摘要：Šiuolaikinėje aplinkoje organizacijos gali išlikti ilgam tik nuolat tobulindamos savo verslą. Dėl šios priežasties valdymas turi nuolat pergalvoti ir atnaujinti savo verslo organizavimą. Valdymas gali pagerinti organizacijų darbą ir elgesį panaudodamas tinkamas valdymo koncepcijas, kurios leidžia organizacijoms atitinkamai sustiprinti savo verslą. Valdymo teorija apima įvairias valdymo idėjas ir sukuria valdymo koncepcijas, kurios nagrinėja pasirinktas svarbias vidines ir išorines, turiniu susietas ir metodologines verslo sistemas (pvz., filosofijas, metodus, kryptis, nagrinėjamos aplinkos savybes, svarbius santykius ir pagrindinius organizavimo ir valdymo klausimus). Skirtingoms valdymo koncepcijoms taip pat egzistuoja skirtingos metodikos. Tai metodų, taisyklių rinkinys ir disciplinos sąlygos, metodai pvz., tikslo siekimas ir procedūrų problemos sprendimo tipai ( ypač reguliarūs ir sisteminiai duoto tikslo nustatymo ir pasiekimo būdai), technikos – tokios kaip būdas, kuriuo yra nagrinėjamos techninės detalės ir įrankiai (literatūroje apie valdymą taip pat vartojamas terminas valdymo instrumentai ). Šiame tyrime, siekiant išsamiau išnagrinėti valdymo būdus, buvo sukurtas modelis – kaip galimas (ar pasirinktas) lygis valdymo koncepcijoms nagrinėti. Vėliau buvo suvokta, kad galima sukurti įvairius valdymo įrankius/ būdus , kurie gali būti svarbūs įvertinant jų teikiamą naudą vartotojams (ypač kai atsiranda galimybė juos palyginti su kitais įrankiais). Literatūroje autoriai užsimena apie palyginimo procesą, pvz.: skirtingas supratimas ir kontekstinis būdų supratimas, kelių būdų panaudojimas vienu metu, įvairūs būdų dydžiai ir jų panaudojimas skirtinguose lygiuose arba skirtingose organizacijose ir t.t. Ne visi valdymo būdai gali būti palyginami – pvz., kai kurių jų palyginimas yra problemiškas ar beveik neįmanomas, nes kiekvienas būdas buvo sukurtas tam tikram individualiam tikslui, todėl kiekvienas būdas/įrankis taip pat turi skirtingų tikslų. Pagrindinis šio darbo tikslas yra išnagrinėti svarbių organizacinių veiksnių įtaką tam tikrų atskirų valdymo būdų/įrankių panaudojimui Slovėnijos organizacijose. Tyrime nagrinėti: 1) valdymo įrankių panaudojimo modeliai skirtingose pasaulio vietose, 2) atskirų organizacinių veiksnių, t.y. darbuotojų išsilavinimo, pareigų ir išdirbtų metų įtaka valdymo įrankių panaudojimui Slovėnijos organizacijose, ir 3) pasirinktų veiksnių tiesinio derinio įtaka valdymo įrankių panaudojimui Slovėnijos organizacijose. Kelių skirtingų valdymo įrankių/ būdų palyginimas ( jų savybių, vartotojų pasirinkimo, silpnybių, panaudojimo, galimų rezultatų ir t.t. lyginimas) yra labai sudėtingas ir beveik neįmanomas dėl su kontekstu susijusių metodologinių skirtumų. Dėl tos priežasties autoriai sutelkė dėmesį į holistinę tiesioginę diskusiją apie skirtingas valdymo priemones, palygindami holistinį tiesioginį ar netiesioginį dviejų kontekstiškai panašių priemonių palyginimą ir dalinę (mažiau holistinę) netiesioginę diskusiją apie pasirinktą požiūrį į kai kuriuos valdymo įrankius. Tyrimas atliktas Slovėnijos organizacijų darbuotojų 2010 metais. Mūsų stebėjimas siejasi su klausimais apie naudojimą, pasitenkinimo būdų žinojimą, norą naudoti ir susipažinti su tam tikromis valdymo priemonėmis. Buvo išsiųsta 750 anketų pasirinktoms organizacijoms Slovėnijoje. Tyrime panaudoti 155 dalyvių atsakymai iš 210 gautųjų. Hipotezei patikrinti pritaikėme regresijos analizę, naudodami SPSS, o vėliau tikrinome panaudodami AMOS, kurioje teigiama, kad valdymo priemonių panaudojamas yra nuspėjamas kaip tiesinis trijų pasirinktų stebėtų nepriklausomų kintamųjų derinys. Pagrindinis tarptautinio palyginimo tikslas yra atrasti ir apibrėžti valdymo būdų panaudojimo pasauliniu mastu modelį, paskatinti didesnį valdymo būdų/įrankių panaudojimą Slovėnijoje ir palyginti tai pasaulio mastu. Buvo nustatyta, kad bendras valdymo priemonių panaudojimas Slovėnijoje yra panašus į panaudojimą pasauliniu mastu, t.y., palyginus šias priemones vartotojų organizacijose paaiškėjo, kad procentinė išraiška yra tokia pati. Kai kurie skirtumai išryškėja atskirų valdymo priemonių panaudojimą lyginant su panaudojimu kituose regionuose, pvz.: Šiaurės Amerika ir Europa. Taigi, nustatyta, kad dažniausiai pasaulyje naudojamas valdymo būdas yra strateginis planavimas, kuris Slovėnijoje užima tik 8-ą vietą. Panašiai ir vartotojų skirstymas segmentais, kuris yra aukštai vertinamas nagrinėjamuose regionuose, tačiau Slovėnijoje yra tik 11-as. Situacija su outsourcing yra priešinga: tai dažniausiai naudojamas valdymo būdas/įrankis Slovėnijos organizacijose, o pasaulyje jis yra vertinamas tarp 5-os ir 7-os vietų. Mūsų pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į tų atrinktų veiksnių įtaką, kurie darė įtaką darbuotojų pasirinkimui naudoti valdymo būdus. Preliminarūs testai parodė, kad trys iš septynių nagrinėtų veiksnių: išsilavinimas, pareigos ir išdirbti metai, daro didelę įtaką naudojantis valdymo priemonėmis. Kitų keturių veiksnių (išsilavinimo tipas, organizacijos dydis, darbuotojų skyrius ir organizacijos pramonės šaka) įtraukimas, nebuvo toks naudingas siekiant paaiškinti valdymo būdus. Todėl, tolesnėje analizėje buvo nagrinėjami tik veiksniai, susiję su išsilavinimu, pareigomis ir išdirbtais metais. Dėl tam tikrų apribojimų mes patikrinome savo hipotezes penkių, dažniausiai naudojamų valdymo būdų, būtent outsorcing gairių nustatymo, pagrindinių kompetencijų, žinių valdymo ir bendros kokybės valdymo, tarp Slovėnijos organizacijos darbuotojų. Dėl skirtingų veiksnių įtakos, pasirinktų valdymo priemonių panaudojimo, rezultatai parodė, kad išsilavinimas daro stipriausią įtaką visų nagrinėtų valdymo būdų panaudojimui. Darbuotojo pareigos organizacijoje turi nedidelę reikšmę trims iš penkių nagrinėtų būdų/įrankių; išdirbtų metų įtaka, nors statistiškai yra svarbi, tačiau turi labai mažą įtaką. Vertinant atskirai valdymo būdų perspektyvas, akivaizdu, kad keturiems iš penkių, įtaką daro du veiksniai. Darbuotojų išsilavinimas ir pareigos daro įtaką outsourcing ir visos kokybės valdymo panaudojimui, o išsilavinimas ir išdirbti metai daro įtaką pagrindinių kompetencijų ir žinių valdymo panaudojimui. Visi trys veiksniai įtaką daro tik gairėms. Mūsų tolesnio tyrimo metodas yra tikslesnis nagrinėjant išsilavinimą, pareigas ir išdirbtų metų įtaką naudojant pasirinktą valdymo priemonę. Mes nagrinėjome trijų prognozuojamų dalykų įtaką vienu metu. Atskirų prognozuojamų dalykų įtakos pasirinktam atskiram valdymo būdui tyrimo rezultatai ir rezultatai, kurie leido mums teigti, kad atskiro valdymo būdo panaudojimas yra prognozuojamas kaip išsilavinimo, pareigų ir išdirbtų metų veiksnių tiesinis derinys, palyginimas parodė, kad visų trijų prognozuojamų kintamųjų įtaka yra silpnesnė naudojant holistinį metodą. Analizuojant nustatyta, kad išsilavinimas vis dar daro stipriausią įtaką tam tikriems valdymo būdams, po to eina silpnesnė darbuotojo pareigų įtaka. Išdirbtų metų įtaka neturi reikšmės panaudojimui. Tokiu būdu, žvelgiant iš skirtingų valdymo priemonių perspektyvų, yra akivaizdu, kad outsourcing , gairių ir visos kokybės valdymo panaudojimui įtaką daro išsilavinimas ir pareigos, nors pagrindinių kompetencijų ir žinių valdymo panaudojimas priklauso tik nuo išsilavinimo. Išsilavinimo įtaka žinių valdymui yra silpnesnė, nei paėmus atskirai išsilavinimą. Remdamiesi gautais rezultatais, galime apibendrinti, kad išsilavinimas daro svarbiausią įtaką valdymo priemonių panaudojimui. Toks pažinimas yra lygiavertis lyginant su rezultatais, pateiktais bendrojoje literatūroje apie valdymą, kurioje teigiama, kad darbuotojai daugiau išmoksta apie atskirus valdymo būdus patys lavindami save (t.y., pažinimo žinios) (Cole, 2004; Daft, 2009; Mullins, 2010). Todėl mes galime daryti išvadą, kad aukštesnį išsilavinimo lygį turintys darbuotojai labiau linkę naudoti įvairesnius valdymo būdus, nei žemesnį išsilavinimą turintys darbuotojai. Dėl įmonėje užimamų pareigų, kitokio valdymo būdo panaudojimas gali būti susietas su tam tikrais organizaciniais lygiais (Cooper, Argyris, 1998; Armstrong, 2006). Mūsų rezultatai parodė, kad outsourcingas yra naudojamas pirmiausia aukštesniuose organizacijos lygiuose, tačiau minėtina tai, kad žinių valdymas ir pagrindinių kompetencijų panaudojimas nėra susiję su tam tikrais organizaciniais lygiais. Dažniausiai mes galime daryti išvadą, kad aukštesnes pareigas hierarchijoje užimantys darbuotojai dažniau naudoja skirtingus valdymo būdus, nei žemesnes pareigas užimantys žmonės. Tirta išdirbtų metų įtaka yra labai maža, todėl patvirtinama hipotezė, kad kuo žmonės tampa labiau patyrę (pvz., vyresni) tuo mažiau tikėtina, kad jie naudosis kai kuriais valdymo būdais. Mūsų pažinimas yra lygiavertis valdymui (Daft, 2009; Mullins, 2010) ir psichologijos išmanymui (Rokeach, 1973; Schwartz, 1999; Rigby, Bilodeau, 2007, 2009, 2011). Tai, kaip darbuotojai naudoja valdymo būdus organizacijose, tam turi įtaką vairūs veiksniai (Lock, 1992; Armstrong, 2006; Daft, 2009), iš kurių ne visi pateikti mūsų modelyje. Remiantis atskirų nagrinėjamų valdymo būdų panaudojimo variantų paaiškinimu kiekio rezultatais, mes galime daryti išvadą, kad trijų nagrinėjamų prognozuojamų dalykų, t.y., išsilavinimo, pareigų, ir išdirbtų metų paaiškinimas yra pakankamas, nes jie paaiškina nuo 24 % iki 36 % pasirinkto valdymo priemonių/įrankių panaudojimo variantų. Dažniausiai galime daryti išvadą, kad jei įtaka egzistuoja, tai kuo aukštesnis dirbančiojo išsilavinimo lygis, tuo labiau tikėtina, kad bus naudojami kitokie valdymo būdai. Taigi galima teigti, kad kuo aukštesnės pareigos organizacijoje, tuo valdymo būdai bus panaudoti įvairesni.
其他摘要：Purpose – In the global competitive environment, managers of organizations must permanently rethink and renew their work, especially about the use of different managerial tools. A selection of suitable management tools for organization requires consideration of characteristics of the known tools, comparison of different tools, and consideration of demands and conditions of the organizations. But direct comparison of different management tools is not possible because of their content-related and methodological differences. In management theory, various authors tried to consider the use of management tools more deeply. The main purpose of this paper is to examine the influence of important organizational factors on usage of single management tools in Slovenian organizations. Thus, we consider: 1) usage patterns of management tools in different areas worldwide, 2) the influence of single organizational factors – i.e. education, position, and working years, on the usage of management tools in Slovenian organizations, and 3) the influence of a linear combination of selected factors on usage of management tools in Slovenian organizations. Design/methodology/approach – A qualitative analysis is applied on the basis of the selected cognitions from Management, and Organization. The quantitative analysis includes desk research about the management tools, and analysis of the results from a survey about management tools in Slovenian organizations in 2010. In examining the impact of the considered organizational factors (separately and in combination) on management tools we use linear regression analysis to predict the influence of single factors and linear combination of the selected factors on the use of selected management tools. AMOS 17.0 was used for analysis. Findings – Intensity of management tools usage in Slovenian organizations is similar to the global patterns, while patterns of their usage are rather different. Examination of factors influencing usage of the top five management tools in Slovenian organizations reveal: education has the strongest impact on the usage of management tools, the impact of employees’ position in organization is weaker, and the impact of working years is very weak. When we take into consideration all three predictors simultaneously, the impact of education and position becomes weaker, while the impact of working years becomes insignificant. We apply a deeper approach to gauge the influence of organizational factors on usage of the selected management tools. The impact of other considered factors, we find, is not significant. Research limitations/implications – Research is limited to a hypothesis, broader qualitative aspects encountered during desk research, and some quantitative analysis of results from our survey. We test our hypotheses and the chosen model on the top five management tools most used by employees in Slovenian organizations. Practical implications – Authors try to overcome the prevailing practice of very general consideration of management tools usage, especially regarding organizational factors, which influence the usage of management tools. Authors suggest a new approach, hardly known in the main-stream literature. They propose a more specific and target-oriented approach to consideration of management tools usage in business. Originality/value – Available management literature does not provide a similar solution for considering and researching the usage of management tools in business. This is useful for business practice in organizations, for advancing the usage of management tools, since the most important organizational factors on management tools usage are outlined. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1933
