The research on the Earth's surface movement measured on the first class levelling lines correlations with geological factors in the territory of Lithuanian Republic/ Pirmosios klases niveliaciju linijose Lietuvos teritorijoje ismatuotu Zemes pavirsiaus judesiu sasaju su geologiniais rodikliais tyrimas.

Zakarevicius, Algimantas ; Puziene, Ruta

1. Ivadas

Zemes pavirsiuje nuolat vyksta ivairios kilmes vertikalieji bei horizontalieji judejimai. Atliekant kartotines tiksliasias niveliacijas galima nustatyti vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu skaitines reiksmes (Tosi 2006). Sios nustatytos reiksmes yra tektoniniu judesiu ir nuosedines dangos sluoksniu deformaciju reiksmiu suma (Zakarevicius 1994, 2003). Teritorijose, kur stora nuosedine danga, tik is rezultatu, gautu atlikus geodezinius matavimus is esmes neimanoma spresti apie dabartini teritorijos tektonini aktyvuma. Kadangi geodeziniai zenklai irengti virsutiniame Zemes sluoksnyje, geodeziniais metodais ismatuotieji vertikalieji Zemes pavirsiaus judesiai--tektoniniu procesu, sukeltu Zemes plutos ir virsutiniu nuosedines dangos sluoksniu netektonines kilmes deformaciju, suminis rezultatas (Demoulin 2004; Suveizdis 2003; Ilginyte 1998). Is stebimu Zemes pavirsiaus judesiu tiesiogiai beveik neimanoma skirti tektonines ir netektonines kilmes judesiu reiksmiu. Siekiant su tam tikru patikimumu isspresti si uzdavini, remiamasi placiais kompleksiniais tyrimais bei jais pagristomis dabartiniu Zemes plutos judesiu geodeziniu matavimu geotektoninio interpretavimo metodikomis (Zakarevicius 2003; Suveizdis 2003; Lithuanian geology 1994).

Ismatavus gautu vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu bei teritorijos geologiniu rodikliu sasajoms vertinti, judesiu tektonines kilmes hipotezei pagristi taikomi matematines statistines analizes metodai (Zakarevicius 2003; Randjarv 1993).

Darbo tikslas--nustatyti naujausiu tiksliuju niveliaciju Lietuvos teritorijoje duomenu bei teritorijos geologiniu, geomorfologiniu rodikliu sasajas ir informatyvuma bei isskirti stipriausiais statistiniais rysiais susijusius rodiklius.

2. Tyrimu metodika

Zinant is tiksliuju niveliaciju rezultatu gautas vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu skaitines reiksmes bei teritorija apibudinancius geologinius, geomorfologinius rodiklius, taikant matematines statistines analizes metodus galima isspresti siuos uzdavinius: nustatyti Zemes plutos judesiu sasajas su tam tikrais teritorijos rodikliais, teigti hipotezes, jog visi tiriamieji teritorija apibudinantys rodikliai, taip pat ir ismatuotieji Zemes pavirsiaus judesiai, yra vienos sudetingos gamtines sistemos veikimo buvio parametrai, istirti rodikliu informatyvuma. Pirmajam uzdaviniui, t. y. visu rodikliu tarpusavio matematinei statistinei saveikai apibudinti taikoma koreliacine analize (Martisius, Kedaitis 2004):

R = [r] 1/n-1 [Q.sup.T]Q, (1)

cia Q--centruota ir standartizuota pradiniu duomenu matrica, T--matricos transponavimo simbolis, n--matavimu skaicius.

Taikant koreliacine analize gautieji koreliacines matricos koeficientai atspindi ne tik ismatuotuju vertikaliuju Zemes plutos judesiu bei teritorijos geologines sandaros rodikliu, bet ir pavieniu geologiniu rodikliu tarpusavio saveikas. Apie geodeziniu matavimu rezultatus daugiausia informacijos teikia tie geologiniai teritorijos rodikliai, kuriu tarpusavio koreliacijos su kitais geologiniu rodikliu sistemos elementais maziausios. Kadangi rodikliai yra vientisos gamtines sistemos elementai, jie bet kuriuo atveju tarpusavyje bus stipriau ar silpniau susije. Analizuojant rodikliu tarpusavio sasajas bei saveikas priklausomu rodikliu sistemu informatyvumui bei kompleksiskumui ivertinti atliekama kompleksine koreliacine analize bei rodikliu grupiu informatyvumo vertinimas (Zakarevicius 1982, 2003). Nagrinejamos rodikliu grupes kompleksiskumo skaitmeninis rodiklis yra vidines kompleksines koreliacijos koeficientas

[MATHEmATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], (2)

cia i--koreliacines matricos eilutes numeris, j--matricos stulpelio numeris, m--kompleksa sudaranciu rodikliu skaicius.

Kai [R.sub.V] [greater than or equal to] 0,5, tuomet galima teigti, jog rodikliai sudaro viena statistiskai pagrista kompleksa.

Grupines koreliacijos koeficientai skaiciuojami norint nustatyti labiausiai nuo vientiso komplekso nukrypstancius rodiklius:

[MATHEmATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.], (3)

cia j0--numeris rodiklio, kurio grupines koreliacijos koeficientas skaiciuojamas. Rodikliai, kuriu koeficientai zymi silpniausia grupine koreliacija, tyrimo metu eliminuojami, siekiant nustatyti rodikliu grupe, kurios grupines koreliacijos sasajos stipriausios. Rezultatas--nemazinant arba nezymiai mazinant bendraji informacijos kieki apie nagrinejama reiskini, gaunamas mazesnes apimties rodikliu kompleksas, pakankamai gerai atspindintis nagrinejama procesa (Zakarevicius 1982, 2003).

Atliekant tolesne analize rodikliu grupiu informatyvumui ivertinti taikomas Helvingo (Hellwing) metodas. Rodikliu kombinacijoje S k-tojo pozymio informatyvumas yra

[MATHEmATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. (4)

Visos pozymiu kombinacijos S informatyvumas

[MATHEmATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. (5)

HS visuomet bus 0 [less than or equal to] [H.sub.S] [less than or equal to] 1. Kuo HS reiksme artesne vienetui, tuo informatyvesne tiriamoji pozymiu kombinacija. Beje, HS rodiklis apibudina ne absoliutu informacijos kieki, o informacijos kiekiu santykius, esant ivairioms rodikliu kombinacijoms (Hellwig 1969).

3. Tyrimo rezultatai

Tiriant ismatuotu vertikaliuju Zemes plutos judesiu bei geologiniu rodikliu tarpusavio sasajas remtasi is Lietuvos geologijos tarnybos skaitmeniniu duomenu bazes gautais teritorijos geologiniais, geomorfologiniais rodikliais bei pirmosios klases niveliaciju linijose skirtingais laikotarpiais atliktais kartotiniu tiksliuju niveliaciju duomenimis.

Teritorija apibudinantys geologiniai, geomorfologiniai rodikliai: teritorijos reljefas, prekvartero dangos storis, prekvartero reljefas, nuosedines dangos storis, kvartero dangos storis, kristalinio pamato reljefas, magnetinis laukas, gravitacinio lauko anomalijos.

Tiriant naudoti niveliaciju liniju duomenys pateikti 1 lenteleje.

Pateiktuju rodikliu koreliacines analizes rezultatai 2 lenteleje. Tai koreliacijos koeficientai, kuriu tikimybes p [greater than or equal to] 0,95 bei p [greater than or equal to] 0,90. Is 2 lenteleje pateiktu koreliacines analizes rezultatu matyti, jog skirtingose niveliacijos linijose ismatuotu vertikaliuju Zemes plutos greiciu koreliacijos gana skirtingos, su gana skirtingais rodikliais, taciau yra ir desningumu. Stipriausios yra vertikaliuju Zemes plutos judesiu bei nuosedines dangos storio (0,40 [less than or equal to] |[r.sub.ij]| = 0,93), kvartero dangos storio (0,38 [less than or equal to] |[r.sub.ij]| = 0,88), prekvartero dangos storio (0,44 [less than or equal to] |[r.sub.ij]| = 0,96) ir kristalinio pamato reljefo (0,41 [less than or equal to] |[r,.sub.ij]| = 0,94) koreliacijos. Kadangi linijos yra skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, naturalu, kad skiriasi geologine teritorijos sandara, o tai ir lemia skirtingas koreliacines rodikliu tarpusavio priklausomybes. Is sios analizes rezultatu galima daryti prielaida, jog geodeziniais metodais ismatuoti vertikalieji Zemes plutos judesiai yra ne atsitiktinio pobudzio, bet atspindintys naturaliai vykstancius gamtines kilmes Zemes plutos judesius.

Kadangi nagrinejamieji geologiniai, geomorfologiniai teritorijos rodikliai su vertikaliaisiais Zemes plutos judesiais bei tarpusavyje susije skirtingo stiprumo rysiais, taikant anksciau aprasyta kompleksines koreliacijos metoda siekiama nustatyti, kurie is ju susieti didziausiomis kompleksines koreliacijos iverciu reiksmemis. Kompleksines koreliacines analizes, atliktos pagal anksciau pateikta metodika, rezultatai pateikti 3 lenteleje.

Is gautu tyrimo rezultatu matyti, jog gamtinius kompleksus sudaro skirtingos niveliaciju linijos su skirtingais rodikliais.

Turmantas--Vilnius. Tiriant nustatyta, jog didziausia 1, 3, 5, 8 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 2, 7, 9 rodikliai.

Jonava--Turmantas. Didziausia 1, 2, 4 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 5, 7 rodikliai.

Jonava--Kybartai. Didziausia 1, 3, 5, 6, 8 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 4, 7, 9 rodikliai.

Jonava--Jelgava. Didziausia 1, 3, 5, 8 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 4, 6, 7, 9 rodikliai.

Vilnius--Jonava. Didziausia 1-3, 5, 8 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 4, 6, 7 rodikliai.

Mikytai--Butinge. Didziausia 1, 4, 7 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 5, 6, 8 rodikliai.

Kazlu Ruda--Lazdijai. Didziausia 1, 2, 7 rodikliu grupes vidines kompleksines koreliacijos sasaja. Nuo bendro komplekso nutole 3-6, 8, 9 rodikliai.

Kadangi Lietuvos teritorijoje geologine sandara gana skirtinga, o niveliacijos linijos ivairiose Lietuvos teritorijos vietose, todel tarp tiriamu rodikliu gaunamos gana skirtingos statistines sasajos. Apibendrinant gautus rezultatus matyti, jog didziausios kompleksines koreliacijos iverciu reiksmes vertikaliuosius Zemes plutos judesius sieja su kristalinio pamato, nuosedines dangos, prekvartero dangos storiais. Silpniausios arba nereiksmingiausios reiksmes--su gravitaciniu lauku, magnetiniu lauku, kvartero dangos storiu, prekvartero reljefu. Priklausomai nuo teritorijos geologines sandaros kai kuriose niveliacijos linijose ismatuoti vertikalieji Zemes plutos judesiai susieti statistiniais rysiais su vienais geologiniais rodikliais, o kitose linijose--su kitais.

Visais atvejais matyti, kad eliminavus rodiklius, kuriu kompleksines koreliacijos iverciu reiksmes maziausios, kitu geologiniu rodikliu bei vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu greiciu vidines kompleksines koreliacijos koeficientas yra zymiai didesnis nei taikant visu pozymiu kompleksa. Tai reiskia, kad norint sudaryti prognozuojamu vertikaliuju Zemes plutos judesiu modelius nebutina naudoti visu geologiniu rodikliu. Statistines sasajos tarp rodikliu byloja, jog geodeziniais metodais nustatyti vertikalieji Zemes plutos judesiai nera atsitiktinio pobudzio paklaidu ar reperiu nepastovumo rezultatas.

Rodikliu grupiu informatyvumo tyrimo rezultatai pateikti 4 lenteleje.

Kaip jau mineta, Lietuvos teritorijos geologine sandara gana skirtinga. Nuosedines dangos storio skirtumas--nuo 2000 m pajurio zonoje iki 250 m pietrytineje Lietuvos dalyje; pagal teritorija skirtingos ir kitu geologiniu rodikliu reiksmes. Tad priklausomai nuo vietos, kurioje nutiesta niveliacijos linija, geologines sandaros, skirtingi ir sio tyrimo rezultatai.

Rodikliu informatyvumo tyrimams buvo sudarytos trys pozymiu kombinacijos. I pirmaja pozymiu kombinacija ieina visi geologiniai, geomorfologiniai rodikliai, naudoti atliekant tyrimus. Apibendrindami siu rodikliu grupes tyrimo rezultatus matome, jog informatyviausia yra prekvartero reljefas, kristalinio pamato reljefas, kvartero dangos storis, gravitacinio lauko anomalijos.

Is pateiktos kompleksines koreliacines rodikliu analizes rezultatu matyti, jog tam tikri rodikliai susieti didziausios kompleksines koreliacijos iverciu reiksmemis. Kiti eliminuoti rodikliai tera pasaliniai trukdziai atliekant tyrima, teikiantys nemazai pasalines informacijos, todel antrajai pozymiu kombinacijai (4 lentele) priskirti rodikliai, kuriu grupines koreliacijos koeficientai yra didziausi. Sioje kombinacijoje visi tiriami rodikliai, isskyrus magnetini lauka, pakankamai informatyvus. Pozymiu kombinacijos informatyvumas siek tiek pakinta, nes is tyrimo eliminuoti tam tikri rodikliai.

Treciaja pozymiu kombinacija sudaro rodikliai, turintys neigiamos itakos grupines koreliacijos koeficientui (3 lentele). Kaip matyti is 4 lenteleje pateiktu tyrimo rezultatu, sie rodikliai taip pat gana informatyvus. Tai tiriant vertikaliuosius Zemes plutos judesius teikia nepageidaujamos salutinio pobudzio informacijos. Informatyviausia: prekvartero reljefas, kvartero dangos storis, gravitacinio lauko anomalijos.

Niveliacijos liniju Jonava--Kybartai, Jonava--Jelgava, Vilnius--Jonava treciosios pozymiu kombinacijos informatyvumas didesnis uz antrosios pozymiu kombinacijos informatyvuma. Labai informatyvus prekvartero reljefas, kvartero dangos storis, gravitacinio lauko anomalijos. Sie rodikliai tu liniju, kuriu koreliuoja su ismatuotais vertikaliaisiais Zemes plutos greiciais, teikia nemazai informacijos, taciau tu liniju, kuriu pagal kompleksines koreliacijos rezultatus (3 lentele) nesudaro bendro komplekso su ismatuotaisiais vertikaliaisiais Zemes plutos judesiais, tiriamam procesui suteikia nereikalingos, pasalines informacijos, triuksmo. Kadangi sie rodikliai pakankamai informatyvus, ju priskyrimas prie treciosios pozymiu kombinacijos lemia, kad si kombinacija yra informatyvesne uz antraja pozymiu kombinacija.

Siekiant geriau sugretinti pagal koreliacines analizes rezultatus skirtingose linijose nustatytas statistines priklausomybes tarp vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu bei teritorijos geologiniu rodikliu bei atvaizduoti priklausomybiu struktura pagal apskaiciuotas koreliacines matricas, sudaryti niveliacijos liniju koreliacijos grafai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1969). Niveliacijos linijos Jonava--Turmantas grafas pateiktas 1 paveiksle, o niveliacijos linijos Vilnius--Jonava grafas--2 paveiksle.

Pastaba: raudona linija pazymetos stiprios koreliacijos sasajos (0,7 [less than or equal to] r [less than or equal to] 1 arba -1 [less than or equal to] r [less than or equal to] -0,7), jungiancios atitinkamus rodiklius, zaliomis linijomis--0,4 [less than or equal to] r [less than or equal to] 0,7 arba -0,7 [less than or equal to] r [less than or equal to] -0,4 stiprumo sasajos, o melyna linija zymi silpnas koreliacijos sasajas (-0,4 [less than or equal to] r [less than or equal to] +0,4).

Is koreliacijos grafu strukturos matome, kad koreliacines priklausomybes--ismatuotu Zemes pavirsiaus judesiu bei teritorijos geologiniu rodikliu ir tarpusavio priklausomybes tarp geologiniu rodikliu nagrinejamu liniju skirtingos, t. y. priklausomybes lemia konkrecios geologines salygos. Linijos Jonava--Turmantas (1 pav.) rodikliai tarpusavyje stipriau susije nei linijos Vilnius--Jonava (2 pav.). Tai atsispindi ir kompleksines koreliacines analizes rezultatai (3 lent.). Linijos Vilnius--Jonava susieta kompleksa sudaro daugiau rodikliu bei didesni rodikliu grupiu kompleksines koreliacijos koeficientai nei linijos Jonava--Turmantas. Palyginus rodikliu grupiu informatyvumo analizes rezultatus (4 lent.), linijos Jonava--Turmantas pagal rodikliu grupiu informatyvuma didziausias informatyvumo rodiklis yra antrosios rodikliu kombinacijos, t. y. susieta kompleksa su didziausiu kompleksines koreliacijos koeficientu sudarancios rodikliu grupes. Jos informatyvumas yra didesnis uz visu rodikliu bendra informatyvuma. Maziausias informatyvumas--treciosios rodikliu kombinacijos. Linijos Vilnius--Jonava, nors, remiantis vidines kompleksines koreliacines analizes rezultatais, rodikliai i grupes suskaidomi, taciau ne taip ryskiai, kaip linijos Jonava--Turmantas. Sios linijos rodikliu grupes informatyvumo lyginamojo ivertinimo rezultatai visu rodikliu grupiu yra panasus. Tai lemia stipresne rodikliu tarpusavio priklausomybe, t. y. stipriau pasireiskia rodikliu tarpusavio itakos sinergetinis efektas.

Is paveikslu matyti, jog skirtingu niveliacijos liniju pavienes rodikliu grupes sieja skirtingo stiprumo statistiniai rysiai, visu rodikliu jie nevienodi. Sios tarpusavio priklausomybes lemia tai, jog rodikliai neteikia visos informacijos apie rezultatini rodikli, siuo atveju apie ismatuotus vertikaliuosius Zemes plutos judesius, todel sudarant dabartiniu Zemes plutos judesiu modelius, sujungti visus rodiklius netikslinga. Reiketu naudoti rodikliu grupes, sudarancias tarpusavyje tvirtus statistinius kompleksus. Taip butu atskiriami nepageidaujamo "triuksmo" teikiantys rodikliai, kartu nesumazinant ar net padidinant galutini rezultatu tiksluma.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

4. Isvados

1. Vertikalieji Zemes plutos judesiai statistinemis sasajomis susieti su teritorijos geologiniais, geomorfologiniais rodikliais. Kadangi Lietuvos teritorijos geologine sandara skirtinga, o tiksliosios niveliacijos linijos nutiestos skirtingose Lietuvos teritorijos vietose, ismatuotus vertikaliuosius Zemes plutos judesius bei kai kuriuos teritorijos geologinius rodiklius sieja skirtingos statistines priklausomybes.

2. Remiantis kompleksines koreliacijos iverciu reiksmemis nustatyta stipriausiai su ismatuotais vertikaliaisiais Zemes plutos judesiais susije geologiniu ir geomorfologiniu rodikliu grupes bei rodikliai, susije silpniausiomis kompleksines koreliacijos ivercio reiksmemis, kartais tiriamajam procesui net teikiantys trikdancios informacijos.

3. Kadangi ne visuomet didziausia informacijos kieki tiriant reiskini teikia stipriomis statistinemis sasajomis su rezultatiniu rodikliu susije rodikliai, siekiant isvengti siu rodikliu pasalinio pobudzio informacijos, butu tikslinga taikyti kompleksine koreliacine analize, nustatant tas rodikliu grupes, kurios turi didziausia kompleksines koreliacijos ivercio reiksme.

4. Skirtingi rodikliai tiriant objekta teikia skirtinga informacijos kieki, kiekvieno rodiklio bei ju grupes informatyvumas skirtingas, todel tikslinga atlikus rodikliu informatyvumo analize parinkti informatyviausiu rodikliu grupes.

Straipsnis parengtas tyrimus remiant Lietuvos valstybiniam mokslo ir studiju fondui (sutartis Nr. V-51/2008).

doi: 10.3846/1392-1541.2009.35.23-28

Iteikta 2008 11 24, priimta 2008 12 23

Literatura

Demoulin, A. 2004. Reconciling geodetic and geological rates of vertical crustal motion in intraplate regions, Earth and Planetary Science Letters 221(1-4): 91-101.

Hellwig, Z. 1969. Problem optymalnego wyboru predyktant. [Question selection of optimum variable], Przegad statistyczny [Prezumption statistics] 3-4: 221-237.

Ilginyte, V. 1998. The seismic actine tectonic areas of Lithuania, Geologija, 23: 61-64 (in Lithuanian).

Lithuanian geology (ed. A. Grigelis, V. Kadunas). 1994. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla. 447 p. (in Lithuanian).

Martisius, S. A.; Kedaitis, V. 2004. Statistics, part II. The conclusions and solutions of statistics. Vilnius: VU publishing. 341 p. (in Lithuanian).

Randjarv, J. 1993. Vertical movements of the Earth's crust in the Baltic Region, Reports of the Fininish Geodetic institute 93(2): 38.

Suveizdis, P. 2003. Lietuvos tektonine sandara. [Tectonic structure of Lithuania]. Vilnius: Institue of Geology and Geography, 160 p. (in Lithuanian).

Tosi, L.; Teatini, P.; Carbognin, L.; Frankenfield, J. 2006. A new project to monitor land subsidence in the northern Venice coastland (Italy). New York: Springer.

Zakarevicius, A. 1982. The intercomponental correlative analysis of the Maps of the vertical Earth's Crust movements within in Balticum Territory, Works on a geodesy XI: 57-64.

Zakarevicius, A. 1994. Dabartiniu vertikaliu Zemes plutos judesiu Lietuvos teritorijoje tyrimas [The research of the present vertical Earth's crust movments in Lithuania]. Vilnius: Technika. 276 p. (in Lithuanian).

Zakarevicius, A. 2003. Dabartiniu geodinaminiu procesu Lietuvos teritorijoje tyrimas [Investigation of the recent geodynamic processes in the territory of Lithuania]. Vilnius: Technika. 195 p. (in Lithuanian).

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1969 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] [Model in Geology] [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

Algimantas ZAKAREVICIuS. Doctor Habil, Professor, Head of Dept of Geodesy and Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania (tel. +37052744701), e-mail: Algimantas.Zakarevicius@ap.vgtu.lt

A graduate of Kaunas Polytechnic Institute (now Kaunas University of Technology), geodetic engineer, 1965. Doctor's degree at Vilnius University, 1973. Dr Habil degree at VGTU, 2000. Member of the Geodetic Commission of Estonia, Latvia and Lithuania. Research training at Geodetic Institute of Norwegian Mapping Authority, 1994. Author of over 130 publications and 3 monographs.

Research interests: investigations of the recent geodynamic processes, formation of geodetic networks.

Ruta PuZIENE. Doctoral student. Vilnius Gediminas Technical University, Dept of Geodesy and Cadastre, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania (tel. +37052744703), e-mail: gkk@ap.vgtu.lt

A graduate of Vilnius Gediminas Technical University (Master of science, 2003). Co-author of 2 publications.

Research interests: investigation of geodynamic processes, investigations of deformations.

Algimantas Zakarevicius, Ruta Puziene

Geodezijos ir kadastro katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva, el. pastas gkk@ap.vgtu.lt Table 1. Data of levelling line 1 lentele. Niveliaciju liniju duomenys Niveliacijos linijos Metai Niveliaciju atliko Vyriausiosios geodezijos ir Kazl? Ruda--Lazdijai 1982 kartografijos valdybo 0,92 1998 VGTU Geodezijos institutas 0,47 Vyriausiosios geodezijos ir Turmantas--Vilnius 1985-1987 kartografijos valdybo 0,69 2005-2006 VGTU Geodezijos institutas 0,34 Vyriausiosios geodezijos ir Jonava--Turmantas 1980 kartografijos valdybo 0,62 2005 VGTU Geodezijos institutas 0,38 Vyriausiosios geodezijos ir Jonava--Kybartai 1970 kartografijos valdybo 0,47 1998 VGTU Geodezijos institutas 0,39 1970-1971 Vyriausiosios geodezijos ir 0,53 kartografijos valdyb Jonava--Jelgava 2002 VGTU Geodezijos institutas 0,41 2004 VGTU Geodezijos institutas 0,48 Vyriausiosios geodezijos ir Vilnius--Jonava 1970-1971 kartografijos valdybo 0,53 1998 VGTU Geodezijos institutas 0,36 Vilniaus inzinerinio statybos Mikytai--Butinge 1973-1975 instituto Geodezijos katedra 0,50 2003 VGTU Geodezijos instituas 0,42 Table 2. The correlation matrix rate meaning 2 lentele. Koreliacines matricos koeficientu reiksmes Niveliacijos linija r([x.sub.1] r([x.sup.1] r([x.sup.1] [x.sub.2]) [x.sub.3]) [x.sub.4]) Kazlu Ruda--Lazdijai -0,96 0,68 -0,89 Turmantas--Vilnius 0,55 0,96 Jonava--Turmantas 0,89 0,80 Jonava--Kybartai 0,44 -0,69 Jonava--Jelgava 0,79 0,48 Vilnius--Jonava 0,89 -0,85 0,77 Mikytai--Butinge -0,80 Niveliacijos linija r([x.sup.1] r([x.sup.1] r([x.sup.1] [x.sub.5]) [x.sub.6]) [x.sub.7]) Kazlu Ruda--Lazdijai 0,53 0,53 -0,88 Turmantas--Vilnius 0,93 0,38 Jonava--Turmantas 0,45 0,62 Jonava--Kybartai 0,57 0,52 0,40 Jonava--Jelgava 0,75 -0,66 Vilnius--Jonava -0,85 0,38 0,64 Mikytai--Butinge 0,40 -0,71 0,81 Niveliacijos linija r([x.sup.1] r([x.sup.1] [x.sub.8]) [x.sub.9]) Kazlu Ruda--Lazdijai -0,75 0,87 Turmantas--Vilnius -0,94 -0,86 Jonava--Turmantas Jonava--Kybartai -0,57 0,59 Jonava--Jelgava -0,80 0,76 Vilnius--Jonava 0,88 Mikytai--Butinge -0,41 Pastaba. Zymenys: [x.sup.1]--vertikaliuju Zemes pavirsiaus judesiu greiciai, mm/m, [x.sup.2]--reljefas, [x.sup.3]--prekvartero dangos storis, [x.sub.4]--prekvartero reljefas, [x.sup.5]--nuosedines dangos storis, [x.sup.6]--magnetinis laukas, [x.sub.7]--kvartero dangos storis, [x.sub.8]--kristalinio pamato reljefas, [x.sub.9]--gravitacinio lauko anomalijos. Table 3. Average complex correlation coefficients 3 lentele. Vidines kompleksines koreliacijos koeficientai Grujines koreliacijos koeficientai [k.sub.jo] Linija rodikliai 1 2 3 4 5 6 0,77 0,67 0,83 0,85 Turmantas--Vilnius 0,85 0,64 0,89 0,90 0,92 -- 0,96 0,96 0,94 -- 0,98 0,97 0,69 0,80 0,64 0,59 Jonava--Turmantas 0,71 0,82 0,74 0,56 0,85 0,89 0,85 -- 0,54 0,52 0,51 0,54 0,50 Jonava--Kybartai 0,56 0,58 0,46 0,63 0,57 0,57 0,66 0,43 0,74 0,68 0,53 0,77 -- 0,83 0,73 0,66 0,72 0,54 0,70 0,34 0,66 0,80 0,63 0,79 0,39 Jonava-Jelgava 0,72 0,87 0,69 0,86 -- 0,78 0,88 -- 0,87 -- 0,78 0,92 -- 0,91 -- 0,81 0,88 0,87 0,65 0,87 -- Vilnius--Jonava 0,82 0,90 0,92 -- 0,90 -- 0,87 0,93 0,94 -- 0,94 -- 0,63 0,54 0,32 0,49 Mikytai--Butinge 0,68 0,66 0,15 0,59 0,77 0,85 -- 0,75 0,81 0,88 -- -- 0,76 0,74 0,66 0,68 0,54 0,42 0,79 0,76 0,71 0,72 0,60 -- 0,84 0,81 0,67 0,76 -- -- Kazlu Ruda--Lazdijai 0,87 0,85 -- 0,79 -- -- 0,90 0,90 -- 0,82 -- -- 0,91 0,93 -- 0,83 -- -- 0,92 0,95 -- -- -- -- Grujines koreliacijos koeficientai [k.sub.jo] Linija rodikliai koreliacijos 7 8 9 koeficientai [R.sub.V] 0,59 0,83 0,83 0,77 Turmantas--Vilnius -- 0,89 0,86 0,84 -- 0,96 0,89 0,94 -- 0,97 -- 0,97 0,59 0,66 Jonava--Turmantas -- 0,71 -- 0,86 0,31 0,55 0,32 0,48 Jonava--Kybartai -- 0,63 0,27 0,53 -- 0,74 -- 0,64 -- 0,83 -- 0,74 0,25 0,72 0,61 0,57 -- 0,80 0,64 0,67 Jonava-Jelgava -- 0,87 0,70 0,78 -- 0,89 0,76 0,83 -- 0,93 -- 0,89 0,66 0,89 0,80 Vilnius--Jonava 0,75 0,92 0,87 -- 0,96 0,93 0,50 0,31 0,46 Mikytai--Butinge 0,63 -- 0,54 0,83 -- 0,80 0,89 -- 0,86 0,68 0,71 0,65 0,65 0,68 0,76 0,70 0,71 0,73 0,73 0,73 0,75 Kazlu Ruda--Lazdijai 0,77 0,67 0,76 0,79 0,82 -- 0,79 0,84 0,85 -- -- 0,88 0,92 -- -- 0,93 Pastaba. Zymenys: 1--ismatuotieji greiciai, 2--reljefas, 3--prekvartero dangos storis, 4--prekvartero reljefas, 5--nuosedines dangos storis, 6--magnetinis laukas, 7--kvartero dangos storis, 8--kristalinio pamato reljefas, 9--gravitacinio lauko anomalijos. Table 4. The comparative informative rating 4 lentele. Lyginamasis informatyvumo ivertinimas Niveliacijos linijos Geolo- giniai Turmantas Jonava- Jonava -Jonava rodikliai -Vilnius Turmantas Kybartai Jelgava Pirmoji pozymiu kombinacija 2 0,07 0,24 3 0,18 0,05 0,12 4 0,23 0,12 0,05 5 0,17 0,07 0,08 0,11 6 0,12 0,05 7 0,03 0,14 0,06 0,21 8 0,17 0,08 0,12 9 0,14 0,13 0,13 H1 0,77 0,68 0,63 0,79 Antroji pozymiu kombinacija 2 0,42 3 0,31 0,05 0,21 4 0,34 5 0,29 0,09 0,19 6 0,08 7 8 0,30 0,09 0,21 H1 0,90 0,76 0,31 0,61 Trecioji pozymiu kombinacija 2 0,12 3 4 0,19 0,13 5 0,12 6 0,06 7 0,06 0,23 0,07 0,29 8 9 0,30 0,15 0,26 H1 0,48 0,35 0,41 0,74 Niveliacijos linijos Geolo- giniai -Vilnius Mikytai -Kazlu Ruda- rodikliai Jonava Butinge Lazdijai Pirmoji pozymiu kombinacija 2 0,15 0,15 3 0,13 0,08 4 0,14 0,22 0,15 5 0,13 0,07 0,06 6 0,19 0,07 7 0,09 0,24 0,14 8 0,14 0,08 0,10 9 0,14 H1 0,80 0,80 0,89 Trecioji pozymiu kombinacija 2 0,21 0,46 3 0,18 4 0,63 5 0,18 6 7 0,33 0,40 8 0,20 H1 0,77 0,96 0,86 Antroji pozymiu kombinacija 2 0,08 3 0,10 4 0,48 0,21 5 0,07 6 0,11 7 0,33 0,42 8 0,11 9 0,08 0,20 H1 0,81 0,58 0,80 Pastaba. Zymenys: 2--reljefas, 3--prekvartero dangos storis, 4--prekvartero reljefas, 5--nuos?din?s dangos storis, 6--magnetinis laukas, 7--kvartero dangos storis, 8--kristalinio pamato reljefas, 9--gravitacinio lauko anomalijos.