摘要：Probleminių situacijų, problemos sprendimų ir procesų pobūdis lemia žmonių sprendžiamų problemų įvairovę (Jonassen, 1997). Nors problemų sprendimo ir jų proceso apibrėžimai skiriasi, atsižvelgiant į susiformavusias tyrimų tradicijas (Herde, Wustenberg ir Greiff, 2016; Guss, Tuason ir Orduna, 2015; Funke, 2014), mokslininkai sutaria, kad sprendimų priėmimas, kaip problemų sprendimo proceso sudėtinė dalis, yra konkreti veikla, sutelkta į problemos pasirinkimą (Funke,2014; Perkins, 2009; Galloti, 2002; Jonassen, 1997, 2011). Spręsdamas problemą ir siekdamas nustatyti problemos pobūdį ir galimus sprendimus, problemos sprendėjas įtraukiamas į „pokalbį su problema“ (Raven, 2000, p. 479). Tai išryškina ne tik vidinių ir išorinių problemos sprendimo veiksnių (Jonassen, 2011), bet ir požiūrių, motyvacijos ir emocijų svarbą (Jonassen, 1997; Funke, 2014) sprendžiant problemas. Sprendimų priėmimo teorijos neretai pabrėžia pasirinkimo analitinius procesus (de Martino, 2006) ir remiasi kognityviniais procesais, kurie ignoruoja sąveiką su kitomis psichinėmis funkcijomis (Funke, 2014). Pedagoginių sprendimų priėmimas suteikia galimybę atrasti subtilią mokytojų gebėjimų sąveiką. Akcentuojant mokytojo siekius mokyti remiantis savo širdimi ir protu, intuityviai jaučiant, kaip kintančiomis aplinkybėmis elgtis su mokiniu – unikalia asmenybe ir besimokančiųjų grupės nariu (van Manen, 2008), išryškinamas pedagoginių sprendimų priėmimo reikšmingumas ugdymo teorijai ir praktikai. Mokymasis, kaip cikliškas ir nuolatinis procesas (Poulou ir Norwich, 2002), atspindi nuolatinį pokyčių, derybų, uždavinių su daugybe kintamųjų ir atsakymų į juos ieškos procesą (Freeman, 1989). Taigi, mokymo sudėtingumas, priklausomas nuo esamų aplinkybių, reikalauja iš mokytojo daugybės spontaniškų sprendimų (Osam ir Balbay, 2004; van Manen, 1995). Kadangi pedagoginis sprendimų priėmimas vyksta „čia ir dabar“, jo negalima sugrąžinti atgal (Aho et al., 2010), – visa tai skatina mokslininkus tirti, kokie veiksniai lemia mokytojų sprendimo priėmimą. Pedagoginės veiklos organizavimas turi būti grindžiamas sprendimais, padedančiais plėtoti mokinių žinias, jų intelektinius gebėjimus, žinojimą, kaip veikti, polinkius, jausmus ir emocijas. Tačiau, jeigu mokytojai nepaiso ugdymo proceso ir neišmano, kokie veiksniai įgalina prasmingą ir optimalų mokymą(si), pedagoginės veiklos efektyvus vykdymas tampa sudėtingas. Kai kurie pedagoginiai sprendimų priėmimo modeliai orientuojasi tik į sprendimų priėmimo procesą (Thomson, Bachor ir Thomson, 2002). Daugelis pedagoginių sprendimų priėmimo modelių atskleidžia įvairias sprendimo proceso dalis (Palmer ir Rangel, 2011; Borko, Roberts ir Shavelson, 2008; Poulou ir Norwich, 2002; Colton, Sparks-Langer, 1993; Freeman, 1989). Mokslinės literatūros analizė atskleidė poreikį sukurti pedagoginių sprendimų priėmimo modelį, apimantį ne tik sprendimo proceso ypatumus, bet ir veiksnius, darančius įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui. Todėl formuluojamas tyrimo klausimas: kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui ir skatina mokytojus priimti geresnius profesinius sprendimus? Straipsnio tikslas – pagrįsti teorinį pagrindinių veiksnių, darančių įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui, modelį. Ugdymo filosofija, poreikių (ir mokinių, ir mokytojų) analizavimas, vertybių derinimas, praktikos ir teorijos dermė yra pedagoginių sprendimų priėmimo veiksniai. Ugdymo filosofijos pasirinkimas įgalina mokytoją atrasti unikalią mokymo prieigą, galinčią paskatinti gilią mokinių poreikių analizę, mokytojo ir mokinio tarpusavio pažinimą ir sąveiką, suteiktų galimybių atrasti to, ką vertina mokytojas, ir to, ką vertina besimokantieji, ryšį, taip išryškinant teorijos ir praktikos dermei būtinus sąlyčio taškus. Šie veiksniai tarpusavyje sąveikauja ir suteikia mokytojui galimybių siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, t. y. priimti geresnius, prasmingus sprendimus. Kitaip tariant, pedagoginį sprendimą lemia ir pats mokytojas, jo kūrybiškas, naujoviškas požiūris, ypač siekiant mokiniams perteikti dalyko turinį platesniame prasmių kontekste ir įtraukiant juos į vidinius ieškojimus. Esminiai žodžiai: problemų sprendimas, pedagoginis sprendimų priėmimas, pedagoginių sprendimų priėmimo veiksniai, ugdymo filosofija, besimokančiojo poreikiai, mokytojo ir besimokančiojo vertybės.
其他摘要：The paper is based on the analysis and synthesis of scientific literature with the aim to disclose the peculiarities of pedagogical problem-solving as well as decision-making. It highlights the complexity of pedagogical decision-making. Most research of pedagogical decision- making concentrates on various constituents and psychological factors that are directly related to the features of teachers’ personality. Some research of pedagogical decision-making focuses on the process of decision-making. Trying to answer the research question, this paper attempts to reveal the main groups of factors that influence the pedagogical decision-making. The theoretical framework, which is based on the insights concerning the pedagogical decision- making factors, is presented.
关键词：problem solving; pedagogical decision-making; factors of pedagogical decision-making; the philosophy of education; learner needs; learner and teacher values
其他关键词：problem solving; pedagogical decision-making; factors of pedagogical decision-making; the philosophy of education; learner needs; learner and teacher values
Loading...
