摘要：Apie studijų kokybės svarbą verčia kalbėti aukštojo mokslo institucijos, socialiniai aspektai, visuomenė bei valdžia. Nors apie elementarios veiklos kokybę pastaruoju metu visame pasaulyje daug rašoma ir kalbama, kuriami kokybės reikalavimai ir standartai, sunku tiksliai apibrėžti, kas tai yra studijų kokybė? Tradiciškai kokybės sąvoka siejama su meistriškumo ar unikalios veiklos idėjomis (Barnet, 1992; Dinya, 1997; El-Khawas & Than, 1998; Geodegebuure, Maassen, Jacobsson, 1990; Vroeijenstijn, 1990; Wahlen, 1998; Wersterheijden, 1992; Thune, 1998; Gorochovskaja, 1998; Novikov А., Novikov D., 2009). Europos sąjungos mastu, aukštojo mokslo institucijų studijų kokybės tyrimo aktualumas akcentuojamas ir studijų kokybės tobulinimo kryptys nustatomos Bolonijos proceso dokumentuose ( The European Standards and Guidelines for Quality Assurance , 2005). Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė" (EHEA) paskelbimo. Bolonijos proceso siekis yra sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, kurioje būtų nustatyti akademinių laipsnių ir kokybės užtikrinimo standartai. Jie galėtų būti skaidriai palyginami tarp Europos valstybių, ypač tarp tų, kurios yra pasirašiusios Lisabonos konvenciją. Po šios deklaracijos paskelbimo, siekiant didinti susidomėjimą ir patrauklumą studijomis europiečiams ir kitų kontinentų studentams bei mokslininkams, buvo pradėta nemažai reformų. Bolonijos procese šiuo metu dalyvauja 47 šalys, iš kurių tik 27 valstybės yra ES narės. Po Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Švietimo ministrų susitikimai buvo organizuoti Prahoje (2001 m.), Berlyne (2003 m.), Bergene (2005 m.), Londone (2007 m.), Liuvene (2009 m.). Tarptautiniai susitarimai studijų kokybės srityje ( kurių pradžia buvo studijų kokybės standartų vienodinimas europos erdvėje) pereina prie globalių tikslų, o studijų kokybės reikalavimai pritaikomi prie socialinių ir darbo rinkos poreikių. Tyrime naudota anketa, 2008 metais buvo sudaryta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA); anketa naudota 2008 m. atliekant aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų), pagrindinių studijų studentų požiūrį į esamą aukštojo mokslo sistemos būklę Lietuvoje (Kas lemia studijų kokybę, 2008). Sudarant anketą remtasi Ruževičiaus (2007), Pukelio, Savickienės (2004), Moore, Koul (2007), studijų kokybės veiksnių tyrimo kriterijais. Gauti duomenys buvo apdoroti SPSS 13.0, Ms Excel programomis. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatų paklaidą, galima teigti, jog darbe pateikiamas tyrimas yra žvalgomasis, o tyrimo išvados daromos tyrimo imties ribose, o ne visai generalinei tyrimo visumai. Daugiausia įvertinimų sulaukė studijų programų naujumas, studijų rezultatų vertinimo sistemos, praktinių užsiėmimų skaičiaus veiksniai, taip pat gana daug mokomųjų dalykų įvairovės veiksnys, paskaitų skaičiaus veiksniai. Net 63% respondentų mano, jog paskaitų skaičius vidutiniškai lemia studijų kokybę. Taigi svarbiausi aukštosios mokyklos studijų proceso organizavimo veiksniai, lemiantys studijų kokybę aukštojoje mokykloje – tai paties studento noras mokytis, taip pat studijų rezultatų vertinimo sistema, praktinių užsiėmimų skaičius. Kiti veiksniai, tokie kaip paskaitų skaičius, mokomųjų dalykų įvairovė – įvertinti kaip silpnesnę įtaką studijų kokybei turintys veiksniai. Vidurkiai leidžia palyginti atskirų kriterijų įvertinimą tarpusavyje. Iš vidurkių vertinimo matyti, jog aukščiausius vertinimus, t.y. kaip reikšmingiausi veiksniai studijų kokybei buvo įvardinti šie veiksniai: dėstytojo kvalifikacija (4,3 balo iš 5); studento noras mokytis (4,3), dėstymo metodai (4,1), novatoriškos dėstytojo pažiūros (4), dėstytojo asmeniniai būdo bruožai (3,9), galimybė studentams konsultuotis (3,9). Kaip mažiausiai turintys įtaką studijų kokybei buvo įvardinti šie veiksniai: aukštojo mokslo institucijos prestižas (2,7 balo); dėstytojo amžius (2,8 balo); paskaitų skaičius (3,1 balo), administracinė tvarka (3,1 balo), mokomųjų dalykų įvairovė (3,2 balo). Taikant Spearman koreliacijos koeficientą, buvo vertinti koreliaciniai ryšiai tarp atskirų studijų kokybės veiksnių. Koreliaciniai ryšiai tarp šių veiksnių tirti norint išsiaiškinti ar veiksniai, tiesiogiai veikiantys studijų kokybę, yra susiję tarpusavyje ir vieni kitus stiprina arba silpnina. Taigi tirta tai, kiek atskiri medžiagos vertinimo veiksniai, jų vertinimas, koreliuoja tarpusavyje (kai p<0,05). Nustatyta, kad respondentai efektyvesniais paskaitų pateikimo metodais laiko įvairius grupinio darbo metodus, taip pat ir studentų tiriamuosius darbus (individualūs). Galima teigti, jog grupinio darbo metodai auditorijoje skatina taikyti žinias kūrybiškai, taip pat skatina studentų aktyvumą paskaitų metu. Būtent tokių, mąstymo ir praktinio pritaikymo veiklą skatinančių studijų pateikimo metodų svarbą akcentuoja ir kiti tyrėjai (Ramsden, 2000, Gudžinskienė, 2007). Kaip mažiau efektyvūs buvo įvertinti šie paskaitų pateikimo metodai: teorinės paskaitos dėstymas (3 balai.), situacijų vaidinimai (3,4balo). Taigi teorines paskaitas respondentai vertina kaip vidutiniškai efektyvias. Gudžinskienė (2007) taip pat nurodo, jog teorinis medžiagų pateikimas neturi dominuoti dėl savo gana menko efektyvumo, jeigu nėra papildomas praktika arba studentų mąstymo aktyvinimo priemonėmis. Apibendrinant galima teigti, kad efektyviausi mokymo metodai, vertinant jų įtaką studijų kokybei, yra daugiausia grupiniai metodai ( kontrolinių darbų rezultatų įvertinimas, įvairios demonstracijos, grupiniai projektai, diskusijos auditorijoje, prezentacijos, diskusijos mažose grupėse), taip pat ir žinių įvertinimas, tiriamieji darbai. Kadangi teorinėje literatūroje nebuvo rasta duomenų, kaip atskiri metodai efektyvumo prasme vienas kitą lemia, koreliacijos ryšiai tarp šių veiksnių nebuvo tirti. Tiriant mokomosios medžiagos, pateikiamos turizmo ir sporto vadybos studijų programos mokomuosiuose dalykuose vertinimus, matyti, kad geriausiai vertinamos šios mokomosios medžiagos savybės: informacijos sąsajos su specialybe, tikslingumas, teorinių žinių praktinis pritaikomumas, racionalumas, prieinamumas, praktiškumas, pakankamumas, aktualumas. Šių mokomosios medžiagos savybių svarbą akceptuoja ir mokslininkai, atlikę tyrimus šioje srityje (Dale ir Robinson, 2001). Daugelis kriterijų įvertinta labai panašiai, pavyzdžiui: aktualumas (3,6 balo.), praktiškumas (3,6 balo.), prieinamumas (3,6 balo.), tikslingumas (3,6 balo.), informatyvumas (3,6 balo.), dalykų tarpusavio suderinamumas (3,6 balo.), informacijos naujumas (3,6 balo.), teorinių žinių praktinis pritaikomumas (3,6 balo). Menkiausiai įvertintas kriterijus – sąsajos su užsienio praktika (3,3 balo.). Taigi galima teigti, jog respondentai medžiagą, pateikiamą turizmo ir sporto vadybos studijų programos mokomuosiuose dalykuose, vertina daugiausia kiek geriau nei vidutiniškai, esminių skirtumų tarp vertinimo kriterijų nerasta. Analizė atskleidė, jog mokomosios medžiagos kriterijų vertinimas tarpusavyje koreliuoja daugeliu atvejų. Stipriau ar silpniau su visais kriterijais koreliuoja medžiagos sąsaja su užsienio praktika, praktiškumas, racionalumas, pakankamumas, prieinamumas, tikslingumas, informatyvumas, dalykų tarpusavyje suderinamumas, informacijos sąsaja su specialybe, informacijos naujumas, teorinių žinių praktinis pritaikomumas, nuoseklumas, aiškumas, aktualumas. Nenustatytas koreliacinis ryšys tik tarp aktualumo ir pakankamumo. Taigi galima teigti, jog respondentai panašiai vertina visus atskirus turizmo ir sporto vadybos studijų programos mokomuosiuose dalykuose taikomos medžiagos kriterijus, medžiagą suvokia kaip visumą atskirų kriterijų. Taigi tarp respondentų geriausiai vertinamos šios mokomosios medžiagos savybės: informacijos sąsajos su specialybe, tikslingumas, teorinių žinių praktinis pritaikomumas, racionalumas, prieinamumas, praktiškumas, pakankamumas, aktualumas. Studijų kokybės vertinimas – tai pagrindas tobulinti studijų programas. Esama skirtingų požiūrių į studijų vertinimą; iš vienos pusės orientuojamasi į iš anksto aprobuotus aiškius studijų programų kokybės kriterijus ir būklės nustatymą, iš kitos pusės – į savianalizės vaidmens pasitikėjimo aukštąja mokykla didinimą bei tobulinimo skatinimą. Įvairių klasifikacijų pagrindu išskiriamos tokios universalių studijų kokybės vertinimo kriterijų grupės: 1) studijų programų turinys; 2) studijų programų forma; 3) dėstytojo veikla ir gebėjimai; 4) studijų infrastruktūra ir finansavimo lygmuo (ištekliai); 5) naudojamos technologijos (informacinės sistemos); 6) aukštosios mokyklos vidaus ir išorės veiksniai (informavimas); 7) studentų nuostatos. Didžiausia įtaką studijų kokybei turi dėstytojų savybės, kurios atsiskleidžia paskaitų metu, o ne formalūs nuopelnai. Tarp infrastruktūros veiksnių labiausiai studijų kokybę lemia tvarkaraščių organizavimas ir patogumas, mokomųjų šaltinių gausa ir prieinamumas. Svarbiausi studijų proceso organizavimo veiksniai – paties studento noras mokytis, studijų rezultatų vertinimo sistema, praktinių užsiėmimų skaičius. Tarp studijų kokybės kriterijų svarbūs yra dėstytojo darbo, studijų organizavimo veiksniai, vidutiniškai svarbūs aukštosios mokyklos infrastruktūros veiksniai – dėstytojo darbo, studijų organizavimo veiksniams suteikta didesnė svarba negu infrastruktūros veiksniams. Turizmo ir sporto vadybos studijų programoje taikomi paskaitų pateikimo metodai yra efektyvūs, visi metodai buvo vertinti aukščiau nei vidutiniškai. Tai atskleidė, kad paskaitų pateikimo būdai yra vertinami kaip itin svarbus, studijų kokybei įtaką turintis veiksnys. Medžiaga, pateikiama turizmo ir sporto vadybos studijų programos mokomuosiuose dalykuose, vertinama teigiamai, nes visi medžiagos aspektai įvertinti geriau negu vidutiniškai. Tai rodo, kad studijų kokybei svarbiais veiksniais laikomi tokie mokomųjų dalykų aspektai: informacijos sąsaja su specialybe, tikslingumas, teorinių žinių praktinis pritaikymas, racionalumas, prieinamumas, praktiškumas, pakankamumas, aktualumas.
其他摘要：The quality of higher education is predominantly determined by the work of academic staff and organization of instructional process; the criteria of higher education institution’s infrastructure are of moderate importance. Professional qualities of teaching staff that are related to communication with students during lectures are important for quality assurance; effective communication with others was found to be the most important personal quality of teaching staff. Professional qualities were evaluated as being more important than personal ones. The most effective teaching methods important to the quality of higher education are different types of group work in the classroom. In general, the teaching and learning methods used in delivering Sport and Tourism Management study programme were rated as effective. The following properties of learning materials used in Sport and Tourism Management study programme received the highest evaluation: information links to specialty, suitability, and applicability of theoretical knowledge in practice. The objective of the research is to diagnose and evaluate criteria that assure the quality of Sport and Tourism Management study programme. The main tasks set for the research were: to review the concept of the quality of higher education and aspects of its evaluation from the theoretical point of view; to discuss the general quality assurance criteria from the theoretical point of view; to evaluate the criteria that determine the quality of teaching and learning in Sport and Tourism Management study programme. The object of the research is to establish criteria that determine the quality of teaching and learning in Sport and Tourism Management study programme. The problem of the research is to find criteria that assure the quality of teaching and learning in Sport and Tourism Management study programme. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1204
