摘要：Straipsnyje analizuojama, kokią įtaką nacionalinės kultūros vertybės ir šalies ekonominis išsivystymas gali turėti mokyklos lyderystei ir autonomijai – dviem švietimo vadybos indeksams, matuojamiems EBPO PISA tyrimuose. Tyrimui pasitelkti EBPO PISA 2015 metų duomenys. Atlikta statistinių duomenų (70 šalių) regresinė analizė atskleidė, kad nacionalinės kultūros vertybės pagal Hofstedo 6 dimensijų modelį turi teigiamą prognostinę galią abiem minėtiems švietimo vadybos modeliams. Tyrimas atskleidė, kad galios distancijos, arba hierarhiškumo (angl. Power Distance), ir individualizmo (angl. Individualism) dimensijos yra pozityviai teigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. O ilgojo laikotarpio orientacijos (angl. Long Term Orientation) ir neapibrėž tumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos yra neigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. Statistinė duomenų analizė rodo, kad vyriškumo (angl. Masculinity) ir neapibrėžtumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos turi neigiamą tarpusavio ryšį su mokyklos autonomija. Šalies ekonominis išsivystymas, kuriam matuoti pasitelktas šalių BVP, yra statistiškai reikšmingas faktorius kalbant apie mokyklos lyderystę. Įdomu tai, kad šalys, kuriose BVP yra aukštesnis, pasižymi mažesne mokyklos lyderyste, remiantis EBPO PISA (2015) rezultatais. Pastebėtina, kad šalies BVP neturi įtakos mokyklos autonomijai. Straipsnyje, remiantis atliktu tyrimu, aktualizuojama nacionalinių kultūros vertybių svarba atliekant tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus, pvz., PISA. Tyrimas atskleidė, kad atliekant tokio pobūdžio tarptautinius tyrimus svarbus šalies kultūrinis kontekstas. Esminiai žodžiai: nacionalinė kultūra, kultūros dimensijos, švietimo lyderystė, mokyklos autonomija, OECD PISA, Hofstedo modelis.
其他摘要：This paper examines how societal cultural values and the economic well-being of a country can predict school leadership and autonomy, two managerial indexes within education measured in the Programme for International Student Assessment (PISA) test. Regression analysis (n = 70 countries) indicated that societal cultural dimensions, as measured by Hofstede’s model, have significant predictive power for both indexes. Specifically, study uncovered that the Power Distance and Individualism dimensions have a positive relationship with educational leadership, while Long-term Orientation and Uncertainty Avoidance have a negative relationship. Furthermore, study identified a negative relationship between school autonomy and the Masculinity and Uncertainty Avoidance dimensions. A country’s economic well-being, measured by GDP, is identified as a significant factor in educational leadership, with countries with higher a GDP scoring lower in educational leadership, however, GDP was not a predictor of the autonomy index. The study uncovers the under-researched connection between PISA and societal cultural dimensions and highlights the importance of contextualization in terms of societal cultures.
关键词：societal culture; cultural dimensions; educational leadership; school autonomy; PISA; Hofstede’s model
其他关键词：societal culture; cultural dimensions; educational leadership; school autonomy; PISA; Hofstede’s model
Loading...
