摘要：Mokslinė tyrimo problema yra ta, kad vertės kūrimas, laikantis ĮSA, dažniausiai tiriamas tik epizodiškai, dėmesį sutelkiant ir akcentuojant tik į konkrečius aspektus. Kitaip tariant, šiuo klausimu pasigendama holistinio požiūrio. Nėra sistemos ar modelio, kuris padėtų įvertinti vertę visoje vertės kūrimo grandinėje (VKG), sukurtą įgyvendinant ĮSA, t.y. integravus ĮSA į VKG. Tyrimo tikslas – parengti teorinį modelį, kurio pagrindu būtų galima sudaryti empirinio tyrimo programą bet kuriai VKG tirti, sukurtos vertės per ĮSA aspektu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teorinių ir empirinių tyrimų duomenų vertinimas ir idėjų sintezė. Pagrindinis šio darbo tikslas - pasiūlyti sistemą, kuri padėtų nustatyti, kur ir kas gali būti sukurta visoje vertės kūrimo grandinėje, remiantis įmonių socialine atsakomybe (ĮSA). ĮSA sąvoka yra apibrėžta Europos Komisijos (2002) ir papildyta Steurer ir kt. (2005), „ tai sąvoka, kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo įmonių veiklą ir į santykius su suinteresuotosiomis šalimis“. Daugelis autorių jau aptarė ir toliau plėtoja skirtingus ĮSA aspektus: socialinius, aplinkosaugos, vadybos, kultūros bei ekonominius. Aguilera ir kt. (2007), analizuodami ĮSA, dėmesį sutelkia į organizacinę elgseną; Buysse ir Verbeke (2003), Starkey ir Kranas (2003), Barin-Cruz ir kt. (2006) dėmesį sutelkia į strateginį valdymą; Hall, Martin (2005) – į technologines naujoves. Šiame darbe ĮSA atsakomybė nagrinėjama grynai ekonominiu aspektu, siekiant sukurti modelį, padedantį identifikuoti ir išmatuoti vertę, sukurtą įgyvendinant ĮSA iniciatyvas vertės kūrimo grandinėje. Todėl siekiant nuosekliai įvertinti sritis, kuriose įgyvendinant ĮSA iniciatyvas gali būti kuriama vertė, būtina atsižvelgti į skirtingus ĮSA nagrinėjimo aspektus. Pirmojoje šios publikacijos dalyje aptariamos visos teorinės galimybės, kur gali būti kuriama vertė, remiantis ĮSA iniciatyvų įgyvendinimu. Išskirtinai pabrėžiama bendroji vertė. Remiantis daugelio autorių nuomone ir pastebėjimais (Nohria, Ghoshal, 1994; Makadok, Coff, 2002; Vaitkevičius, Stukaitė, 2009; Valackienė, Micevičienė, 2011; Chatain, Zemsky, 2011; Porter, Kramer, 2011) prieinama prie išvados, jog ĮSA iniciatyvų įgyvendinimas bus darnus tik tuo atveju, jei tai padės kurti bendrąją vertę, kurios viena iš naudos gavėjų bus pati įmonė. Priešingu atveju, kyla grėsmė pačiam ĮSA iniciatyvų gyvybingumui. Jei įmonė įgyvendins ĮSA vien altruistiniais tikslais, tada labai tikėtina, jog pasikeitus aplinkos ar pačios įmonės vidaus sąlygoms (tarkime, sumažėjus finansinėms galimybėms, pasikeitus vadovybei), ĮSA gali būti nebeįgyvendinama visai. Ir priešingai – jei ĮSA iniciatyvų įgyvendinimas yra naudingas tik įmonei, vargu ar tai galima būtų laikyti socialine atsakomybe, veikiau racionalia įmonės veikla, nes jos pagrindinis tikslas – pelnas. Antrojoje darbo dalyje susisteminamos visos formos, kurios gali pasireikšti (dėl ĮSA) naujai sukurta verte. Teorinių bei empirinių tyrimų analizė parodė, kad vertė, sukurta per ĮSA įgyvendinimą įmonei, gali pasireikšti įvairiai, tačiau apibendrinant įvairių mokslininkų pastebėjimus ir rekomendacijas, siūloma įmonės gaunamą naudą (sukurtą naują vertę) grupuoti į keletą pagrindinių kategorijų: finansinė nauda, geresnė kokybė, rinkodaros nauda, geresnė organizacinė kultūra, efektyvesnis verslas pasauliniu mastu. Darbe pristatomas susistemintas vertės kūrimo per ĮSA modelis. Siūlomas modelis apima visus keturis atsakomybės tipus, kuriuos pasiūlė Carroll (1999), tris pagrindines sukurtos vertės naudotojų/gavėjų grupes (įmonė, visuomenė, suinteresuotosios šalys) ir galimas vertės kūrimo sritis. Modelį rekomenduojama naudoti kaip orientyrą įmonėse, įgyvendinančiose ĮSA ir kuriose kuriama vertė. Šį modelį galima būtų plėtoti, tikslinant naudos gavėjų grupių gaunamą naudą. Pasiūlytą modelį galima būtų plėtoti iki skaičiavimo sistemos, kurios pagrindą sudarytų ĮSA pastangos (kaip įvesties duomenys) ir sukurta mainų vertė (kaip išeiga, rezultatas). Empiriniai tyrimai padėtų nustatyti įvairius koreliacijos koeficientus (tarp įdėtų pastangų ir sukurto vertės), o tolimesnis modelio tobulinimas būtų naudingas net keliais atvejais. Iki skaičiavimo sistemos ištobulintas modelis leistų prognozuoti tikėtiną vertę, sukuriamą per ĮSA, kai žinomos ĮSA pastangų apimtys; palyginti ĮSA įgyvendinimo kaštus su gaunama nauda; numatyti kas bus sukurtos vertės gavėjai, t.y. kas naudosis sukurta verte. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiūlytas vertės kūrimo per ĮSA modelis turėtų būti pritaikytas VKG atvejui. Pagrindinis aspektas yra tai, jog įmonėje, įgyvendinant ĮSA, ne visa sukurta vertė yra perduodama į kitą VKG etapą. Todėl siekiant įvertinti ĮSA įtaką vertės kūrimui visoje VKG, rekomenduojama atskirai dėmesį sutelkti tik į tą vertę, kuri yra perduodama. Patobulinus modelį, galima būtų siekti įvertinti sukurtą vertę kiekviename VKG etape ir palyginti su galutine verte, t. y. verte, kuri gaunama paskutiniame etape. Toks modelis leistų palyginti, kaip efektyviai integruojama ĮSA skirtingose VKG. Trečiojoje publikacijos dalyje aptariama VKG sąvoka ir tai, kaip ji šiandien atrodo pasaulio ekonomikoje, kokie veiksniai ją lemia ir kaip tai veikia ĮSA įgyvendinimą. Atsižvelgiant į įvairių autorių aptartą VKG specifiką ir jau minėtą vertės kūrimą įgyvendinant ĮSA modelį, pateikiama schema-modelis, skirta vertės kūrimui per ĮSA, (vertės kūrimo grandinėje) įvertinti. Siūlomas modelis sudarytas iš septynių pagrindinių etapų ir galėtų būti naudojamas kaip empirinio tyrimo programos pagrindas. Svarbu paminėti, jog teorinių ir empirinių tyrimų analizės metu prieita prie išvados, kad siekiant kuo objektyviau ir tiksliau nustatyti vertę, kuriamą VKG taikant ĮSA, būtina naudotis tiek kokybiniais, tiek ir kiekybiniais tyrimais. Rekomenduojama tyrimo schema apima: VKG struktūros nustatymą ir aprašymą, pagrindinių VKG parametrų įvertinimą (matomumas, globalizacija, galia/gebėjimas daryti įtaką), ĮSA iniciatyvų nustatymą ir detalizavimą, ĮSA kaštų įvertinimą, vertės kūrimo galimybių per ĮSA identifikavimą atskirose VKG etapuose, sukurtos vertės matavimą, rezultatų palyginimą ir apibendrinimą. Išvados ir rekomendacijos. ĮSA integravimo į VKG tyrimai, atskleidė kelis pagrindinius aspektus, išaiškėjusius, bet ne iki galo ištirtus šioje publikacijoje. 1. Įmonė yra ĮSA įgyvendintoja, todėl jos gautos vertės matavimas yra itin svarbus ir neišvengiamai būtinas. Tolimesnių tyrimų metodika turėtų būti parengta taip, kad leistų išmatuoti bet kokią įmonės gautą vertę, nesvarbu ar tai būt mainų ar vartojimo vertė. Vadinasi, įmonės gauta vartojimo vertė turėtų būti konvertuota į mainų vertę ar kokius nors sąlyginius matavimo vienetus. Jei paaiškėtų, jog įmonės kaštai įgyvendinant ĮSA gerokai didesni, nei jos gaunama vertė, tai įgyvendinant ĮSA iniciatyvas anksčiau ar vėliau kiltų grėsmė. Todėl tolimesni tyrimai galėtų reprezentatyviai įvertinti įvairių įmonių, dalyvaujančių VKG, nusiteikimą įgyvendinti ĮSA, esant skirtingiems kaštams ir gautos naudos santykiui, t. y. nustatyti, su kokiomis išlaidomis įmonės būtų linkusios susitaikyti, jei ĮSA įgyvendinimas teiktų vertę suinteresuotoms pusėms ar aplinkai. 2. Jei bet kuri iš suinteresuotųjų šalių gauna mainų vertę, tuomet ji turėtų būti skaičiuojama bendrai per valiutos ar kokio kito mato vieneto išraišką. Tačiau, jei gaunama vartojimo vertė, įvertinti ją objektyviais dydžiais būtų pernelyg sudėtinga ir vargu ar įmanoma (pvz. pagerėjusi darbuotojų sveikata negali būti išmatuota ekonominiu aspektu, vien tik įvertinant alternatyviuosius darbuotojo kaštus ligos atveju). Todėl svarbiausia atkreipti dėmesį ir užfiksuoti, ar kuri nors iš suinteresuotų grupių, (o gal pati aplinka), gavo kokią nors vertę/naudą. Taigi, fiksuojant vertę dvejetainėje sistemoje (gauta/negauta) vertės kūrimo tyrimo, per visą VKG, metu, taip pat būtų nustatyta, ar bendroji vertė realiai kuriama. Todėl liktų išsiaiškinti vienintelį neatsakytą klausimą: kokiomis proporcijomis pasiskirstė minėtoji bendroji vertė tarp suinteresuotų grupių ir įmonės, įgyvendinusios ĮSA.
其他摘要：The main goal of this paper work is to suggest a framework which would help to determine where and what value might be created through Corporate Social Responsibility (CSR) in whole value creation chain. Concept of CSR is defined by the European Commission (2002, p. 5) and remembered by Steurer et al. (2005), CSR as “a concept whereby companies integrate social and environmental concerns in their business operations and in their interaction with their stakeholders on a voluntary basis”. Many authors have debated the different possibilities of simultaneously incorporating social, environmental and economic concerns into management thinking and practice (Aguilera et al. (2007) in organizational behavior; Buysse and Verbeke (2003); Starkey and Crane (2003); Barin-Cruz et al. (2006) in strategic management; Hall and Martin (2005) in technological innovations). All those scholars have been developing concept of CSR from different point of view. This paper work concerns value creation through CSR only as economical category. But therefore in order to indicate areas of possible value creation, various all above mentioned aspects of CSR concept are analyzed. The review of theoretical and empiric researches showed that value created through CSR for the company might emerge as a part of any of the following benefits: financial benefits, better quality, marketing benefits, better organizational culture, effectiveness doing business globally. This paperwork suggests a framework of value creation through CSR, considering CSR implementation might help to create shared value for few beneficiaries. The framework consists of all four types of responsibilities described by Carroll (1999), three major groups of beneficiaries (company, society, stakeholders) and areas of possible value creation. But, as theoretical research shows, this framework first should be adopted for value creation chain (VCC) before analyzing value creation through CSR possibilities in whole VCC. Considering specifics of CSR implementation in VCC the framework of evaluating value creation is suggested. The framework consists of seven stages which should be used as guidelines for program of empiric research. Further studies should concentrate attention on shared value creation through CSR in VCC where in every stage company is one of the beneficiaries. Measuring such value might be extremely difficult, because value received by stakeholders and society appear as use value quite often. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.1.2016
关键词：įmonių socialinė atsakomybė;vertės kūrimo grandinė;bendra vertė
其他关键词：corporate social responsibility;value creation chain;shared value
