摘要：Besimokanti organizacija yra būtent tas organizacijos modelis, kuris leidžia ugdyti individus, gebančius nuosekliai dalyvauti nuolatinio mokymosi procese ir užtikrinti organizacijos gebėjimą lanksčiai ir efektyviai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kadangi viena iš organizacijų sėkmingos veiklos priežasčių – palankiai priimami pokyčiai, besimokančios organizacijos yra puikiai dirbančios kompanijos. Jos eksperimentuoja ir skatina savo narius daugiau mėginti naujoje veikloje. Taigi šiuolaikinė visuomenė ir modernios organizacijos yra nukreiptos į nuolatinę kaitą. Visuomenės poreikių bei norų kaita ypač svarbi paslaugų sferoje veikiančioms įmonėms, nes paslaugų kokybė yra suvokiama subjektyviai, priklausomai nuo kiekvieno vartotojo poreikių ir norų. Įmonių, teikiančių ne pirmo būtinumo paslaugas ( turistinės organizacijos), verslo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų prisitaikyti ir mokytis. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas organizacijos veiklai tobulinti. Visuotinai pripažįstama, jog tinkamas organizacijos mokymasis yra lemiantis sėkmę veiksnys, užtikrinantis spartų organizacijos tobulinimą, bei greitą prisitaikymą prie kintančios aplinkos. Örtenblad (2001), Stewart (2001), Phillips (2003), Aksu, Özdemir (2005), akcentuoja besimokančios organizacijos esmę ir teigia, kad besimokančios organizacijos modelį įdiegti praktikoje yra labai sunku. Minėtų mokslininkų darbuose didelis dėmesys skiriamas tradicinės organizacijos tapimui besimokančia organizacija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad besimokanti organizacija ir organizacinis mokymasis nėra tapatūs, Örtenblad (2001), Aksu, Özdemir (2005), išskiria pagrindinį skirtumą, kad besimokanti organizacija yra forma, o organizacinis mokymasis – procesas, tačiau daugelis šias sąvokas laiko sinonimais. Tyrimai atliekami nustatant besimokančios organizacijos požymių raišką įvairiose institucijose (Phillips, 2003; Aksu, Özdemir, 2005), taip pat ir Lietuvoje (Simonaitienė, 2007). Tokie tyrimai yra neįmanomi be išnagrinėtos besimokančios organizacijos koncepcijos (Morgan, 1998; Stewart, 2001; Aksu, Özdemir, 2005). Nors beveik visuose darbuose yra paminima besimokančios organizacijos samprata ir yra atlikti išsamūs jos tyrimai (Stewart, 2001), nėra vienodo, besimokančios organizacijos apibrėžimo, neaišku kokie mokymosi būdai sukelia tradicinės organizacijos tapimą besimokančia organizacija. Phillips (2003), Simonaitienė (2007) pateikia skirtingas mokymosi charakteristikas, dažniausiai papildytas autorės Senge (1990) išskirtas penkias, besimokančiai organizacijai būtinas, disciplinas. Autoriai taip pat analizavo tokius aspektus: klimatą ir kultūrą kaip mokymąsi skatinančią aplinką (Aksu, Özdemir, 2005), mokymosi procesą (Stewart, 2001; Aksu, Özdemir, 2005; Jucevičienė, 2009), kur išskiriamas vienos ir dviejų kilpų mokymasis. Stewart (2001) pateikia dar vieną mokymosi lygmenį – trijų kilpų mokymąsi. Be to, nagrinėjamas individualus ir organizacinis mokymasis (Stewart, 2001; Andrzejczak, 2004; Aksu, Özdemir, 2005; Phillips, 2003). Taip pat nagrinėta besimokančios organizacijos struktūra (Simonaitienė, 2007; Sakalas, Venskus, 2007), bei jos privalumai, nauda, pasireiškianti per mokymo-mokymosi rezultatus (Jewell, 2002; Baležentis, 2008). Tinkama organizacijos struktūra, kaip įrodo Yasin, Zimmerer (1995), skatina kelti paslaugų kokybę. Straipsnyje nagrinėjama mokslinė problema - kaip įvertinti mokymosi situaciją ir tobulinimo perspektyvas turistinėje organizacijoje. Aptartuose mokslininkų darbuose daugiau buvo tirtos IT įmonės, tačiau organizacijos mokymasis tai pat labai svarbus ir turistinėje organizacijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymosi proceso specifika paslaugų ir pramonės įmonėse labai skiriasi, todėl šio straipsnio mokslinis naujumas - mokymosi situacijos nustatymas turistinėje organizacijoje, bei mokymosi tobulinimo perspektyvos turistinėje organizacijoje modelio sudarymas. Straipsnio tikslas – įvertinti mokymosi situaciją ir tobulinimo perspektyvas turizmo organizacijoje. Straipsnio objektas – mokymasis turistinėje organizacijoje. Tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: 1. Išskirti mokymosi būdus besimokančioje organizacijoje. 2. Įvertinti mokymosi situaciją turistinėje organizacijoje. 3. Atskleisti mokymosi tobulinimo perspektyvas turistinėje organizacijoje. Naudoti metodai. Mokslinės literatūros analizė (siekiant išskirti mokymosi būdus besimokančioje organizacijoje), anketinė apklausa (apklausiant turistinės organizacijos darbuotojus), aprašomosios statistikos analizė (siekiant įvertinti mokymosi situaciją ir tobulinimo galimybes turistinėje organizacijoje). 2009 m. Valstybinis turizmo departamentas buvo išdavęs 140 kelionių organizavimui skirtų veiklos pažymėjimų. Siekiant tyrimo validumo, objektyvumo ir reprezentatyvumo, anketos buvo pateiktos visiems – 140 Lietuvoje kelionių organizavimo paslaugas teikiančių organizacijų vadovams. Dalis respondentų atsisakė dalyvauti tyrime. Naudojantis Paniotto formule, nustatytos imties dydis rodo, kad apklausus 104 respondentus, bus galima daryti išvadas esant 5 proc. paklaidai su 0,954 tikimybe. Darbuotojai nurodo, jog turistinėje organizacijoje svarbi yra veikla, todėl būtina ją stiprinti ir plėtoti. Remiantis organizacijos, kaip besimokančios organizacijos veiklos diagnostiniame bloke darbuotojų nuomonės tyrimo rezultatais, galima teigti, kad turistinės organizacijos yra besimokančios, jose vyksta besimokančiai organizacijai būdingi bruožai, tačiau vieni išryškėja stipriau, kiti mažiau, t. y. pasiskirsto nevienodai. Turizmo organizacijos, kaip besimokančios organizacijos lankstumas ir atvirumas naujovėms, yra laikytinas svarbiu veiksniu nustatant ar organizacija yra besimokanti. Besimokančioje organizacijoje svarbūs bendradarbiavimą ir mokymąsi skatinantys veiksniai. Beveik visi turizmo organizacijos darbuotojai (90,4 proc.) nurodo, kad organizacijoje darbuotojai tarpusavyje bendradarbiauja, gerbia vieni kitus, taip pat yra palankios sąlygos eksperimentuoti, rūpinamasi naujai atėjusiais darbuotojais. Tačiau išryškėjo ir kiti dalykai: suabejota ar organizacijoje yra konkurencinė kova, ar visada juntamas geranoriškumas. Turizmo organizacijoje (kaip verslo organizacijoje), konkurencinė kova sustiprina darbuotojų nuolatinio mokymosi skatinimą. Besimokančioje turizmo organizacijoje paslaugos gali būti teikiamos išnaudojant edukacinius procesus, kur žinios, gebėjimai ir vertybės yra laikomi svarbiausiomis turizmo paslaugas stiprinančiomis priemonėmis. Todėl svarbu, kaip šias priemones vertina patys turizmo organizacijos darbuotojai. Kvalifikacijai kelti organizacija skiria didelį dėmesį, nes tam yra visos galimybės. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad žinios, kaip vertybė, organizacijoje reiškiasi, darbuotojai rodo iniciatyvą asmeniškai kaupti žinias ir tobulėti, ypač išryškėjo darbuotojų praktinės kompetencijos ir jų svarba organizacijoje. Organizacija išlaiko ir brandina savo vartotoją, siūlydama naujų maršrutų, atnaujindama turimus. Apibendrinant galima teigti, kad organizacijoje žinios yra svarbi vertybė. Veiklos procesui reikalingų žinių teorija ir praktika yra įnašas naujam ir pakitusiam besimokančios organizacijos formavimo profiliui, kai derinamos organizacijos vertybės, darbo proceso ir organizavimo, veiklos kompetencijos. Kyla suderinamumo su naujais edukaciniais aspektais poreikis, pereinant nuo tradicinio mokymo į naują mokymo kokybę, taip pat akcentuojant patirtį, paremtą mokymusi, kartu įtraukiant darbo vietos bei laisvalaikio ir poilsio organizavimo panaudojimą, kaip mokymosi aplinką. Ugdymo procesas apima teorinį mokymą ir gavimą praktinių įgūdžių. Galima daryti prielaidą, kad organizacijos mokymasis yra labai svarbus turistinėje organizacijoje. Pirma: šiame sektoriuje veikiančių organizacijų aplinka nuolat kinta, o jis pats greitai plečiasi ir rinkai pateikia naujų paslaugų. Antra: turistinėje organizacijoje darbuotojai nuolat bendrauja su vartotojais. Tai leidžia daugeliui turistinės organizacijos darbuotojų naudotis išoriniais mokymosi šaltiniais. Tyrimo metu nustatyta, kad turizmo organizacijose žinios laikomos vertybe, darbuotojai rodo iniciatyvą asmeniškai kaupti žinias ir tobulėti. Ypač išryškėjo darbuotojų praktinės kompetencijos ir jų svarba besimokančioje turizmo organizacijoje. Organizacija išlaiko ir brandina savo vartotoją, siūlydama naujų maršrutų, atnaujindama turimus. Mokymosi turizmo organizacijoje tobulinimui tinka visi aktyvūs mokymo metodai, nes jų įvairovė veikia skirtingus mokymosi lygius: individualų, kolektyvinį ir sisteminį bei sinerginį mokymosi efektą. Ypač didelis dėmesys besimokančioje turizmo organizacijoje turi būti skiriamas mokėjimo bendrauti kompetencijai.
其他摘要：A learning organization is an organization that attends to the ability of individuals to participate in a continuous learning process and ensure flexible and effective adaptation to changes. Positive response to changes is one of the ways to ensure successful operation and therefore learning organizations become the leading companies. They experiment more and encourage their members to be innovative. So, the modern society and modern organizations are focused on an ongoing change. The change in needs and wishes is especially felt by service companies because the quality of services is perceived individually and is subject to personal needs and wishes of each customer. The success of companies providing other than essential services, such as a tourism organization, depends on the ability to adapt and learn. Recently great attention has been paid to the improvement of organizational performance and the transformation of a traditional organization into a learning organization is seen as one of the possibilities for better performance. It has been generally accepted that correct learning of the organization is a key factor that ensures a rapid improvement of the organization and a quick response to the changing environment. Presumably, organizational learning is very important for a tourism company. Firstly, the environment in this sector undergoes constant changes; the sector develops rapidly and offers new products to the market. Secondly, the employees of a tourism company maintain regular relations with the end-users of the services and therefore a big number of tourism company’s employees have access to external sources of learning. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.2.1386
关键词：Besimokanti organizacija;žinių valdymas;turistinė organizacija
