摘要：Šiuolaikinėje ekonomikoje žinios tapo vienu iš svarbiausių nematerialiųjų organizacijos išteklių (Kess, Haapasalo 2002; Li ir kt., 2009; Nonaka, 1994). Organizacijos sėkmingai veiklai ypač reikšmingas yra žinių kūrimo procesas (Nonaka, 1994; Nonaka, Konno, 1998). Lygiai taip pat, reverso logistikos procesas didina organizacijos konkurencingumą (Kenné ir kt., 2012). Reverso logistika tiria produkto atgalinį judėjimą ir siekia suteikti informacijos, kaip suvaldyti galimas tokio proceso pasekmes, su kuriomis susiduria organizacija (Dowlatshahi, 2000; Rogers, Tibben-Lembke 1999, 2001; Tibben-Lembke, Rogers, 2002). Įgyvendinant Reverso logistikos veiklas (prekės grąžinimo metu), yra būtinas žinių valdymas, nes reikia išspręsti įvairias iškylančias problemas (Wadhwa, Madaan, 2007). Taigi, organizacijoms yra svarbu gebėti kaupti naujausią informaciją, kartu mažinant reverso logistikos veiklų neapibrėžtumą (Arrow, 1962; Galbraith, Kazanjian, 1986) ir taip tampant lankstesnėmis. Taip siekiama didinti savo galimybes, kad būtų greičiau sureaguota į nuolatinius pokyčius, kurie atsiranda tų veiklų metu. Šiame straipsnyje yra siekiama išanalizuoti žinių kūrimo ir reverso logistikos tarpusavio ryšį ir galimą sąveiką, taip pat jų įtaką informacijos perdavimo lankstumui, nes informacijos valdymas reverso logistikos metu, leidžia pagerinti duomenų apdorojimo operacijas bei leidžia priimti geresnius sprendimus (Swafford, 2003). Siekiant išanalizuoti žinių kūrimo procesą, šiame darbe remiamasi Nonaka ir Takeuchi (1995) žinių kūrimo modeliu, susidedančiu iš keturių etapų: socializacijos, eksternalizacijos, internalizacijos ir kombinavimo. Nustatytas tiriamas ryšys tarp šių etapų. Vėliau analizuojami žinių kūrimo etapai ir jų ryšys su reverso logistika . Taip pat yra vertinama žinių kūrimo proceso įtaka reverso logistikai ir jos operacijų lankstumui (Bernardo, Mohamed 1992), kai koncentruojamasi į informacijos perdavimo lankstumą, kuris apibūdinamas gebėjimu lengvai perduoti ir platinti informaciją bei galimybę tai daryti (Brancheau ir kt., 1996; Byrd, Turner, 2000; Chanop ir kt., 2006; Henderson, Clark, 1990; Robertson, Sribar, 2002; Sánchez, Mahoney, 1996; Takeuchi, Nonaka, 1986). Taip pat analizuojama kaip reverso logistikos procesas ir informacijos perdavimo lankstumas veikia efektyvią organizacijos veiklą (Griffis ir kt., 2007).Straipsnio struktūra: mokslinės literatūros analizė, numatytos hipotezės ir išvados. Atliktas teorinis tyrimas leidžia patvirtinti Nonaka ir Takeuchi (1995) modelyje pateiktą artimą ryšį tarp skirtingų žinių fazių virsmų, kai yra teigiama, kad žinių kūrimas vyksta per slypinčių ir išreikštų žinių sąveiką, keturių žinių fazių virsmų metu. Siekiant ištirti ryšį tarp žinių kūrimo ir reverso logistikos , buvo suformuluota nemažai hipotezių. Išanalizavus reverso logistikos veiklas, galima teigti, kad šių veiklų lankstumo užtikrinimas būtų esminis organizacijoms, norinčioms padidinti savo konkurencingumą, išlaikyti tiekimo reikalavimus, mažinti neapibrėžtumą ir numatyti reverso logistikos veiklų nuolatinių pokyčių charakteristikas.
其他摘要：We present a research about the widely accepted knowledge management modes and their interaction with important and fresh processes for the company as the reverse logistics activities, commonly called “green logistics”. Knowledge is an important intangible resource for any area of the organization, especially in the case of logistics of products that are returned to organization because it implies a huge uncertainty and costs. Returns are increasing for the companies due to new customer policies, new and higher environmental laws and because recovering of discarded materials suppose a new low cost source of raw material. The relationship between both areas establishes new and positive effects on flexibility and performance of the organization. Due to the complexity and extension of this research we have divided it in two papers. Thus, this first article have shown a theoretical approach regarding how the modes of knowledge conversion, specifically the creation of knowledge, affect reverse logistics, and it analyses new relations between these variables and their joint influence on the flexibility of distribution of information (because information has a key role for these variables) and performance of the organization. A second paper will show the empirical contrast for these constructs. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.3312
关键词：reverso logistika;žinių kūrimas;informacijos tiekimo lankstumas;organizacijos veikla
其他关键词：reverse logistics;knowledge creation;flexibility of distribution of information;organizational performance
