摘要：Pastaruoju metu migracijos procesai susilaukia didelio dėmesio. Migracija yra sudėtingas ir keblus reiškinys. Dauguma mokslininkų, susidūrę su sudėtinga migracijos procesų įvairove, drįstų teigti, jog visa apimanti ir paaiškinanti migracijos procesų priežastis teorija niekada nebus sukurta (Castles ir Miller, 2009). Suprantama, jog sudėtinga būtų pateikti bendrą migracijos priežastis aiškinančią teoriją, kuri tiktų visais atvejais. Be to, tokia teorija būtų nevertinga, nes norint aprėpti visumą, tektų apsistoti ties itin universaliu teiginiu, jog „dauguma žmonių migruoja, siekiant pagerinti gerovę“ (Haas, 2010: 2). Šio tyrimo tikslas ir nebuvo pateikti vienos bendros teorijos. Migracijos judėjime galima įžvelgti nemažai dėsningumų bei tarpusavio sąsajų, kurias tinkamai suklasifikavus ir apibendrinus, galima kuo aiškiau suvokti migracijos priežastis bei atskleisti migracijos proceso esmę. Taigi šio straipsnio problema yra tai, kad trūksta išsamesnių migracijos teorijų, kurios labiau padėtų atskleisti ir suvokti migracijos priežastis. Tyrimo objektas yra migraciją aiškinančios teorijos. Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti ir pateikti susistemintą migraciją aiškinančių teorijų vaizdą viename integruotame modelyje, kuris leistų atskleisti migracijos priežastis „plačiau“ ir „giliau“. Tyrime naudoti metodai yra mokslinės literatūros analizė, grupavimas, sisteminimas, apibendrinimas ir grafinis informacijos vaizdavimas. Migracijos procesus analizavo Altbach (1998), Bauer ir Zimmermann (1999), Borjas (2008), Calvo (1978), Cordon ir Findlay (1975), de Haas (2007, 2010), Doeringer ir Piore (1971), Fields (1975), Harris ir Todaro (1970), Haug (2008), Heckscher (1949), Jennissen (2004), Johnson (1971), Kubursi (2006), Lee (1966), Liebig (2003), Mabogunje (1970), Martin (1993), Maslauskaitė ir Stankūnienė (2007), Massey (1993), Myrdal (1957), Ohlin (1933), Piore (1979), Ravenstein (1889), Roy (1951), Runciman (1966), Sjaastad (1962), Smith (1776), Wang (2010), Zelinsky (1971) ir kiti. Nepaisant to, jog iki šių dienų yra sukurta nemažai migraciją aiškinančių teorijų ir modelių, pagrindinėmis yra įvardijamos Neoklasikinės ir Naujosios migracijos teorijos. Vieną iš pirminių Neoklasikinės migracijos teorijų galima įvardinti Smith (1776) ir Ravenstein (1889) pristatomą Ekonomikos pusiausvyros teoriją, kuri atskleidžia darbo ir kapitalo pasiskirstymo lygį ir pagrindine migracijos priežastimi įvardija darbo užmokesčio skirtumus (Bauer ir Zimmermann, 1999). Švedų ekonomistai Heckscher ir Ohlin pateikia teoriją, kurioje dėmesys skiriamas konvergencijos tarp darbo užmokesčių šalyse didėjimui bei bandoma įrodyti, jog migracija nesukuria pridėtinė vertės nei kilmės, nei tikslo šaliai (Trefler, 1997; de Haas, 2010). Todaro/Harris ir Todaro (1970) teorijoje migracijos procesas aiškinamas dviejų sektorių vidaus prekyba (miesto ir kaimo) ir bandoma įrodyti, jog migracija tęsiasi tol, kol nesusilygina darbo užmokesčiai (Rapanos, 2005). Originalusis Todaro (1969) modelis buvo plėtojamas ir kitų mokslininkų: Johnson (1971), Bhagwati ir Srinivasan (1974), Cordon ir Findlay (1975), Fields (1975), Calvo (1978), Bauer ir Zimmermann (1999) bei daugelio kitų (Todaro, 1980; Bauer ir Zimmermann, 1999; Wang, 2010). Minėtos ekonomikos pusiausvyros, Heckscher-Ohlin ir Todaro/Harris-Todaro teorijos yra pagrindinės Neoklasikinių migracijos teorijų sudedamosios dalys. Visgi, didelės reikšmės turi ir kitos teorijos, kurios prisidėjo prie migracijos teorijų atsiradimo. Ne visas teorijas galima tiesiogiai priskirti prie Neoklasikinių migracijos teorijų, nes kai kurias jų galima priskirti tiek Neoklasikinėms, tiek Naujosioms migracijos teorijoms. Sjaastad (1962) Žmogiškojo kapitalo teorija aiškinama kaip priimtas investicijų sprendimas dėl užimtumo perspektyvų didinimo ar užsienio mokslo galimybių išnaudojimo. Sprendimas migruoti studijoms į užsienio šalį priimamas ne vien dėl to, jog būtų įgauta daugiau žinių ir įgūdžių, bet ir dėl to, jog baigus studijas ketinama pasilikti toje šalyje dirbti. Pasak Lee (1966), sprendimų priėmimas dėl migravimo apima teigiamus ir neigiamus kilmės ir tikslo šalių veiksnius, kurie gali būti įvertinti, remiantis įsidarbinimo galimybėmis, gyvenimo sąlygomis, klimatu, kultūros ir laisvalaikio paslaugų prieinamumu ar diskriminacijos situacija; intervencines kliūtis, kurios sunkina migraciją (vandenynai, dykumos ar migracijos įstatymai) bei asmeninius veiksnius. Būtent dėl asmeninių veiksnių, ši teorija priskiriama Neoklasikinėms migracijos teorijoms. Tačiau atsižvelgus į tai, jog viena iš asmeninių veiksnių reikšmių gali būti įtraukta šeimos charakteristika, galima teigti, jog ši teorija turi stiprių ryšių su Naujosiomis migracijos teorijomis (Maslauskaitė ir Stankūnienė, 2007). Doeringer ir Piore (1971) aprašė Amerikos ekonomiką, kaip turinčią dvi darbo rinkas (Bulow ir Summers, 1986). Piore (1979) suformulavo Dviejų darbo rinkų teoriją, pagal kurią darbo rinka buvo suskirstyta į du sektorius. Pagal šią teoriją, gimtosios šalies gyventojai užima patrauklesnių profesijų darbo vietas, o antraeilius darbus dirba imigrantai. Saviatrankos migracijai procesą analizavo Borjas (1987), pasinaudodamas Roy (1951) plėtotu modeliu, kuris analizavo darbuotojų pasiskirstymą pagal įgūdžius šalyje, iš kurios migruojama (cituoja Liebig, 2003: 10). Neoklasikinėse migracijos teorijose buvo akcentuojamas individas, o Naujosiose migracijos teorijose dėmesys pradėtas skirti šeimos nariams bei bendruomenei. Šeimos migracijos teoriją vaizdžiai atspindi supaprastintas „vyro ir žmonos“ modelis, kurio pagrindinė mintis yra ta, jog šeima priims sprendimą migruoti tik tada, kai bendra jų grąža iš migracijos bus teigiama. Taip pat analizuojamas ne tik šeimos kaip vieneto modelis, bet ir rizikos pasidalijimo modelis, kai emigruoja ne visa šeima (Kubursi, 2006). Šeimos migracijos teorija yra Naujųjų migracijos teorijų pagrindas. Nepaisant to, Naujosioms migracijos teorijoms yra svarbios ir kitos teorijos, kurios papildo migracijos proceso suvokimą. Runciman (1966) Santykinio skurdo teorijoje daroma prielaida, jog sprendimą emigruoti daugiausia priima labiau nepasiturintys namų ūkiai nei tie, kurie yra palankiau įsikūrę (Liebig, 2003). Sell ir de Jong (1978) Motyvacinėje migracijos sprendimų teorijoje išskiriamos galimybės (tiek fizinės, tiek psichologinės), motyvai (viena didžiausių – ekonominė sėkmė), lūkesčiai (tarkim, užsidirbimas) ir paskatos (kilmės ir tikslo vietovės privalumai ir trūkumai). Stark (1991) Racionalių lūkesčių teorijoje akcentuojama, jog racionalų sprendimą dėl naudingumo maksimizavimo galimybių priima šeimos ar namų ūkiai, o ne atskiras individas (Maslauskaitė ir Stankūnienė, 2007). Kaip tradicinės teorijos kontrastui, galima įvardinti Wallace (1997). Į vartojimą orientuotą teoriją (plg. angl. consumption ), kurioje akcentuojami ne pajamų ir užimtumo skirtumai, o vartojimas, kuris apima ir ėjimą į operą, muziejus ir t.t (Liebig, 2003). Migracijos procesų aktualumas turėjo įtaką Tarptautinį judėjimą lengvinančių veiksnių teorijų atsiradimui ( Migracijos tinklo teorija, Kumuliacinio priežastingumo teorija ir Migracijos sistemų teorija). Šie naujieji veiksniai dar labiau lengvino ir skatino migracijos procesą. Migracijos procesą aiškinančios Neoklasikinės, Naujosios ir Judėjimą lengvinančios teorijos lėmė Laiko-erdvės kitimo teorijų (apima Zelinsky ir Skeldon teorijas bei Migracijos „ hump“ (angl.)) atsiradimą, kurios tarsi apibendrino vykusių migracijos procesų dėsningumą. Zelinsky (1971) sukūrė migracijos modelį, į kurį integravo demografinius pokyčius laike su esminiais plėtros etapais. Skeldon (1990, 1997) toliau plėtojo Zelinsky (1971) originalų darbą, sustiprindamas erdvės dimensiją ( Haas, 2010). Nustatant migracijos priežastis atlikta daug tyrimų. Gan populiari ir paplitusi buvo stūmos ir traukos (plg. angl. Push and pull ) teorija, kurią plėtojo įvairūs mokslininkai: Ravenstein (1889), Lee (1966), Altbach (1998), Mazzarol ir Soutar (2003) ir daug kitų (Wang, 2010). Šios teorijos būdavo papildomos vis naujais stūmos ar/ir traukos elementais. Apibendrinant išanalizuotąsias migraciją aiškinančias teorijas, jos buvo sugrupuotos bei susistemintos. Visos analizuotos teorijos apibendrintos integruotu Stūmos-traukos modeliu , nes visų analizuotųjų teorijų idėja remiasi migraciją lemiančių stūmos ar/ir traukos veiksnių analize. Tai galima pagrįsti tuo, jog Stūmos-traukos modelis buvo tobulinamas nepertraukiamai, tad tai būtų vienas iš pasiūlymų, siekiant apibendrinti daugumą aptartų teorijų į šį vieną modelį, kuris atskleistų vienas svarbiausių priežasčių, skatinančių migruoti.
其他摘要：Topic of migration is often discussed in nowadays. However, it is quite complicated phenomenon. Causes of migration can be understandable “deeper” after classifying and summarizing the main theories in an appropriate way. The most of scientists agrees that migration’s theory, which could explain all aspects and reasons of migration, will never be created because of confusing variety of processes included in it. However, the purpose of this article was not to propose such single theory. Various consistent patterns and correlations can be seen in the migration’s movements. After classifying and summarizing these aspects, it is possible to understand the causes of migration “deeper”. Thus, the authors of this paper tried to analyze, sort out migration theories and to put them together. In the first part of this article, Economic equilibrium, Heckscher-Ohlin, Todaro and Harris-Todaro, Human capital, Early decision-making, Dual labor market, Self-selection, Family migration, Relative deprivation, Motivation decisions, Rational expectation, Consumption, Network, Cumulative causation, Migration systems, Zelinsky, Skeldon, Migration hump and Push and pull theories of migration were analyzed. In the second part, all above mentioned theories according to their features, similarities and period were classified in the Neoclassical, New, International movement solvents and Spatio-temporal transition theories groups. It should be noted that not all above mentioned theories could be directly attributed to one group. Some theories, as Early decision-making theory, could be attributed to both Neoclassical theory (because of personal factors) and New theory (because of family characteristics included in personal factors) of migration. Finally, theories groups were associated with interrelationships and summarized in to one integrated Push and pull model. Push and pull model has been developed by a lot of scientists continuously: Ravenstein, (1889), Lee, (1966), Altbach, (1998), Mazzarol & Soutar, (2002), and many others (Wang, 2010). Many theorists have followed footsteps of migration Push and pull model. These theories have been improved and supplemented with new push or/and pull factors. Thus, it can be said that most migration theories can be combined together. Push and pull model of discussed migration theories could be one of suggestions how to integrate theories into one model. This integrated model of theories could reveal the reasons for migration wider and deeper. Proposed model can be used as integrated and complex model seeking to understand migration theories and the main migration reasons based push and pull motives deeper. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.1240
关键词：migracija;migracijos teorijos;migracijos teorijų klasifikacija;Stūmos ir traukos modelis;Neoklasikinės migracijos teorijos;Naujosios migracijos teorijos
其他关键词：migration;theories of migration;classification of migration theories;Push and pull model;Neoclassical theories of migration;New theories of migration
