摘要：Efektyvios ir našios bankų pramonės sukūrimas buvo vienas iš svarbesnių Rumunijos tikslų ekonominės reformos ir perėjimo iš centralizuotos ekonomikos į rinkos ekonomiką metu. Bankų operacijos Rumunijoje, dėl ekonominių transformacijų, socialinės ir politinės tvarkos bei aplinkos, patyrė svarbiausią pokytį paskutiniajame dešimtmetyje. Rumunijos bankams reikia nemažai reformų, kad jie galėtų veikti tinkamai, įgytų aukštesnius patikimumo, kompetencijos, gyvybingumo ir efektyvumo vertinimus. Šie aspektai buvo laikomi svarbiausiais, ypač plečiant ir tobulinant efektyvią ir našią bankų sistemą. Perėjimas nuo centralizuotos prie rinkos ekonomikos, buvo susijęs su bankų reoganizavimu į akcines bendroves. Tai sąlygojo jų veiklos savarankiškumą, kai kurių valstybės valdomų bankų privatizavimą ir naujų bankinių institucijų, su vietiniu ir užsienio kapitalu, atsiradimą. Pradedant nuo 1999 metų, Rumunijos nacionalinis bankas inicijavo bankų restruktūrizavimo programą. Šios programos tikslas buvo sumažinti bendrą bankų operacijų riziką, siekiant pagerinti „protingo“ vadovavimo kokybę ir apsaugoti bankus nuo funkcionavimo, esant netinkamai grynajai vertei. Didelis centrinio banko kišimasis, norint efektyviai sureguliuoti bankų pramonę, sėkmingai buvo pradėtas 2004 metais. Konkurencija bankų rinkose suintensyvėjo, nes pelningumas, kainų mažinimo iniciatyvos ir kapitalizacijos lygis tapo pagrindiniais bankų gebėjimo valdyti savo riziką veiksniais. Po Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą (2007 m. sausio mėnesį), Rumunijos bankai susidūrė su tiesiogine užsienio bankų konkurencija. Siekdami ištirti Rumunijos bankų pramonės efektyvumą ir našumą bei juos lemiančius veiksnius, susidūrus su Europos integracija per ketverius metus, šiame darbe naudotas neparametrinis laipsniškas metodas. Šis pavyzdys tirtas laikotarpiu ( 2004 - 2008 ), nes buvo norima išvengti pasaulinės finansinės krizės įtakos bankų pramonės veiklos našumui nustatyti. Be to, 2004-2008 metai yra svarbūs, nes šiuo laikotarpiu Rumunija buvo kandidatė į Europos Sąjungos nares. Dėl šios priežasties, Rumunijos valdžia patobulino daug teisinių aktų, kurie paskatino ėjimą į rinkos ekonomiką. Buvo ištobulintas dviejų etapų empirinis modelis, kuris apėmė banko veiklos įvertinimą pirmajame etape ir jo veiksnių įvertinimą antrajame. Naudotas Duomenų apsupties analizės ( plg. angl. Data Envelopment Analysis - DEA) metodas, kad galima būtų apskaičiuoti bendrųjų kaštų efektyvumą ir jo dalis: bendrą techninį ir paskirstymo efektyvumą. Buvo manyta: pirma, kad bankai panaudoja „tarpininkavimo našumo procesą“ taip, kad vienos sąnaudos yra įtraukiamos į kito rezultatus. Antra, kad našumo technologiją apibūdina daug bendresnė kintamo mąsto grąžos ( plg. angl. variable returns to scale - VRS) technologija. Trečia: pateikus visus metinius pavyzdžius, bankai, laikomi pavyzdžiais, susiduria su vienoda „geriausios praktikos riba“. Norėdami įvertinti bankų pramonės našumo augimą, mes skaičiuojame Malmquist našumo augimo indeksą, o naudodami neparametrinį linijinį programavimo būdą, panaudojame Tobit daugkartinę regresiją, norėdami nustatyti veiksnius, darančius įtaką Rumunijos bankų pramonės efektyvumui. Taip pat mes nustatome kelis ekonominius ir apskaitos kintamuosius, norėdami empiriškai patikrinti ar jie yra statistiškai susiję su efektyvumo ir našumo augimo lygiu Rumunijos bankų sektoriuje. Tai labai svarbus įnašas, nes neefektyvumo šaltinių nustatymas ir bankų vadovams, ir prižiūrėtojams suteikia naudingos informacijos, reikalingos ieškant priemonių neefektyvumo problemoms sumažinti. Rezultatai rodo, kad Rumunijos bankų našumas nuo 2007 metų blogėjo dėl technologijų smukimo. Bankai rodė mažą, bendrą techninio efektyvumo didėjimą, nors našumo didėjimas smuko 2008 metais ir dėl aukštesnio bendro techninio efektyvumo pasikeitimo, ir dėl technologinės pažangos. Apskritai tariant, per tiriamąjį laikotarpį našumo augimas Rumunijos bankuose padidėjo. Akivaizdu, kad didesnę šio augimo dalį sudaro technologinė pažanga, nors bankai 2004 – 2008 metais patyrė savo bendro techninio efektyvumo smukimą. Tolesnės išvados reiškia, kad privataus kapitalo bankai Rumunijoje buvo daug efektyvesni ir turėjo didesnį našumo augimą lyginant su valstybinio kapitalo bankais. Šio darbo rezultatai naudingi bankų prižiūrėtojams, nes pasteikia siūlymus kaip nustatyti tinkamą politiką, kaip skatinti bankus panaudoti efektyvesnį našumą ir teikti aukštos kokybės paslaugas kiek įmanoma mažesnėmis kainomis. Šio tyrimo esmė yra tokia: a) Rumunijos bankinės įmonės turėtų keisti jų „sąnaudų mišinį“ norėdamos sumažinti veiklos kaštus, kad galėtų sustiprinti savo efektyvumą, ir b) Rumunijos vyriausybei reikia sukurti reguliuojančius aktus, norint skatinti susiliejimus ir įsigijimus tarp bankų. Tai padėtų jiems gerinti jų bendrą efektyvumą plečiantis ir pasiekiant optimalų dydį.
其他摘要：In this paper we use a non-parametric stepwise approach to examine the efficiency and productivity of Romanian banking industry and its determinants in the face of European integration, during a five-year period, from 2004 to 2008. We limit our sample to this period in order to exclude the effect of the global financial crisis on production performance of the banking industry. Moreover, 2004-2008 is an important period because during this time frame, Romania was being considered for membership to European Union and for that reason Romanian authorities implemented a set of mandatory legislative improvements that accelerated the path towards market economy. We develop a two-stage empirical model that involves estimating bank performance in the first stage and assessing its determinants in the second one. In order to measure the productivity growth of the banking industry, we calculate Malmquist productivity growth index using a non-parametric linear programming approach. Our results suggest that during the period under study, the privately-owned banks in Romania have been significantly more efficient and have enjoyed a higher productivity growth compared with the state-owned banks. Results of this research may offer directions to banking regulators for institution of suitable policies for encouraging banks to employ more efficient production practices and to supply high quality services at the lowest costs possible. The policy implication of our findings are a) Romanian banking firms should alter their “input mix” to reduce operational costs in order to enhance their efficiency and b) Romanian government authorities need to design regulatory acts to promote mergers and acquisition among banks to assist them to improve their overall efficiency by expansion and achieving optimal size. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.2922
