Relationship between horizontal deformations of the earth's crust and seismotectonic potential in the territory of lithuania/ Lietuvos teritorijos zemes plutos deformaciju ir seismotektoninio potencialo rysys.

Zakarevicius, Algimantas ; Stanionis, Arminas ; Levinskaite, Daiva 等

1. Ivadas

Iki 20 a. paskutiniojo desimtmecio pradzios daugiausia demesio Zemes plutos judesiu tyrimams pasaulyje buvo skiriama seismiskai aktyviose teritorijose (Anikeniene 2008). Nors Lietuvos teritorija traktuojama kaip aseismi-ne, arba mazo seismingumo, sritis, taciau turimi istoriniai ir dabartiniai duomenys rodo, kad Lietuvos teritorijoje yra buve juntamu Zemes drebejimu (Nauja atomine ... 2008).

Seisminius ivykius teritorijoje lemia seismotektoni-nis potencialas, t. y. stipriausias tiketinas Zemes drebejimas ir priklausomumas tarp Zemes drebejimo stiprumo ir daznumo. Seismotektoninis potencialas ir Zemes plutos deformacijos yra tarpusavyje susije reiskiniai. Juos sukelia daznai tie patys giluminiai procesai Zemes gelmese. Lietuvoje yra statiniu, kelianciu ekologinio pavojaus gresme: Ignalinos atomine elektrine, Mazeikiu naftos perdirbimo imone, chemijos gamyklos- -Jonavoje ir Kedainiuose bei kitos. Ju eksplotavimas seisminiu ivykiu metu gali buti sutrikdytas ir net pavojingas aplinkai. Vienas is informacijos saltiniu prognozuojant seismotekto-nini aktyvuma yra Zemes plutos deformacijos.

Tyrimu tikslas--ivertinti horizontaliasias Zemes plutos deformacijas bei nustatyti Zemes plutos geodinaminiu itempiu pokycius pagal GPS matavimu Lietuvos teritorijoje rezultatus, apibrezti sasajas su seismotektoni-niu potencialu.

2. Lietuvos teritorijos seismotektoninis potencialas

Lietuvoje seisminiu rajonavimu rimciau pradeta dometis po 1976 m. Osmusares zemes drebejimo Estijoje. Lietuvoje pirmieji seismologiniai instrumentiniai stebejimai pradeti 1970 m. (Pacesa et al. 2005). Pagrindiniai duomenys apie seismini aktyvuma Lietuvos teritorijoje remiasi Skandinavijos seisminiu stociu registracijos duomenimis (Sliaupa et al. 2004). Pagal turimus geologinius ir geofizinius duomenis, 1995-2000 m. atliktas Lietuvos teritorijos seisminis rajonavimas apzvalginiu masteliu, nustatytos seismogenines zonos, nurodytas ju maksimalus seisminis potencialas (prof. habil. dr. P. Suveizdis ir dr. V. Ilginyte--Geologijos ir geografijos institutas, doc. dr. P. Salvejus--Fizikos institutas) (Lietuvos Respublikos ... 2006). Issamiai seismotektoninis aktyvumas Lietuvoje isnagrinetas V. Ilginytes darbuose (Ilginyte 1998a, 1998b). 2003 m. V. Ilginyte, A. Sliaupa ir I. Bagdanaviciute sudare seismotektoninio rajonavimo zemelapi (1 pav.) (Ilginyte et al. 2003).

Kaip matyti 1 paveiksle, kai kuriuose Lietuvos teritorijos rajoniuose seisminis aktyvumas padidejes. Isskiriama keletas seismogeniniu zonu: Vilniaus--Siauliu, rytu Pabaltijo, pajurio, siaures--Telsiu, Salantu, Mazeikiu, Vidurio Lietuvos, vakaru Pabaltijo, Panevezio--Dukstu, Jurbarko.

[FIGURE 1 OMITTED]

Iki 5 balu seisminio aktyvumo srityse yra centrine bei pietine Lietuva. Didesnio, 5-6 balu, seismingumo sriciai priklauso juros pakrantes zona, siaures--Telsiu luziu zonos plotas, esantis tarp Silales ir Taurages luziu, bei dalis regioninio Vilniaus--Mazeikiu luzio (Ilginyte 1998a, 1998b).

Rytine Lietuvos dalis (Ignalinos rajonas) yra Daugpilio padidejusio aktyvumo seismogenine zona. Joje galimas per 7 balu zemes drebejimas, todel Zemes plutos judesiai daugiausia nagrineti Ignalinos atomines elektrines rajone (Zakarevicius et al. 2009; Sliau-pa et al. 2004; Zakarevicius 1994, 2003; Zakarevicius, Stanionis 2004, 2005, 2006, 2007; Bausys et al. 2008; Levinskaite 2009). Zemes plutos judesiu tyrimai Lietuvoje itin aktualus ne tik del Ignalinos atomines elektrines, bet ir del esamu didesne ekologine gresme kelianciu statiniu ir ypac del naujos elektrines statybos vietos parinkimo.

3. Lietuvos teritorijos GPS tinklas ir jo taikymas Zemes plutos deformacijoms nustatyti

Dabar, kai yra tiksliu geodeziniu prietaisu bei pagerejo geodeziniu matavimu kokybe ir tikslumas, galima atlikti ypac preciziskus matavimus (Skeivalas 2008; Zakarevicius 2003; Kaiser et al. 2005; Hsu, Li 2004; Mahmoud 2003; Gamal, Kato 1998). Naudojant kartotiniu GPS matavimu duomenis (Tesauro et al. 2006; Tyshkov et al. 2008), galima pakankamai tiksliai ivertinti geodeziniu tinklu punktu koordinaciu pokycius bei kitas koordinaciu charakteristikas.

Lietuvos teritorijos horizontaliosioms deformacijoms bei itempiams tirti panaudotos 45-iu punktu skersines cilindrines Merkatoriaus projekcijos staciakampes LKS 94 sistemos plokstumines koordinates, nustatytos GPS metodais (Zakarevicius, Stanionis 2005).

GPS nulines klases tinklas is 4 punktu (Akmeniskiai, Dainavele, Saseliai, Meskonys) sudarytas 1992 m. EUREFBAL'92 tarptautinio projekto metu. Punktus jungianciu stygu vektoriu santykines paklaidos yra 1 x [10.sup.-7], o elipsoidiniu auksciu - 2 x [10.sup.-7]. Punktu geodezines platumos ir geodezines ilgumos paklaidos nevirsija 9 mm, elipsoidinio aukscio paklaida - 30 mm (Stanionis 2005).

Lietuvos GPS pirmosios klases tinkla 1993 m., bendradarbiaujant su Danijos Aalborg universitetu, sudare VGTU Geodezijos institutas. Pirmosios klases GPS tinklo stygu didziausioji matavimo santykine paklaida siekia 1,7 x [10.sup.-7] (Petroskevicius, Ramanauskas 1995; Skeivalas et al. 1995).Tinkla sudaro 48 punktai. Pakartotinai pirmosios klases GPS tinklo punktai (45 punktai) buvo matuoti 2007 m.

Pagal GPS tinklo punktus Zemes plutos horizontaliosioms deformacijoms nustatyti sudaryta kartotiniu matavimu tinklo schema is 69 baigtiniu elementu (Atkociunas, Nagevicius 2004), t. y. trikampiu (2 pav.).

4. Horizontaliuju deformaciju ir geodinaminiu itempiu nustatymo rezultatai

Horizontaliesiems Zemes plutos judesiams tirti placiai naudojami GPS metodais sudaryti geodeziniai tinklai (Tesauro et al. 2006; Tyshkov et al. 2008). Turint GPS tinklu punktu koordinaciu pokyciu duomenis, galima ivertinti horizontaliuju Zemes plutos deformaciju charakteristikas bei nustatyti geodinaminiu itempiu pokycius.

Pagal A. Zakareviciaus, A. Stanionio darbe (2004) pateikta metodika ivertinta Lietuvos teritorijos horizontaliuju deformaciju parametru ir geodinaminiu itempiu pokyciai. Apskaiciuoti didziausias bei maziausias santykiniai pailgejimai ir ju kryptys, baigtinio elemento santykine dilatacija (1 lentele) bei svarbiausiuju itempiu pokyciai (2 lentele). Svarbiausiuju horizontaliuju deformaciju didziausio santykinio pailgejimo [[epsilon].sub.1] (3 pav.) kitimo ribos yra nuo -0,300 x [10.sup.6] iki 0,801 x [10.sup.-6], maziausias santykinis pailgejimas [[epsilon].sub.2]2 (4 pav.) kinta nuo -0,874 x [10.sup.- 6] iki 0,219 x [10.sup.-6]. Is 69 trikampiu 48 trikampiu dilatacija yra neigiamoji, 21 trikampio--teigiamoji. Dilatacijos kitimo ribos--nuo -1,077 x [10.sup.-6] iki 0,933 x [10.sup.-6] (1 lentele).

[FIGURE 2 OMITTED]

Geodinaminiu itempiu pokyciai pateikti 2 lenteleje. Maksimalaus santykinio itempio [[sigma].sub.1] (5 pav.) kitimo ribos yra nuo -1,404 MPa iki 0,149 MPa, minimalus santykinis itempis [[sigma].sub.2] (6 pav.) kinta nuo -0,290 MPa iki 1,225 MPa.

Gautieji Zemes plutos deformaciju rodikliai bei itempiu pokyciai koreliuoja su A. Zakareviciaus (2003) bei A. Zakareviciaus, A. Stanionio (2005) darbuose pateiktais tyrimu rezultatais.

Ankstesni tyrimai buvo atliekami panaudojant nevienodo tikslumo geodeziniu matavimu duomenis (trianguliacijos ir GPS). Sio tyrimo rezultatai yra daug patikimesni, nes Zemes plutos deformaciju charakteristikoms ivertinti ir itempiu pokyciams nustatyti buvo taikytos punktu koordinates, nustatytos GPS matavimu (1993 m. ir 2007 m.) metu.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

5. Geodinaminiu itempiu kaitos ir seismotektoninio potencialo rysys

Geodinaminiu Zemes plutos itempiu kaitos ir seismotektoninio potencialo rysiui nustatyti maksimalaus ir minimalaus santykiniu itempiu pokyciai palyginti su seis-motektoninio potencialo schema (1 pav.).

Nustacius geodinaminius itempius (2 lentele) sudarytos maksimalaus bei minimalaus santykiniu itempiu izogramos (5 ir 6 pav.).

Didesnis tektoniniu itempiu pokytis pastebimas seismotektoninio potencialio zonose. Ties potencialiomis seismogeninemis zonomis horizontaliuju judesiu gradientu kaita intensyvesne. Isskirtinis maksimalaus santykinio itempio izoliniju kitimas pastebimas siaures--Telsiu bei Mazeikiu luziu zonose. Minimalaus santykinio itempio izolinijos daugiausia kinta rytineje ir pietrytineje Lietuvos dalyse. Maziau intensyvus kitimas pastebimas siaures--Telsiu (tarp Silales ir Taurages luziu) bei Mazeikiu luziu zonose. Taip pat isskirtinos yra Vidurio Lietuvos, Jubarko bei Raseiniu seismogenines zonos. Gautieji rezultatai koreliuoja su tyrimu rezultatais A. Zakareviciaus (2000, 2003), A. Stanionio (2005) darbuose.

Apibendrinant maksimalaus bei minimalaus santykiniu itempiu pokyciu pasiskirstyma Lietuvos teritorijoje ir ju sasaja su seismotektoniniu potencialu, galima daryti prielaida, kad Lietuvos teritorija geodinaminiu poziuriu yra aktyvi. Zemes plutos deformaciju ir itempiu nustatymas yra vienas is informacijos saltiniu prognozuojant teritorijos seismotektonini aktyvuma.

6. Isvados

1. Svarbiausiuju horizontaliuju deformaciju didziausio santykinio pailgejimo [[epsilon].sub.1] kitimo ribos yra nuo -0,300 x [10.sup.-6] iki 0,801 x [10.sup.-6], maziausias santykinis pailgejimas [[epsilon].sub.2] kinta nuo -0,874 x [10.sup.-6] iki 0,219 x [10.sup.-6].

2. Is 69 trikampiu 48 trikampiu dilatacija yra neigiamoji, 21 trikampio-teigiamoji. Dilatacijos kitimo ribos nuo -1,077 x [10.sup.-6] iki 0,933 x [10.sup.-6].

3. Maksimalaus santykinio itempio a 1 kitimo ribos yra nuo -1,404 MPa iki 0,149 MPa, minimalus santykinis itempis [[sigma].sub.2] kinta nuo -0,290 MPa iki 1,225 MPa.

4. Intensyvesnis tektoniniu itempiu kitimas ties giliuju litosferos bloku ribomis. Gautieji rezultatai susije su Lietuvos teritorijos geologine sandara ir atspindi Lietuvos seismotektonini fona.

5. Lietuvos teritorija geodinaminiu poziuriu yra aktyvi, todel detalesniems seismotektoninio potencialo tyrimams patartina atlikti kartotinius GPS matavimus.

Straipsnis parengtas tyrimus remiant Lietuvos valstybiniam mokslo ir studiju fondui (sutartis Nr. V-05/2009).

doi: 10.3846/gc.2010.22

Literatura

Anikeniene, A. 2008. Dabartiniu vertikaliuju Zemes plutos judesiu tyrimas ir modeliavimas taikant geodezinius matavimus (Lietuvos teritorijos pavyzdziu): daktaro disertacija. Vilnius. 126 p.

Atkociunas, J.; Nagevicius, J. 2004. Tamprumo teorijos pagrindai. Vilnius: Technika. 528 p. ISBN 9986-05-793-0.

Bausys, R.; Dundulis, G.; Kacianauskas, R.; Markauskas, D.; Rimkevicius, S.; Stupak, E.; Stupak, S.; Sliaupa, S. 2008. Sensitivity of dynamic behavior of the FE model: case study for the Ignalina NPP reactor building, Journal of Civil Engineering and Management 14(2): 121-129. doi:10.3846/1392-3730.2008.14.7

Gamal, S. El-Fiky; Kato, T. 1998. Continuous distribution of the horizontal strain in the Tohoku district, predicted by least-squares collocation, Journal of Geodynamics 27(2): 213-236. doi:10.1016/S0264-3707(98)00006-4

Hsu, R.; Li, S. 2004. Decomposition of deformation primitives of horizontal geodetic networks: aplication to Taiwan's GPS network, Journal of Geodesy 78: 251-262. doi:10.1007/s00190-004-0399-9

Ilginyte, V. 1998a. Lietuvos seismiskai aktyvios tektonines zonos, Geologija [Geology] 23: 61-64.

Ilginyte, V. 1998b. Lietuvos seismotektoninis aktyvumas: daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Geologijos institutas. 40 p.

Ilginyte, V.; Sliaupa, A.; Bagdanaviciute, I. 2003 Seismotektoninio potencialo zemelapis, is Lietuvos Zemes gelmiu raida ir istekliai: zurnalo Litosfera leidinys. Zemelapis Nr. 202.

Kaiser, A.; Reicherter, K.; Hubscher, C.; Gajewski, D. 2005. Variation of the present-day stress field within the North German Basin--insights from thin shell FE modeling based on residual GPS velocities, Tectonophysics 397(1-2): 55-72. Elseview Science Publishers B. V. doi:10.1016/j.tecto.2004.10.009

Lietuvos Respublikos nutarimas "Del Lietuvos seisminiu salygu ivertinimo 2007-2010 metu programos patvirtinimo", Valstybes zinios 2006-09-28, Nr. 104-3970.

Levinskaite, D. 2009. Ignalinos atomines elektrines regiono ekogeodinamines rizikos vertinimas pagal GPS matavimu duomenis, is Mokslas--Lietuvos ateitis: Aplinkos apsaugos inzinerija [Science--Future of Lithuania: Environment Protection Engineering] 1(4): 71-74. ISSN 2029-2341.

Mahmoud, S. M. 2003. Seismicity and GPS-derived deformation in Egypt, Journal of Geodynamics 35(3): 333-352. doi:10.1016/S0264-3707(02)00135-7

Nauja atomine elektrine Lietuvoje (poveikio aplinkai vertinimo ataskaita). 2008 m. spalio 22 d. 269 p.

Pacesa, A.; Sliaupa, A.; Satkunas, J. 2005. Naujausi Zemes drebejimai Baltijos regione ir Lietuvos seisminis monitoringas, Geologija [Geology] 50: 8-18.

Petroskevicius, P.; Ramanauskas, R. 1995. Lietuvos valstybinio GPS tinklo sudarymas, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 21(1): 3-20.

Skeivalas, J.; Parseliunas, E.; Ramanauskas, R. 1995. Lietuvos GPS pirmosios klases tinklo matavimu rezultatu apdorojimas ir islyginimas, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 21(1): 21-30.

Skeivalas, J. 2008. GPS tinklu teorija ir praktika. Vilnius. 288 p. ISBN 978-9955-28-228-0. doi:10.3846/1450-M

Stanionis, A. 2005. Zemes plutos judesiu Ignalinos atomines elektrines rajone tyrimas geodeziniais metodais: daktaro disertacija. Vilnius: VGTU. 124 p.

Sliaupa, S.; Sliaupa, A.; Zakarevicius, A.; Ilginyte, V. 2004. Tektoniniu procesu tendencijos neotektoniniame etape ir ju prognoze, is Lietuvos Zemes gelmiu raida ir istekliai: zurnalo Litosfera leidinys, 610-613.

Tesauro, H.; Hollenstein, C.; Egli, R.; Geiger, A.; Kahle, H. G. 2006. Analysis of central western Europe deformation using GPS and seismic data, Journal of Geodymanics 42(4-5): 194-209. doi:10.1016/j.jog.2006.08.001

Tyshkov, S. A.; Kuchai, O. A.; Bushenkova, N. A.; Kalmetieva, Z. A. 2008. Current crustal deformation in the northern Tien Shan: GPS and seismological data, Russian Geology and Geophysics 49(4): 280-290. doi:10.1016/j.rgg.2007.05.006

Zakarevicius, A. 1994. Dabartiniu vertikaliuju Zemes plutos judesiu tyrimas Lietuvos teritorijoje. Vilnius. 276 p.

Zakarevicius, A. 2000. Lietuvos teritorijos Zemes plutos dabartinio geodinaminio aktyvumo ir neotektoninio fono sasajos, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 26(3): 111-115.

Zakarevicius, A. 2003. Dabartiniu geodinaminiu procesu Lietuvos teritorijoje tyrimas. Vilnius. 195 p. IBSN 9986-05691-8.

Zakarevicius, A.; Stanionis, A. 2004. Geodinaminiu Zemes plutos itampu pokyciai Ignalinos atomines elektrines regione, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 30(4): 107-111.

Zakarevicius, A.; Stanionis, A. 2005. Zemes plutos horizontaliuju judesiu tyrimas Ansys programa, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 31(1): 3-7.

Zakarevicius, A.; Stanionis, A. 2006. Zemes plutos erdviniu deformaciju nustatymas taikant GPS matavimu duomenis, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 32(1): 88-91.

Zakarevicius, A.; Stanionis, A. 2007. Erdviniu geodinaminiu itempiu tyrimas pagal geodeziniu matavimu rezultatus, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 33(1): 21-25.

Zakarevicius, A.; Aksamitauskas, V. C.; Stanionis, A.; Levinskaite, D. 2009. Erdviniu Zemes plutos judesiu apibendrintuju charakteristiku nustatymas pagal GPS matavimu duomenis, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 35(4): 126-130. doi:10.3846/1392-1541.2009.35.126-130

Algimantas Zakarevicius (1), Arminas Stanionis (2), Daiva Levinskaite (3)

(1,2,3) Geodezijos ir kadastro katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas gkk@vgtu.lt

Iteiktu 2010 05 09; priimta 2010 09 24

Algimantas ZAKAREVICIUS. Prof., Dr Habil at the Department of Geodesy and Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania. Ph +370 5 237 0630, Fax +370 5 274 4705, e-mail: Algimantas. Zakarevicius@vgtu.lt.

A graduate from Kaunas Polytechnic Institute (now Kaunas University of Technology, geodetic engineer, 1965. Doctor's degree at Vilnius University, 1973. Dr Habilis degree at VGTU, 2000. A member of the Geodetic Commision of Estonia, Latvia and Lithuania. Research training at Geodetic Institute of Norwegian Mapping Authority, 1994. The author of more than 150 publications and 3 monographs.

Research interests: investigations into the recent geodynamics processes, formulation of geodetic networks.

Arminas STANIONIS. Assoc. Prof., Dr at the Dept of Geodesy and Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania. Ph +370 5 237 0629, Fax +370 5 274 4705, e-mail: Arminas.Stanionis@vgtu.lt.

A graduate from Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) (Master of Science, 2002). Doctor's degree at VGTU, 2005. The author and co-author of more than 30 research papers. Participated in a number of international conferences.

Research interests: investigations geodynamics processes, GIS, investigations of deformations.

Daiva LEVINSKAITE. Doctoral student at the Dept of Geodesy and Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania. Ph +370 5 274 4703, Fax +370 5 274 4705, e-mail: gkk@ap.vgtu.lt.

A graduate from Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) (Master of Science, 2008 A co-author of more than 2 publications.

Research interests: investigations geodynamics processes, investigations of deformations. 1 lentele. Horizontaliuju Zemes plutos deformaciju parametrai Table 1. Parameters of Earth crust horizontal deformation Trikampio [[epsilon].sub.1] [[epsilon].sub.2] [[DELTA] x [phi] Nr. x [10.sup.6] x [10.sup.-6] [10.sup.-6] [degrees] 1 0,386 0,219 0,605 32 2 0,477 -0,757 -0,280 18 3 0,394 -0,616 -0,223 17 4 0,791 0,142 0,933 -4 5 0,528 -0,553 -0,026 28 6 0,254 -0,299 -0,045 35 7 0,336 -0,407 -0,071 -30 8 0,059 -0,328 -0,269 0 9 0,103 -0,307 -0,204 -8 10 0,287 -0,274 0,013 7 11 0,303 -0,012 0,291 -2 12 -0,300 -0,777 -1,077 12 13 0,044 -0,317 -0,274 -22 14 0,158 -0,315 -0,157 -6 15 0,099 -0,838 -0,739 -37 16 -0,253 -0,397 -0,651 -43 17 0,204 -0,874 -0,669 41 18 0,210 -0,066 0,144 26 19 0,296 -0,261 0,034 5 20 0,228 -0,362 -0,134 -15 21 -0,248 -0,388 -0,636 -44 22 0,007 -0,435 -0,428 19 23 0,136 -0,539 -0,403 45 24 0,241 -0,317 -0,076 -17 25 0,270 -0,199 0,071 -20 26 0,125 -0,323 -0,199 43 27 0,051 -0,248 -0,197 6 28 0,061 -0,528 -0,467 19 29 0,047 -0,514 -0,467 17 30 -0,111 -0,458 -0,569 13 31 0,573 -0,451 0,122 -1 32 0,332 -0,521 -0,188 6 33 0,571 -0,667 -0,096 -8 34 -0,041 -0,758 -0,799 23 35 -0,125 -0,431 -0,556 13 36 -0,142 -0,238 -0,381 5 37 0,257 -0,241 0,016 30 38 0,514 -0,076 0,438 -19 39 0,384 -0,274 0,110 8 40 -0,037 -0,142 -0,180 29 41 0,439 -0,076 0,364 34 42 0,273 -0,167 0,106 -40 43 -0,017 -0,368 -0,385 12 44 -0,291 -0,345 -0,636 -25 45 -0,296 -0,318 -0,614 -22 46 -0,119 -0,304 -0,423 6 47 -0,169 -0,373 -0,542 43 48 0,257 -0,309 -0,053 14 49 0,003 -0,218 -0,215 21 50 0,097 -0,292 -0,195 33 51 0,461 -0,430 0,031 -31 52 0,698 -0,236 0,461 24 53 -0,004 -0,487 -0,490 19 54 0,121 -0,574 -0,453 38 55 0,172 -0,143 0,030 -41 56 0,180 -0,098 0,081 2 57 -0,095 -0,193 -0,288 5 58 -0,062 -0,227 -0,290 3 59 -0,066 -0,375 -0,441 1 60 0,093 -0,412 -0,319 38 61 0,253 -0,202 0,051 -11 62 -0,130 -0,154 -0,285 -37 63 0,376 -0,030 0,346 -1 64 0,752 -0,331 0,421 33 65 0,801 -0,065 0,736 40 66 0,024 -0,094 -0,070 9 67 -0,051 -0,151 -0,202 26 68 -0,104 -0,296 -0,400 42 69 -0,054 -0,210 -0,264 39 2 lentele. Geodinaminiu itempiu pokyciai Table 2. Alterations of the geodynamic stresses Trikampio [[sigma].sub.1], [[sigma].sub.2], Nr. Mpa Mpa 1 0,149 0,456 2 -1,012 0,733 3 -0,807 0,584 4 0,131 0,802 5 -0,955 0,929 6 -0,550 0,505 7 -0,704 0,633 8 -0,328 0,059 9 -0,331 0,127 10 -0,296 0,309 11 -0,013 0,305 12 -0,830 -0,248 13 -0,420 0,146 14 -0,329 0,171 15 -1,278 0,539 16 -0,470 -0,181 17 -1,404 0,735 18 -0,160 0,304 19 -0,274 0,308 20 -0,458 0,324 21 -0,458 -0,178 22 -0,537 0,109 23 -0,876 0,474 24 -0,426 0,350 25 -0,312 0,383 26 -0,547 0,348 27 -0,258 0,061 28 -0,662 0,195 29 -0,622 0,155 30 -0,500 -0,069 31 -0,453 0,575 32 -0,550 0,361 33 -0,729 0,633 34 -0,976 0,177 35 -0,472 -0,084 36 -0,241 -0,140 37 -0,440 0,456 38 -0,209 0,647 39 -0,306 0,416 40 -0,183 0,004 41 -0,308 0,671 42 -0,383 0,489 43 -0,405 0,020 44 -0,362 -0,274 45 -0,324 -0,290 46 -0,310 -0,113 47 -0,474 -0,068 48 -0,393 0,340 49 -0,278 0,063 50 -0,460 0,264 51 -0,802 0,833 52 -0,523 0,985 53 -0,596 0,106 54 -0,905 0,451 55 -0,297 0,327 56 -0,099 0,181 57 -0,195 -0,093 58 -0,229 -0,061 59 -0,376 -0,065 60 -0,652 0,333 61 -0,248 0,299 62 -0,166 -0,119 63 -0,030 0,376 64 -0,800 1,221 65 -0,489 1,225 66 -0,102 0,032 67 -0,186 -0,017 68 -0,391 -0,010 69 -0,285 0,021