenu atveju turi savitu bruozu. Tai keliu etapu skaiciavimai (4 lentele).

4 lenteles duomenimis, rodikliu normuotu nuokrypiu vidurkis skaiciuojamas galutiniu skaiciavimo duomenu standartizavimo metodu etapu (n--rodikliu skaicius). Sie vidurkiai sudaro laiko eilute, kuri gali buti tiriama issamiau. Svarbus sio rodikliu sujungimo budo bruozas tas, kad jis leidzia atsiriboti nuo rodiklio turinio ir savitai juos sulyginti. Kita vertus, tai galimas skaiciavimu budas, neneigiantis teigimo, kad, parenkant duomenu sujungimo buda, svarbus ne tik rodikliu savitumai ir imones finansines bukles vertinimu vaidmuo, bet ir patys sujungimo metodai. Cia svarbu ir tai, kad imones finansines, o ir jos komercines bei ukines veiklos rodikliu laiko eilutes gali buti skirstomos i sinchronines (tolygiai kintamas) ir asinchronines (netolygiai kintamas). Galiausiai panasiems skaiciavimams itin svarbu tai, kad rodikliu analizes metodika turi padeti nustatyti optimalius rezultatus. Atsizvelgus i si momenta, racionali gali buti 5 lenteleje pateikiama imones finansines bukles ir veiklos rezultatu rodikliu analizes metodika. Paskutiniu skaiciavimu etapu apskaiciuoti nuokrypiai gali buti vertinami, vaizdziai pateikiami grafiniu duomenu vaizdavimo budu. Per laikotarpi m jie rodys situacijos pokycius.

Atsizvelgus i 5 lenteleje pateikiamos analizes metodikos bruozus, atliekama imones finansines veiklos analize imant santykinius finansinius rodiklius. Naudojant 3 lenteles duomenis, vidurkio metodu nustatomos santykiniu finansiniu rodikliu etalonines reiksmes, joms suteikiamas balas, kuris rodys, kokia "normali busena" imoneje. Siu skaiciavimu rezultatai pateikiami 6 lenteleje.

Santykiniu finansiniu rodikliu, kitu imones komercine ir ukine veikla identifikuojanciu rodikliu etalonines reiksmes yra veiklos optimalumo orientyras. Zinant etalonine rodiklio reiksme ([x.sub.ei]), kuri rodys normalia busena, galima analizuoti faktines situacijos santykinius nuokrypius nuo etalonines reiksmes. Jeigu i-tojo rodiklio skaitine reiksme laikotarpiu t yra [x.sub.it], tuomet santykinis nuokrypis [I.sub.it] bus lygus:

[I.sub.it] = [x.sub.it]/[e.sub.ei]. (3)

Jeigu rodiklio mazejimas identifikuoja situacijos gerejima, tuomet santykinis nuokrypis skaiciuojamas taip:

[I.sub.it] = [x.sub.ei]/[x.sub.it], (4)

cia: i = 1, 2, ..., n; t = 1, 2, m.

Kita vertus, finansines bukles ir veiklos rezultatus identifikuojanciu rodikliu etalonines reiksmes gali buti nustatytos ne tik taikant vidurkio metoda ar naudojant rodikliu reiksmiu vertinimo skale, kaip tai padaryta 6 lenteleje. Etaloninems reiksmems skaiciuoti gali buti pasitelkiami ekspertai. Ju apklausos rezultatus apibendrinus galima nustatyti imonei optimalias, t. y. jai tinkamas, etalonines rodikliu reiksmes. Gali buti naudojami ir kiti duomenys. Pavyzdziui, tai gali buti rodikliu reiksmes per tam tikra laikotarpi. Kitaip tariant, suformuojamos rodikliu reiksmiu laiko eilutes, kurios apibendrinamos statistikos metodais. Tarkime, skaiciuojant vidutini laiko eilutes lygi ar modeliuojant laiko eilute analitiniu duomenu islyginimu pasitelkus maziausiuju kvadratu metoda. Apsiribodami siais pastebejimais, ivertinsime padeti imoneje. Naudodami 2 ir 6 lenteles duomenis, pagal 5 lenteleje aprasyta metodika apskaiciuosime santykiniu finansiniu rodikliu santykinius nuokrypius, "faktines busenos" bala bei sios busenos ir "normalios busenos" nuokrypius. Skaiciavimu rezultatai pateikiami 7 lenteleje.

Is 7 lenteleje pateiktu rodikliu galima padaryti sias isvadas:

--Patvirtinamos pirmiau darytos isvados apie finansine analizuojamos imones bukle ir veiklos rezultatus tiriamuoju laikotarpiu.

--Sios lenteles 7 ir 8 skiltys, nepaisant jau minetos isvados apie gana pozityvia padeti imoneje, vaizdziai rodo "silpnasias" jos veiklos grandis bei ataskaitiniais ir praejusiais metais susiformavusios padeties nuokrypius nuo etalonines situacijos bei siu nuokrypiu dinamika.

--Bendras imones faktines busenos balas ataskaitiniais metais 26,45 % geresnis, palyginti su praejusiu metu imones faktines busenos balu {[(1152 : 911) x 100]--100}.

--Kadangi nagrinejamu atveju "apibendrinamoji normalios situacijos" charakteristika lygi 1000 balu, tai "apibendrinamoji faktines situacijos" charakteristika ir jos skirtumas--nuokrypis ataskaitiniais metais sudare 152, o praejusiais metais jis buvo lygus -89. Sitai dar karta patvirtina gana gera finansine imones bukle.

Kita vertus, tai nereiketu absoliutinti. Situacija gali tureti ir kitu aspektu, jeigu analizuosime ilgesnio laikotarpio duomenis. Nepaisant to, skaiciavimai rodo, kad aptarta imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika teikia gana issamia informacija ir gali tapti veiksminga priemone veiklos gerinimo siekiams racionalizuoti.

4. Isvados

Buhalterines apskaitos ir finansines analizes literaturoje dazniausiai nurodoma, kad finansine atskaitomybe sudaro apie 70-80 proc. visos imones ekonomines informacijos. Dabartiniu metu dazniausiai taikoma imoniu finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika, t. y. skaiciuojant bei vertinant absoliuciuosius finansinius ir santykinius finansinius rodiklius, nera pakankama. Racionalus informacijos naudojimas uztikrinamas taikant integruota imones finansines bukles ir veiklos rezultatu analizes metodika, kuria sudaro trys elementai:

1) absoliuciuju finansiniu rodikliu pokyciu tyrimas;

2) santykiniu finansiniu rodikliu skaiciavimas ir vertinimas;

3) rodikliu standartizavimas ir analize.

Noredama teisingai ivertinti finansine imones bukle ir veiklos rezultatus imones vadovybe, atsizvelgdama i veiklos ypatybes, turi parengti santykiniu finansiniu rodikliu sistema, kuria turetu naudoti keleta ar keliolika metu, kad rodiklius galima butu palyginti. Mazu ir vidutiniu imoniu finansinei buklei ir veiklos rezultatams ivertinti pakanka skaiciuoti ir analizuoti 8-10 santykiniu finansiniu rodikliu, o didelems imonems--15-20 rodikliu.

Skaiciavimai rodo, kad ataskaitiniais metais visi santykiniai finansiniai imones rodikliai (isskyrus nuosavojo kapitalo grynaji pelninguma) buvo geresni negu praejusiais metais. Taciau siu rodikliu ataskaitiniu ir praejusiu metu reiksmes yra artimesnes nepatenkinamam ivertinimui, kuri nustate Lietuvos Respublikos statistikos departamentas.

Finansine bukle ir veiklos rezultatus identifikuojantys rodikliai gali buti apibendrinti. Optimalus rodikliu apibendrinimo budas yra duomenu standartizavimo metodas, leidziantis atsizvelgti i rodikliu reiksmiu variacija. Sio metodo taikymas yra skaiciavimu variantas, kuris neneigia teigimo, kad parenkant duomenu sujungimo buda svarbus ne tik rodikliu vaidmuo vertinant finansine imones bukle, bet ir patys sujungimo metodai ar budai, kuriais rodikliai vienodinami ar standartizuojami.

Racionalia analizes metodika yra metodika, kurios esminis bruozas yra rodikliu standartizavimas ir standartizuotu reiksmiu analize, t. y. rodikliu etaloniniu reiksmiu skaiciavimas ir balo, rodancio "normalia busena" imoneje, suteikimas bei rodikliu santykiniu nuokrypiu, "faktines busenos" balo ir sios busenos bei "normalios busenos" nuokrypiu skaiciavimas. Siuloma metodika leidzia issamiai ivertinti imones finansine bukle ir veiklos rezultatus.

doi: 10.3846/btp.2010.24

Literatura

Bagdziuniene, V. 2005. Imoniu veiklos planavimas ir analize. Esme ir verslo situacijos. Vilnius: Conto litera. 178 p.

Bernstein, L. 1978. Financial Statement Analysis. Theory Application and Interpretation. Irvin, Inc. 708 p.

Brigham, E.; Daves, P. 2004. Intermediate Financial Management. Thomson, South Western, 229-243.

Black, G. 2004. Applied Financial Accounting and Reporting. Oxford University Press, 285-293.

Buskeviciute, E.; Macerinskiene, I. 1998. Finansu analize. Kaunas: Technologija, 238-242.

Schlittgen, R. 1993. Einfuhrung in die Statistik. Analyse und Modellierung von Daten. Gabler GmbH, MUnchen, Wien. 518 S.

Cekanavicius, V.; Murauskas, G. 2000. Statistika ir jos taikymai. I dalis. Vilnius: TEV. 239 p.

Gagilaite, A.; Boguslauskas, V. 2004. Companies classification by valuating their financial ratios, Inzinerine Ekonomika EngineeringEconomics (3): 7-13.

Gibson, Ch. 1922. Financial Statement Analysis. Using Financial Accounting Information. Cincinnati, Ohio: South-Western Publishing Co. 781 p.

Heiler, S.; Michels, P. 1994. Deskriptive und Explorative Datenanalyse. Gabler GmbH, Munchen, Wien. 437 S.

Juozaitiene, L. 2000. Imones finansai. Analize ir valdymas. Siauliai: Siauliu universitetas. 177 p.

Kancerevycius, G. 2004 Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla, 128-134.

Kvederaite, V. 1995. Firmu finansiniu rodikliu palyginamoji analize. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas.

Lazauskas, J. 2005. Imoniu ukines ir komercines veiklos ekonomine analize. Vilnius: Technika. 201 p.

Levine, D.; Stephan, D.; Krehbiel, T.; Berenson, M. 2005. Statis-tics for Managers Using Microsoft. Pearson Education, Inc., Upper Saddle River, New Jersey. 887 p.

Mackevicius, J. 2005. Imoniu veiklos analize. Informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas. Vilnius: TEV. 476 p.

Mackevicius, J. 2006. Finansiniu santykiniu rodikliu skaiciavimas ir grupavimas, Ekonomika [Economics] 75: 20-32. Mackevicius, J. 2008. Ilgalaikio materialiojo turto kompleksines analizes metodika, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 237-244. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.237244

Martisius, A. S.; Kedaitis, V. 2003. Statistika. 1 dalis. Statistines analizes teorija ir metodai. Vilnius. 306 p.

Martisius, A. S.; Martisius, M. 2008. Information Society and statistics, Economics of Engineering Decisions 5(60): 16-23.

Palepu, K.; Healy, P.; Bernard, V. 2004. Business Analysis and Valuation. Using Financial Statements. Thomson, SouthWestern. 348 p.

Rutkauskas, A.; Damasiene, V. 2002. Finansu valdymas. Siauliai: Siauliu universiteto leidykla, 40-41.

Siegel, J.; Shim, J.; Hartman, S. 1995. Przewodnik po finansach. Warszawa: PWN. 477 s.

Stickney, C. 1993. Financial Statement Analysis. A Strategic Perspective. The Dryden Press. 726 p.

Tarptautiniai finansines atskaitomybes standartai (TFAS), apimantys tarptautinius apskaitos standartus (TAS) ir ju aiskinimus, galiojancius 2007 m. sausio 1 d. (vertimas is anglu kalbos). 2007. London: TFAS.

Valanciene, L.; Gimzauskiene, E. V. 2007. Changing role of management accounting: Lithuanian Experience Case Studies, Economics of EngineeringDecisions 5(55): 16-23.

Verslo apskaitos standartai (VAS). 2004. Vilnius: Musu Sauluze. 183 p.

Weygandt, J.; Kieso, D.; Kimmel, P. 2005. Accounting Principles. John Wiley and Sons, Inc., 774-785.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Kovaliov, V. Finansine analize. Kapitalo valdymas. Investiciju parinkimas. Atskaitomybes analize]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Jonas Mackevicius (1), Romualdas Valkauskas (2)

Vilnius University, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) jonas.mackevicius@ef.vu.lt; (2) romualdas.valkauskas@ef.vu.lt

Received 13 March 2010; accepted 3 May 2010

Jonas Mackevicius (1), Romualdas Valkauskas (2)

Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) jonas.mackevicius@ef.vu.lt; (2) romualdas.valkauskas@ef.vu.lt

Iteikta 2010-03-13; priimta 2010-05-03

Jonas MACKEVICIUS. Doctor Habil, Professor. Department of Accounting and Auditing, Faculty of Economics, Vilnius University. Research interests: international accouting, financial analysis, auditing.

Romualdas VALKAUSKAS. Doctor of Social Sciences, Associate Professor. Department of Quantitative Methods and Modelling. Faculty of Economics, Vilnius University. Research interests: applied statistical methods, economic statistics. 1 lentele. Svarbiausi imones absoliutieji finansiniai rodikliai Table 1. The main absolute financial indicators of company's financial status Rodiklio skaitine reiksme, Lt Eil. Nr. Rodiklis ataskaitiniai praejusieji metai metai 1 Trumpalaikis is viso 437 800 389 500 turtas is jo 210 700 214 120 atsargos 2 Ilgalaikis 536 660 405 690 turtas 3 Trumpalaikiai 209 710 235 650 isipareigojimai 4 Ilgalaikiai 376 430 433 973 isipareigojimai 5 Pajamos is 301 430 259 160 pardavimo 6 Grynasis 23 970 15 630 pelnas 7 Bendrasis 57 160 31 240 pelnas Nuokrypis, Lt (+,-) Eil. Nr. Rodiklis 1 Trumpalaikis is viso 48 300 turtas is jo -3420 atsargos 2 Ilgalaikis 130 970 turtas 3 Trumpalaikiai -25 940 isipareigojimai 4 Ilgalaikiai -57 543 isipareigojimai 5 Pajamos is 42 270 pardavimo 6 Grynasis 8340 pelnas 7 Bendrasis 25 290 pelnas 2 lentele. Santykiniai finansines veiklos rodikliai ir ju skaitines reiksmes Table 2. Relative indicators of the financial activity and their quantitative values Eil. Rodiklis Apskaiciavimo Rodiklio skaitine Nr. tvarka reiksme, Lt ataskaitiniai praejusieji metai metai 1 Bendrojo Trumpalaikis 2,09 1,65 trumpalaikio turtas / mokumo Trumpalaikiai koeficientas isipareigojimai 2 Greitojo Trumpalaikis 1,08 0,70 trumpalaikio turtas-- mokumo atsargos / koeficientas Trumpalaikiai isipareigojimai 3 Bendrasis Visi 0,60 0,84 skolos isipareigojimai koeficientas /Turtas 4 Bendrasis Bendrasis 18,96 12,05 pardavimo pelnas/ pelningumas, % Pardavimo pajamos 5 Grynasis Grynasis 7,95 6,03 pardavimo pelnas/ pelningumas, % Pardavimo pajamos 6 Grynasis turto Grynasis 2,46 1,96 pelningumas, % pelnas/Turtas 7 Grynasis Grynasis 6,17 12,45 nuosavo pelnas/Nuosavas kapitalo kapitalas pelningumas, % 8 Pardavimo Pardavimo 0,87 0,88 savikainos savikaina/ lygis Pardavimo pajamos 9 Atsargu Pardavimo 1,16 315 1,02 358 kartais savikaina/ apyvartumas Atsargos dienomis 365/Apyvartumas kartais 10 Apyvartinio Atsargos/ 0,92 1,46 kapitalo Apyvartinis manevringumo kapitalas koeficientas 3 lentele. Santykiniai finansiniai rodikliai ir ju skaitiniu reiksmiu ivertinimas Table 3. Relative financial indicators and estimation of their quantitative values Rodiklio skaitine reiksme, Lt Eil. Rodiklis gera padetis nepatenkinama Nr. ([x.sub.gi]) padetis ([x.sub.bi]) 1 Bendrojo >1,5 <1,2 trumpalaikio mokumo koeficientas 2 Greitojo >1,2 <1,0 trumpalaikio mokumo koeficientas 3 Bendrasis <0,5 >0,7 skolos koeficientas 4 Bendrasis >15,0 <7,0 pardavimo pelningumas, % 5 Grynasis >10,0 <5,0 pardavimo pelningumas, % 6 Grynasis turto >15,0 <8,0 pelningumas, % 7 Grynasis >20,0 <10,0 nuosavo kapitalo pelningumas, % 8 Pardavimo <0,7 >1,0 savikainos lygis 9 Atsargu kartais Kuo didesnis, tuo geriau apyvartumas dienomis 10 Apyvartinio Kuo mazesnis, tuo geriau kapitalo manevringumo koeficientas 4 lentele. Skaiciavimu duomenu standartizavimo metodu etapai Table 4. Stages of the calculation by method of standardization of data Eil. Etapo turinys Apskaiciavimo Nr. tvarka 1 Apskaiciuojama [X.sub.ei] = rodiklio etalonine [x.sub.gi] + reiksme [x.sub.ei], [x.sub.bi]/2 kuri rodys "normalia busena". Tai ribiniu reiksmiu, analizuojamu laikotarpiu reiksmiu aritmetinis vidurkis. [X.sub.ei] gali buti nustatyta ir ekspertiniais vertinimais. 2 Ivairiu laikotarpiu rodikliu skaitiniu reiksmiu x. laiko eiluciu sudarymas, cia: i = 1, 2, ..., n (lenteles duomenu atveju n = 10); t = 1, 2, m. 3 [[bar.x].sub.i] reiksme imama etalonine rodiklio reiksme [x.sub.ei] 4 Ivairiu laikotarpiu [u.sub.it] = rodikliu skaitines [x.sub.it] - reiksmes [x.sub.ei]/ "normuojamos" [[sigma].sub.i] Cia standartinis nuokrypis skaiciuojamas pritaikant sia modifikacija: [[sigma].sub.i] = [square root of [1.summation over (m)] [([x.sub.it] - [x.sub.ei]).sup.2]/m 5 Skaiciuojami [[bar.u].sub.t] = normuotu nuokrypiu [1.summation over (n) vidurkiai [u.sub.it]/n 5 lentele. Rodikliu analizes metodika Table 5. Methodics of indicators analysis Eil. Etapo turinys Apskaiciavimo Nr. tvarka 1 Apskaiciuojama [X.sub.ei] = rodiklio etalonine [x.sub.gi] + reiksme [x.sub.bi]/2 ([x.sub.ei]), kuri rodys "normalia busena". Tai ribiniu reiksmiu, analizuojamu laikotarpiu reiksmiu aritmetinis vidurkis. Etalonine reiksme gali buti nustatyta ir ekspertiniais vertinimais. 2 Etaloninems [B.sub.i] = 100 reiksmems suteikiamas "normalios busenos" balas ([B.sub.i]). Tarkime, 100. 3 Apskaiciuojama SB = [1.summation over n] bendra balu suma-- [B.sub.i] apibendrinamoji normalios situacijos charakteristika 4 Apskaiciuojamos i-tojo rodiklio skaitines reiksmes laikotarpiu t ([x.sub.tt]) santykinis nuokrypis [I.sub.it] a (cia: i = 1, 2, ..., n; t = 1, 2, ..., m): kai rodiklio [I.sup.+.sub.it] = didejimas [x.sub.it]/[x.sub.ei] identifikuoja situacijos gerejima, santykinis nuokrypis bus lygus: kai rodiklio [I.sup.-.sub.it] = mazejimas [x.sub.it]/[x.sub.ei] identifikuoja situacijos gerejima, santykinis nuokrypis bus lygus: 5 "Normalios busenos" [B.sub.it] = [B.sub.i] balas ([B.sub.i]) x [I.sub.it] koreguojamas santykiniu nuokrypiu [I.sub.it] 6 Apskaiciuojama [SB.sub.t] = bendra balu suma-- [1.summation of n] apibendrinamoji [B.sub.it] = faktines situacijos [1.summation of n] laikotarpiu t [B.sub.i] = x [I.sub.it] charakteristika 7 6 punkto skaiciavimu [[DELTA].sub.t] = rezultatai lyginami [SB.sub.t] - SB su 3 punkto skaiciavimu rezultatais. Apskaiciuojamas nuokrypis ([x.sub.e]) 6 lentele. Santykiniu finansiniu rodikliu etalonine reiksme ir "normalios busenos" balas Table 6. The Standard estimation of relative financial indicators and scale number of "normal condition" Eil. Rodiklis Rodiklio "Normalios Nr. etalonine busenos" reiksme balas [x.sub.e] [B.sub.i] 1 Bendrojo 1,35 100 trumpalaikio mokumo koeficientas 2 Greitojo 1,10 100 trumpalaikio mokumo koeficientas 3 Bendrasis 0,60 100 skolos koeficientas 4 Bendrasis 11,00 100 pardavimo pelningumas, % 5 Grynasis 7,50 100 pardavimo pelningumas, % 6 Grynasis turto 11,50 100 pelningumas, % 7 Grynasis 15,00 100 nuosavo kapitalo pelningumas, % 8 Pardavimo 0,85 100 savikainos lygis 9 Atsargu kartais 1 100 apyvartumas dienomis 365 100 10 Apyvartinio 1,19 100 kapitalo manevringumo koeficientas 7 lentele. Santykiniai finansiniai rodikliai ir faktines busenos nuokrypiai Table 7. The relative financial indicators and deviation from the actual state Eil. Rodiklis Rodiklio Santykinis Nr. skaitine nuokrypis reiksme [I.sub.it] laikotarpiu t [x.sub.it] [x.sub [x.sub [x.sub [x.sub .ia] .ip] .ia] .ip] 1 Bendrojo 2,09 1,35 1,48 1,00 trumpalaikio mokumo koeficientas 2 Greitojo 1,08 0,70 0,98 0,67 trumpalaikio mokumo koeficientas 3 Bendrasis 0,60 0,84 1,00 0,71 skolos koeficientas 4 Bendrasis 18,96 12,05 1,72 1,10 pardavimo pelningumas, % 5 Grynasis 7,95 6,03 1,06 0,80 pardavimo pelningumas, % 6 Grynasis turto 2,46 1,96 0,21 0,17 pelningumas, % 7 Grynasis 6,17 12,45 0,41 0,83 nuosavo kapitalo pelningumas, % 8 Pardavimo 0,81 0,88 1,05 0,96 savikainos lygis 9 Atsargu kartais 1,16 1,02 1,16 1,02 apyvartumas dienomis 315 358 1,16 1,02 10 Apyvartinio 0,92 1,46 1,29 0,83 kapitalo manevringumo koeficientas Is viso: Eil. Rodiklis Faktines Nuokrypis Nr. busenos balas [DELTA] [B.sub.it] .sub.t] [x.sub [x.sub [x.sub [x.sub .ia] .ip] .ia] .ip] 1 Bendrojo 148 100 48 0 trumpalaikio mokumo koeficientas 2 Greitojo 98 67 -2 -33 trumpalaikio mokumo koeficientas 3 Bendrasis 100 71 0 0 skolos koeficientas 4 Bendrasis 172 110 72 10 pardavimo pelningumas, % 5 Grynasis 106 80 6 -20 pardavimo pelningumas, % 6 Grynasis turto 21 17 -79 -83 pelningumas, % 7 Grynasis 41 83 -59 -17 nuosavo kapitalo pelningumas, % 8 Pardavimo 105 96 5 -4 savikainos lygis 9 Atsargu kartais 116 102 16 2 apyvartumas dienomis 116 102 16 2 10 Apyvartinio 129 83 29 -17 kapitalo manevringumo koeficientas Is viso: 1152 911 42 -168 Lenteleje: [x.sub.ia]-ataskaitiniai metai, [x.sub.ip]-praejusieji metai.