摘要：Siekiant aukštesnio ekonominio, socialinio ir teritorinio tarpusavio ryšio, kaip vieno iš pagrindinių ES tikslų, labai svarbi tema yra šalių našumas. Tertiarizacijos procesas, kurį sudaro ne tik paslaugų gausėjimas vartojant, pridėtinė vertė, bet ir vis intensyvesnis tretinių sąnaudų panaudojimas bet kurios srities veiklose, gali pagerinti bendrą šalių našumą. Paslaugų gausa yra labai svarbi daugeliui veiklos rūšių. Tai pagrindinis dalykas, lemiantis gamybinės sistemos integracijos stiprumą. Ar visos veiklos naudoja tokį patį tretinių sąnaudų kiekį savo gamybos procese? Ar paslaugų sąnaudų lygis yra panašus visose ES šalyse, ar jis skiriasi kiekvienoje šalyje? Ar egzistuoja santykis tarp šalių specializavimosi tam tikroje veikloje ir paslaugų sąnaudų kiekio, kurį sunaudoja šios veiklos? Norint atsakyti į šiuos klausimus, analizė bus pagrįsta duomenimis, pateiktais sąnaudų ir produkcijos lentelėse, kurios leidžia mums įvertinti ekonomikoje egzistuojančių tarpsektorinių ryšių diapazoną. Būtent naudojant techninius koeficientus ir Leontjevo atvirkštinės matricos koeficientus, bus gauti tertiarizacijos rezultatai, toliau vadinami tertiarizacija, kurie parodo kiekvienos veiklos tretinių sąnaudų poreikį. Šiame darbe analizuojamos gamybos sistemos, kurios būdingos keletui mažų šalių, priklausančių ES. Tiksliau tariant, tai 7 šalys, kurių sąnaudų ir produkcijos lenteles Eurostato duomenų bazėje galima patikrinti ir kurių dydis pagal plotą ir gyventojų skaičių priartėja prie NUTS 2 Europos regionų. Į šio lygio regionus atsižvelgiama norint sukurti ES regioninę politiką, kurios svarbiausias tikslas yra pasiekti ekonominį, socialinį ir teritorinį glaudumą. Kita priežastis tokiam šalių pasirinkimui yra ta, kad jis leidžia palyginti naujas ES šalis nares, kurias atstovauja Estija, Lietuva, Latvija, Slovėnija ir Slovakijos respublika su senosiomis šalimis Danija ir Airija. Todėl ši analizė leidžia ne tik palyginti tertiarizacijos situaciją naujosiose ir senosiose Europos šalyse narėse, bet ir priartinti šią analizę prie teritorinio lygio, panašaus į NUTS 2 regionų. Toks palyginimas yra labai įdomus, nes tarp šių dviejų šalių grupių išlieka svarbūs skirtumai lyginanat su Lisabonos strategijos (kurią dabar pakeitė Europa 2020 strategija) tikslais. Tai būtent tas atvejis, kai paslaugų sektoriaus plėtra gali padėti sustiprinti šalies poziciją išsiaiškinant tikslus, paslaugų panaudojimo svarbą, jų santykį su naujovėmis ir žiniomis bei bendraisiais ekonomikos pasiekimais. Po įvado, antrojoje tyrimo dalyje pristatoma trumpa naudotos metodikos apžvalga. Trečia dalis yra empirinė. Ją sudaro trys skyriai. Pirmiausia atliktas tyrimas panaudojus sektoriaus struktūrinę analizę, pagrįstą bendrąja pridėtine verte. Jame pabrėžiama, kad senosios ES šalys, kurias atstovauja Airija ir Danija, rodo didesnį tertiarizacijos laipsnį (ypač antrosios šalies atveju), lyginant su naujosiomis šalimis narėmis. Vienintelė naujoji šalis narė, kuri gali varžytis su jomis yra Estija. Tokia nedidelė paslaugų dalis naujųjų šalių narių gamybinėse sistemose gali būti dėl Centrinėje ir Rytų Europoje egzistuojančių transformacijos problemų, kurias lemia žiniomis pagrįsta visuomenė ir žinių ekonomikos sukūrimas, kuris yra artimai susijęs su tretinio sektoriaus plėtra. Nustačius nacionalinių ūkių lygius, antrame empirinės analizės skyriuje, panaudodami tertiarizacijos rezultatus, tiriame tarpinių paslaugų sąnaudų panaudojimo intensyvumą. Dvi senosios šalys narės ir toliau užima pirmaujančias pozicijas, bet šį kartą Airija pakeičia Daniją (kuri prieš tai buvo lyderio pozicijoje ir parodė labai aukštą internacionalizacijos laipsnį). Jei kalbėtume apie Daniją, tai didesnė jos maksimalios vidinės tertiarizacijos vertė reiškia, kad danų paslaugos yra labai artimai susijusios su visa jų gamybos sistema. Estija ir toliau eina po šių dviejų pirmaujančių šalių. Likusios naujosios ES šalys narės yra prasčiau įvertintos. Trečiame empirinės analizės skyriuje bandoma nustatyti, ar visos veiklos tiek pat naudoja sąnaudų paslaugoms. Sutvarkius visų šalių veiklą pagal tiesioginės bendrosios tertiarizacijos vertes, patvirtinamas teiginys, kad tretinių sąnaudų panaudojimas skiriasi kiekvienos veiklos. Kiekviena paslaugų veikla yra svarbiausia paslaugų sąnaudų vartotoja. Šis paskutinis rezultatas yra panašus į tuos, kuriuos gavo Rubalcaba (2008), Tomlinson (2000), Pilat ir Wölfl (2005) ir kuriuose pabrėžiama paslaugų sąnaudų kiekvienai atskirai paslaugų veiklai svarba. Po atliktos analizės paaiškėja tertiarizacijos dešimtukas, t. y. dešimt pačių intensyviausių paslaugų sąnaudų naudotojų. Tik dvi iš dešimties kategorijų, sudarančių dalį tertiarizacijos dešimtuko, yra gamybos šakos: spaudiniai ir chemikalai. Paslaugų veiklos dešimtuką sudaro vandens ir oro transporto ir jo aptarnavimo paslaugos, garantijos ir trys verslo paslaugų šakos bei nuotekų ir šiukšlių tvarkymo paslaugos. Išsamesnis šių paminėtų veiklų tyrimas patvirtina aukštą Airijos ekonomikos tertiarizacijos ir internacionalizacijos lygį, priešingą Latvijos ir ypač Lietuvos padėčiai. Kiekvienos dešimtuke esančios veiklos analizė parodo, kad dažniausiai šakos, kuriose yra aukščiausias tertiarizacijos lygis, taip pat turi aukščiausius internacionalizacijos laipsnius. Tai gali reiškti, kad didesnis ekonominis atvirumas yra tiesiogiai susijęs su aukštesniais gamybinių sistemų tertiarizacijos lygiais. Tačiau norint atsakyti į šį klausimą, kaip vieną iš būsimų tyrimų, reikėtų atlikti išsamesnę ryšių tarp veiklos tertiarizacijos ir internacionalizacijos laipsnio ir ekonomikų atvirumo laipsnių analizę. Ketvirtajame skyriuje, kuriame pateikta empirinė dalis, iš atliktos analizės gautų rezultatų aiškėja, kad nėra ryšio tarp šalių specializavimosi tam tikroje veikloje ir tertiarizacijos įvairiose gamybos sistemose. Tik labiausiai tertiarizuotais veiklos atvejais yra tiesioginis ryšys tarp aukštesnio tertiarizacijos lygio ir tos veiklos, kuri išreikšta bendrosios pridėtinės vertės terminais. Norint šalims pasiekti ddesnį konkurencingumo laipsnį, tikriausiai būtina, kad paslaugos, naudojamos kaip tarpinės sąnaudos (ypač naujų ES šalių narių atveju), pasiektų tam tikrą lygį. Jeigu kalbėtume apie Europos regioninę politiką, teigiant, kad ryšys yra pasiektas daugiausia regioniniu mastu, būtų įdomu atlikti panašią analizę visiems ES regionams.Tačiau žinant, kad jau yra pateiktos sąnaudų ir produkcijos lentelės, kurias gali matyti daugelis tirtų šalių 8 – 10 metų laikotarpiu, tertiarizacijos proceso plėtros analizė būtų naudinga apskritai kalbant apie paslaugų sektorių.
其他摘要：The continuous tertiarisation process of developed economies can be appreciated not only by means of growth of the share of services within the value added and employment, but also through the more intensive use of services inputs by all the activities forming part of productive system. The essential importance of services, and especially of some of their activities, consists of positive impact they produce on user activities. In this work the tertiarisation of productive systems of several European Union (EU) new and old member states, employing the input-output tables, is analyzed. To be precise, the tertiarisation effects obtained using technical coefficients and Leontief inverse matrix coefficients are thoroughly examined. Our attention is focused only on the direct and total effects. Direct effects comprise the immediate intermediate demand of each productive sector necessary to produce an additional unit of its product. On the other hand, total effects measure all the direct and indirect inputs needed to produce an additional unit of output. The main characteristics of the selected countries refers to their reduced size that can be compared to the NUTS 2 regions. The EU, establishing its regional policy, which main goal consists in the achievement of a higher level of the economic, social and territorial cohesion, takes into account regions precisely of this level. So, this analysis enables not only to compare the state of tertiarisation in the new and old European member countries, but also to approach this analysis to the territory level similar to NUTS 2 regions. The study carried out in this work, enables us, on the one hand, to appreciate the differences existing between countries from the point of view of the share of the tertiary sector in total gross value added (GVA) and from the point of view of the use of services by whole of the productive systems. On the other hand, the activities that introduce tertiary inputs into their productive processes with greater intensity are indentified. Furthermore an attempt to check if there is any relation between the activities’ tertiarisation degree and their importance for national productive systems is made. The results of this work may be of great interest from the point of view of the new member states as they highlight the current situation concerning the services sector which development is essential for the achievement of Europe 2020 strategy objectives. Namely, enhancing the services performance, these countries could improve their situation concerning employment, their relation with innovation and general economic background. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1931
关键词：Europos Sąjunga;sąnaudų ir produkcijos analizė;gamybinės sistemos;paslaugos;tertiarizacija
