摘要：Darbo tikslas - paaiškinti tam tikrą informaciją apie tai, kokią įtaką daro mikroekonominiai aplinkosaugos veiksmai šalių ekonominei veiklai ir atsakyti į klausimą: Ar tikrai makroekonominėje skalėje egzistuoja kompromisas tarp ekosistemos išsaugojimo ir ekonominės veiklos? Ar šalys, kurios priima draugiškus aplinkai sprendimus, patiria išlaidų dėl sumažėjusio gamybos našumo ar visiškai priešingai? Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti ar aplinkosaugos veikla daro kokią nors įtaką našumui ir jei tai tiesa, įvertinti jos dydį bei kryptį. Per pastaruosius keturis dešimtmečius pasaulinė ekonomika gerokai išsiplėtė ir ėmė viršyti Žemės išteklių mastus. Dauguma tokių aplinkos pažeidimų formų, kaip dirvos erozija, vandens sluoksnio deficitas, ganyklų pablogėjimas, oro užterštumas ir klimato pokyčiai labai neigiamai paveikė ekosistemą. Jei pasaulyje nebus atkreiptas dėmesys į šias problemas, žemėje įvyks pokyčiai, kurie suardys savo natūralią sistemą. Šios problemos ilgalaikis sprendimas yra pritaikyti palaikomojo pobūdžio ekonominės plėtros ekologinius principus. Visiems yra žinoma, kad tokie veiksniai, kaip mažėjantis CO2 išskyrimas, vandens palaikymas, miškininkystės ir žemės ūkio išsaugojimas bei tinkamas gamybos proceso valdymas padeda saugoti mūsų planetos natūralią aplinką ir klimatą, tačiau neaišku kaip ši veikla susijusi su verslu. Per septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius, organizacijos nepripažino savo neigiamos įtakos aplinkai. Tik po patirtų tarptautinių ekologinių katostrofų, šalys pradėjo ieškoti įvairių būdų, kad būtų išvengta aplinkos irimo ateityje. Daugelis organizacijų buvo priverstos prisiimti atsakomybę dėl aplinkos, kurioje dirba, išsaugojimo. Todėl atsirado vyraujanti nuomonė, kad egzistuoja kompromisas tarp ekologijos ir ekonomikos. Socialinė nauda, kurią suteikia griežti aplinkosaugos reikalavimai palyginami su privačiomis išlaidomis, skirtomis apsaugos ir valymo veiklai. Paaiškėjo, kad sėkmė vienoje srityje baigiasi nesėkme kitoje. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šiam požiūriui teko daug išbandymų, nes vis labiau palaikomas supratimas, kad jei ekologiškumas yra tinkamas verslui, vadinasi tinkamas ir visai ekonomikai. Saugodama gamtinius išteklius ir kurdama naujos kokybės aplinkos apsaugos valdymo sistemas, šalis didina savo našumą. Tai leidžia pasiekti didesnius gamybos pajėgumus su turimomis sąnaudomis (lyginant su mažiau aplinkosaugai nusiteikusiomis kaimyninėmis šalimis). Norint išspręsti konfliktą tarp dviejų sąvokų, reikia pasitelkti makroekonominę našumo teoriją. Šiame darbe naudota sistema yra pagrįsta Bajeso metodu atsitiktinei ribinei analizei, kitaip dar vadinama Bajeso riba. Ji įveda sudėtingą klaidą į standartinę gamybos funkciją, leisdama įvertinti nagrinėjamo vieneto techninį našumą. Makroekonomikoje gamybos funkcija apibendrina sąnaudų pavertimo į tam tikrą pramonės arba, šiuo atveju visos ekonomikos, produkciją procesą. Tokiu būdu, mes įvertiname maksimaliai galimus produkcijos su turimomis sąnaudomis derinius (gamybos technologija), o tada lyginame juos su nustatyta produkcija. Atstumas tarp nustatytos gamybinės produkcijos ir jį atitinkančios techninės ribos suteikia nagrinėjamai ekonomikai neveiksnumą, nuo kurio yra skaičiuojamas techninio našumo faktorius. Kadangi kiekvienos šalies techninis našumas nustatomas pagal nustatytos produkcijos santykį su galima gauti produkcija (esant dabartinėms sąnaudoms), tai leidžia mums pamatyti skirtingų dydžių ir gamybos apimčių šalis. Norėdami ištirti, kokią įtaką aplinkosaugos veikla daro makroskalės našumui, mes įtraukėme pagrindinius aplinkosaugos rodiklius (kaip papildomus paaiškinamuosius kintamuosius) į pagrindinį makroekonominį gamybos ribos modelį, kaip neveiksnumo paskirstymas Bajeso modelyje. Bajeso išvados panaudojimas leidžia mums paprastai patikrinti, kokią paaiškinamąją galią turi šie rodikliai šalių našumui ir jų ekonominei veiklai. Mūsų analizės objektai yra ES šalys narės, kurios buvo stebėtos dešimt metų (1998-2007). Duomenys gauti iš ES KLEMS duomenų bazės ir papildyti iš Eurostat-OECD statistikos. Informacija apie šalių aplinkosaugos veiklą yra pagrįsta aplinkosaugos veiklos indeksu (EPI – plg. angl. environmental performance index), kurį kartu sudarė Jeilio ir Kolumbijos universitetai, Pasaulio ekonomikos forumas ir Europos komisijos jungtinis tyrimų centras. Rezultatai rodo, kad aplinkosaugos veikla darė teigiamą ir statistiškai svarbią įtaką makroskalės našumui. Žinant tai, mes turėtume prisiminti, kad aplinkos apsaugos tikslas yra išlaikyti natūralią aplinką, o ne didinti kompanijų gamybos našumą. Tačiau darbe daroma išvada, kad makroskalėje naujų ir aplinką palaikančių sprendimų pateikimas tikrai gali skatinti ekonomikos našumą.
其他摘要：The purpose of this paper is to elucidate some information on what impact pro environmental actions have on countries’ global economic performances. Is there really a trade-off on a macro scale between “going green” and economic performance? The world economy has significantly expanded within the last four decades and started to exceed the Earth’s resources capacity. Many forms of environmental degeneration such as soil erosion, aquifer deficiency, rangeland deterioration, air pollution, and climate change have huge negative impact on the ecosystem. If the world continues to move in this direction, it will eventually destroy its natural support system. The long-term solution to this problem is to apply ecological principles of sustainable economic development. It is commonly known that factors such as decreasing CO2 emission, water maintenance, forestry and agriculture preservation as well as properly managed production processes help preserve our planet’s natural habitat and its climate, but how these activities are related to businesses? During 1960s and 1970s, organizations have mostly rejected their impact on the environment. However, after experiencing international ecological problems, countries came up with a variety of regulations to prevent further environment degradation. Many organizations were forced to accept the responsibility to protect the surroundings they were operating in. Therefore, prevailing assumption appeared that there is a fixed trade-off between ecology and economy. Social benefits that come from strict environmental regulations are placed versus private costs, which are spent for prevention and cleanup activities. Succeeding in one field has to result in other’s failure. In the last decade, however, this view has been increasingly challenged. Moreover, in recent years there has been an increasing advocacy towards a notion that turning green is actually good for the business and thus for the whole economy. By preserving natural resources and creating new quality of environmentally aware management systems, a given country increases its productivity. This in turn allows achieving higher production output given inputs in relation to its less environmentally aware neighbour. In order to check the validity of this theory we apply Bayesian frontier analysis to macroeconomic production function, and incorporate key environmental indicators as explanatory variables of productivity distribution. Our model is estimated based on data from 13 EU countries over the period of 1998-2007. The use of Bayesian inference allows us to check straightforward what explanatory power those indicators have on countries’ productive efficiency and thus on their economic performance. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1546
关键词：aplinka;ekonominė veikla;aplinkosauginės veiklos indeksas;našumas;atsitiktiniai ribiniai modeliai
其他关键词：environment;economic performance;environmental performance index;productivity;stochastic frontier model
