摘要：Tiek privačios, tiek viešojo sektoriaus investicijos turi labai didelę reikšmę kiekvienos šalies ekonomikos plėtrai. Ne mažiau svarbi jų reikšmė ir įmonėms. Nors nemažai tyrimų, kuriuose analizuojama fiskalinės politikos sąveika su privačiomis investicijomis atskleidė vertingų rezultatų, tačiau jie yra gana prieštaringi. Investicijų elgsena empiriniuose tyrimuose analizuojama tiek bendru šalies lygmeniu (Luintel & Mavrotas, 2005; Ang, 2009; Hassan & Salim , 2011), tiek įstaigų lygmeniu (Almeida & Campello, 2007; Cava, 2005; Bokpin & Onumah, 2009; Chen, Da, & Larrain, 2011; Coulibaly & Millar, 2011; Norvaisiene, Stankeviciene & Krusinskas, 2008). Nors mokslinėje literatūroje sutariama, kad privačių investicijų didėjimas (kai kiti veiksniai yra nekintantys), turi neginčijamą teigiamą poveikį BVP augimui, tačiau nepakankamai išnagrinėta, kokie veiksniai sąlygoja privačias investicijas, kokia yra sąveika tarp fiskalinės politikos ir privačių investicijų. Fiskalinės politikos poveikio privačioms investicijoms tyrimų aktualumą pagrindžia ir tai, kad fiskalinės politikos formuotojai nuolat diskutuoja kaip padidinti privačias investicijas, kad būtų sudarytas palankesnis investicinis klimatas šalyje, nes investicijos yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių. Dėl investicijų, naujų technologijų atsiranda naujų įsidarbinimo galimybių. To pasekmė – auga ekonomikos dalyvių pajamos, kurios kartu sąlygoja ir šalies ekonomikos augimą. Kaip teigia Hermes, ir Lensink (2001), tyrimai parodė, kad labai didelę dalį šalių ekonomikos augimo pokyčių paaiškina privačių investicijų pokytis, sąlygotas fiskalinės politikos pasikeitimų. Ši išvada pagrindžia fiskalinės politikos svarbą privačių investicijų apimtims. Analizuojant empirinius tyrimus, susijusius su fiskalinės politikos sąveika ir privačiomis investicijomis, pastebėta, kad moksliniuose tyrimuose yra daug dėmesio skiriama vyriausybės investicijų ir privačių investicijų ryšiui tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Literatūroje nurodoma, kad vyriausybės investicijos tiek gali pritraukti (Asante, 2000; Hermes & Lensink, 2001; Jongwanich & Kohpaiboon, 2008) tiek gali ir išstumti (Hermes & Lensink, 2001; Badawi, 2003; Badawi, 2005) investicijas. Tačiau nepaisant tokio pobūdžio studijų gausos pasigendama empirinių tyrimų, analizuojančių kitų fiskalinės politikos kintamųjų poveikį privačioms investicijoms (išsamių mokesčių ir vyriausybės išlaidų rodiklių). Luintel & Mavrotas (2005) teigia, kad pagrindiniai investicijų funkcijos parametrai yra heterogeniški ir būdingi konkrečiai šaliai, nes šalys labai skiriasi fundamentiniais veiksniais, sąlygojančiais privačių investicijų elgseną. Taip pat, kaip nurodo Furceri & Sousa (2009), vyriausybės išlaidų poveikis privačioms investicijoms yra svarbus ir toliau turi būti tiriamas atsižvelgiant į geografinius regionus. Taigi šio tyrimo naujumas yra tai, kad yra analizuojama fiskalinės politikos sąveika su privačiomis investicijomis naudojant išsamius vyriausybės pajamų iš mokesčių ir vyriausybės išlaidų rodiklius, kartu į tyrimą įtraukiant ir makroekonominės aplinkos rodiklius Baltijos šalyse ( tyrimų, analizuojančių Baltijos šalis, nėra atlikta). Tyrimo tikslas – įvertinti fiskalinės politikos ryšį su privačiomis investicijomis Baltijos šalyse. Tyrimo objektas : ryšys tarp fiskalinės politikos ir privačių investicijų. Tyrimo metodika: sisteminė mokslinės literatūros analizė, loginė lyginamoji analizė ir sintezė, statistiniai metodai: Pirsono koreliacinė analizė ir daugialypė regresinė analizė. Empirinis tyrimas atliekamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos mastu, laikotarpis nuo 1995 iki 2010 metų. Nors mokslinėje literatūroje iki galo nesutariama dėl fiskalinės politikos poveikio privačioms investicijoms išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, tačiau vyrauja požiūris, kad išsivysčiusiose šalyse viešojo sektoriaus investicijos išstumia privačias investicijas, o besivystančiose – pritraukia. Kandil (2009) teigia, kad išsivysčiusiose šalyse esami ištekliai yra iki galo išnaudojami, todėl vyriausybės išlaidų didėjimas padidina (sumažina) apribojimus turimiems finansavimo ištekliams, apribojant (atlaisvinant) išteklius privačioms veikloms finansuoti. Privačių investicijų sprendimai dažniausiai priklauso nuo ekonominių sąlygų besivystančiose šalyse, o vyriausybės išlaidos suteikia reikiamų paskatų siekiant pritraukti privačias lėšas, todėl viešojo sektoriaus investicijos skatina privataus sektoriaus investicijas besivystančiose šalyse. Vyriausybės veikla gali tiesiogiai ar netiesiogiai didinti bendrą gamybos apimtį per sąveiką su privačiuoju sektoriumi. Literatūroje teigiama, kad vyriausybės išlaidų ir mokesčių pokyčiai lemia įmonių pelnus, kartu ir privačias investicijas. Literatūroje teigiama, kad privačioms investicijoms didesnę įtaką nei mokesčių pokyčiai daro vyriausybės išlaidų pasikeitimai (Alesina ir kt , 2002; Arin, 2004; Balls, 2005). Taip pat yra labai svarbu, ar vyriausybė geba subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, nes daugeliu atvejų vyriausybės biudžeto deficitas turi neigiamą poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek privačioms investicijoms (Hermes & Lensink, 2001; Bahmani-Oskooee & Economidou , 2006; Mehmood & Sadiq, 2010; Fatima, 2011), nes didesnės vyriausybės išlaidos didina skolinamų lėšų paklausą, todėl didėja palūkanų normos Taigi, pirma, mažiau pinigų bus prieinama privataus sektoriaus vartojimui ir investicijoms, ir antra, aukštos palūkanų normos slopins investicijas. Tačiau, jeigu privataus sektoriaus atstovai visiškai neatsižvelgia į vyriausybės išlaidų didėjimą, nesuvokdami apie būsimą mokesčių didinimą ateityje, tokiu atveju papildoma vyriausybės skola bus absorbuojama be jokio papildomo neigiamo poveikio realiai ekonomikai. Taigi, šiuo atveju turėtų galioti neutralumo sąlyga, kuri rodo, kad vyriausybės deficitas turi neutralų poveikį investicinėms išlaidoms ir augimui (Laopodis, 2001; Wang, 2005). Be fiskalinės politikos kintamųjų, privačioms investicijoms svarbią įtaką daro ir fundamentiniai veiksniai. Daugelyje tyrimų ekonomikos augimas nurodomas kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių privačias investicijas. Finansų sistemos būklė ir jos galimybės išplėsti kreditavimą ekonomikos dalyviams taip pat yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių privačias investicijas. Taip pat yra svarbūs šie veiksniai: ekonomikos neapibrėžtumas, infliacija ir realusis valiutos kursas. Pagal neoklasikinę ekonomikos teoriją, realiųjų investicijų kapitalo kaštai yra vienas iš svarbiausių privačioms investicijoms poveikį darančių mikrolygio veiksnių. Fiskalinės politikos sąveikos su privačiomis investicijomis tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad tarp fiskalinės politikos kintamųjų ir privačių investicijų yra stiprus tiesioginis ryšys. Vyriausybės pajamos iš mokesčių ir vyriausybės išlaidos turi stiprų, statistiškai patikimą tiesioginį koreliacinį ryšį su privačiomis investicijomis, išreiškiamomis bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliu. Tačiau nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp privačių investicijų ir vyriausybės deficito (pertekliaus) ir skolos rodiklių, taip pat ir tarp paskolų palūkanų normos ir vyriausybės deficito (pertekliaus) ir skolos rodiklių. Todėl nepasitvirtino mokslinėje literatūroje vyraujanti nuomonė, kad vyriausybės skolinimasis neigiamai veikia privačias investicijas didindamas paskolų palūkanų normą privačiam sektoriui. Analizuojant išsamius mokesčių ir vyriausybės išlaidų rodiklius nustatyta, kad stipriausias ryšys egzistuoja tarp einamųjų pajamų, turto ir kitos mokesčių grupės bei privačių investicijų. Einamųjų pajamų, turto ir kt. mokesčių rodiklis paaiškina apie 86 proc. privačių investicijų pokyčių, kai tuo metu vyriausybės investicijų rodiklis paaiškina apie 80 proc. privačių investicijų pokyčių Baltijos šalyse. Tyrimo rezultatai neprieštarauja mokslinėje literatūroje susiformavusiam požiūriui, kad besivystančiose šalyse vyriausybės investicijos pritraukia privačias investicijas. Fiskalinės politikos rodikliai paaiškina didžiąją dalį privačių investicijų pokyčių, kai tuo metu makroekonominiai rodikliai paaiškina tik apie 8-13 proc. privačių investicijų pokyčių. Potencialaus ir faktinio BVP skirtumo rodiklis paaiškina didžiąją dalį makroekonominių rodiklių poveikio privačioms investicijoms (apie 8-12 proc.). Gauti rezultatai patvirtina požiūrį, kad BVP turi tiesioginį ryšį su privačiomis investicijomis ir yra vienas iš pagrindinių rodiklių vertinant privačių investicijų elgseną. Įmonių bendrojo likutinio pertekliaus rodiklis taip pat yra statistiškai reikšmingas kintamasis vertinant privačias investicijas, tačiau nors jo poveikis privačioms investicijoms yra tiesioginis, tačiau labai mažas. Paskolų palūkanų normos ir realiųjų investicijų kapitalo kaštų rodikliai neigiamai veikia privačias investicijas. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tarp fiskalinės politikos ir privačių investicijų egzistuoja stiprus ryšys Baltijos šalyse. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad augant ekonomikai, surenkama daugiau mokesčių, tačiau kartu didėja ir vyriausybės išlaidos, taip pat didėja privačios investicijos ir atvirkščiai.
其他摘要：Government's role in promoting the country's economy remains a relevant issue both in academics and politicians debates. Not only for individual countries but also for the European Union as a whole the promotion of high value-added activities, in particular in lower development small open economies which hardly recover from external economic shocks and experience significant social problems due to high unemployment level remains a relevant issue. The country's competitiveness and level of development, as well as the country's economy growth, depend on high value-added investment growth, and both private and public investments play a significant role in economy of each country. Government's role, in particular through the fiscal policy, in the promotion of these activities is crucial. The prevailing view in the scientific literature is that in developed countries public investment crowds out private investment, while in developing – crowds in, but it is not clear under what conditions these effects occur because the countries are very different. Also the effect of the taxes revenues and the government expenditure indicators on private investment is unclear because the effect of these variables on private investment has not been studied comprehensively. So the aim of the research is to evaluate the relationship between fiscal policy indicators, such as the government revenues from taxes and the government expenditure, and private investment comprehensively including indicators of macroeconomic environment in the Baltic States, by applying correlation and regression analysis. The conducted research revealed the existence of strong direct relationship between the fiscal policy indicators and private investment in the Baltic States, showing the importance of fiscal policy to private investment. During the analysis of detailed tax and expenditure indicators it has been established that the strongest relationship exists between the current taxes on income, wealth, etc and public investment with private investment. The current taxes on income, wealth, etc indicator explains about 86 percent of the private investment fluctuations and the gross fixed capital formation by public sector indicator explains about 80 percent of the private investment fluctuations in the Baltic States, whereas the effect of these indicators on private investment is analyzed separately, while macroeconomic indicators of a country explain only about 8-13 percent of the private investment fluctuations. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1934
关键词：fiskalinė politika;privačios investicijos;vyriausybės pajamos;vyriausybės išlaidos;makroekonominiai rodikliai;Baltijos šalys
其他关键词：fiscal policy;private investment;government revenue;government expenditure;macroeconomic indicators;Baltic States
