摘要：Daugelis verslo lyderių pripažįsta, kad su krizėmis susiduria faktiškai kiekviena įmonė, tačiau daug jų laiku nesiima produktyvių veiksmų, kad jas įveiktų. Dėl didelių kompanijų bankrotų, daugėjančių skolininkų (Braucher, 2003, Gruodytė, Kirsienė, 2010) kreditoriams iškyla didelių finansinių sunkumų (Review of Financial Stability, 2009; Gruodytė, Kirsienė, 2010). Įmonių vadovų apklausa parodė, kad 85 proc. įmonės vadovų (iš 500 apklaustųjų) mano, kad krizė versle yra neišvengiama, bet tik 50 proc. laiku imasi konkrečių veiksmų krizės įveikimo planui sudaryti. Krizės problemos dažniausiai sprendžiamos jai įsigalėjus, o šioms problemoms diagnozuoti skiriama nepakankamai dėmesio. Jei stabilaus plėtojimosi laikotarpiu krizė traktuojama kaip neigiamas reiškinys (Klein, 1981; Rosenblatt, 1989), tai nestabilioje, nuolat kintančioje ekonomikoje nuolatiniai pokyčiai tampa neišvengiamu veiklos proceso elementu. Labai svarbu atskleisti glaudžias krizės ir pokyčio sąsajas, kuriose atsispindi ir teigiami išspręstos krizės - pokyčio impulsai įmonės sėkmingam plėtojimuisi. Krizinių situacijų sprendimo rezultatai labai priklauso nuo krizinės situacijos diagnozavimo efektyvumo. Šiame kontekste diagnozavimo konceptualizavimo problema ir šio reiškinio analizė išlieka aktuali tiek socialiniu, ekonominiu, tiek ir vadybiniu požiūriu. Straipsnio objektas - įmonės krizinės situacijos diagnozavimas. Straipsnio tikslas - pristatyti įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelį, įvertinant teigiamus ir neigiamus jo taikymo įmonės valdymo sistemoje aspektus, siekiant išryškinti krizinės situacijos diagnozavimo būtinybę. Tikslui pasiekti pateikti šie uždaviniai: 1. Remiantis literatūros šaltinių analize, patikslinti įmonės krizinės situacijos sampratą. 2. Sukurti įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelį, paremtą neuroninių tinklų metodo taikymu. 3. Pagrįsti modelio teigiamus ir neigiamus aspektus taikant jį įmonės valdymo sistemoje. Vyraujančia metodologine prieiga problemai spręsti pasirinkta interpretacinė pozityvistinė prieiga, įgalinanti atskleisti subjektyvų reiškinių vertinimą bei išryškinti tyrėjo požiūrį į nagrinėjamus reiškinius. Krizinės situacijos konceptas. Krizinė situacija įmonėje pradinėse stadijose dažniausiai siejama su makro ekonominiais pokyčiais. Augantis aplinkos nestabilumas žymiai padidino dėmesį įmonės lygio krizinės situacijos nagrinėjimui. Bendru požiūriu įmonės krizė suprantama kaip neigiamas reiškinys. Tačiau šiandien vargu ar galima sutikti su Ulmer ir kt. (2007) teiginiu, kad „krizė - tai unikalus momentas įmonės veiklos istorijoje". Šiuo metu krizinė situacija yra labiau įprasta besiplėtojančios įmonės būsena. Todėl šiandien reikia atkreipti dėmesį į krizių neišvengiamumą. Krizė suteikia galimybę mokytis ir tobulėti. Dėl savo prigimties krizė yra pavojinga organizacijos gyvavimo ciklui, nors ir suteikia galimybę įmonei tapti stipresnei (Ulmer ir kt., 2007). Kaip tik šis pokyčių būtinumas verčia akcentuoti šiuolaikinėje vadyboje nuolat besikeičiančios - besimokančios įmonės konceptą. Krizinė situacija - tai nestabili įmonės būsena, kai stringa įprastos verslo operacijos, smunka bendra įmonės veiklos linija. Nevaldomos krizinės situacijos baigtis yra bankrotas, tačiau tai ne vienintelis galimas plėtojimosi variantas. Krizinės situacijos tarpusavyje skiriasi savo trukme, gilumu ir pasekmėmis. Reikalinga laiku imtis tam tikrų veiksmų ir taikyti tam tikras priemones galimiems nuostoliams sumažinti ir sistemos funkcionavimui laiku atkurti. Todėl akcentuotina krizės diagnozavimo svarba, kad krizinė situacija būtų pastebėta kuo anksčiau, krizė nepasiektų gilaus taško ir nepadarytų didelės žalos įmonės veiklai. Diagnozavimas krizių valdymo procese. Mokslinėje literatūroje pateikiami įvairūs diagnozavimo apibrėžimai. Tai tam tikro fenomeno prigimties ir priežasčių atskleidimas (Darling, Kash, 1998); tam tikrų reiškinio požymių identifikavimas (Tarptautinių žodžių žodynas, 2004); tam tikrų signalų atpažinimas (Gouillart, Kelle, 1995); problemos nustatymas (Darling, Kash, 1998); simptomų, kurie sukelia problemų, identifikavimas (Smith, 1995). Tuos pačius simptomus gali sukelti įvairios priežastys. Todėl galima teigti, kad diagnozavimas yra sudėtingas kompleksinis procesas, kai nustatomi skirtingi požymiai, sukeliantys tam tikrų problemų įmonės veikloje. Vykstant diagnozavimo procesui įvertinama esama įmonės būklė, nustatomi iškilusios problemos požymiai, tačiau neįvertinamos problemos priežastys. Tuo šis procesas skiriasi nuo analizės. Šiame tyrime krizių diagnozavimas -tai įvairių metodų taikymas įmonės būklei vertinti ir galimos krizės požymiams pastebėti. Šios veiklos svarba yra milžiniška, nes nustačius krizes, ne tik galima kritiškai vertinti įmonės padėtį ir priimti sprendimus tolesniems tikslams siekti, bet ši veikla taip pat svarbi įmonės investuotojams bei kreditoriams. Apibendrinant įmonės valdymo galimybes krizinėje situacijoje, galima teigti, kad įmonės krizinės situacijos diagnozavimas įmonės valdymo procese yra informacinės sistemos sprendimų priėmimo pavyzdys, kadangi sprendžiami įmonės vidinės būklės tyrimo uždaviniai pagal daugelį rodiklių. Palengvindamas vadovo darbas analizuojant didelį informacijos kiekį ir priimant spendimą apie tolesnį veiksmų planą. Tai patvirtina, kad vadovas turi laiku gauti reikalingą ir patikimą informaciją apie krizinę situaciją įmonėje, krizės dydį. Todėl esminis dalykas įmonės valdymo procese yra fiksuoti ribą, už kurio susidaro tam tikra įmonės veiklos rodiklių kombinacija, numatanti bendrą nepalankų rezultatą, nulemiantį krizę ar krizinę įmonės būklę. Siekiant laiku nustatyti krizinė situaciją ir sustabdyti krizinį įmonės plėtojimąsi, nepakanka tik užfiksuoti krizinės situacijos. Svarbus sprendimo apie krizinės situacijos priežasčių išaiškinimą priėmimas, kurių bazėje būtų parenkamos tinkamos krizines situacijai stabilizavimo priemonės. Kuo anksčiau diagnozuojama krizė, tuo greičiau priimamos antikrizinės priemonės. Tuomet nuostoliai būna patys mažiausi, nes jie šalinami dar krizei neįsitvirtinus. Jei krizė nustatoma pavėluotai ar pirmaisiais bandymais jos pašalinti nepavyksta, tada ji įsisenėja, jai pašalinti reikalinga daug išlaidų, didėja bendri krizės nuostoliai. Įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelio kūrimo prielaidos Išnagrinėti krizinės situacijos diagnozavimo principai leido sukurti įmonės krizinės situacijos diagnozavimo (ĮKSD) modelio prielaidas, kurio realizacija sujungtų tris etapus: 1. Pirmajame etape suformuojama diagnozavimo sistema: išskiriami pagrindiniai diagnozavimo veiksniai, nustatomas diagnozavimo periodiškumas, atsakingi asmenys, parenkamas tinkamiausias diagnozavimo metodas akcentuojant naujų matematinių metodų ir skaičiavimo technikos galimybių integravimą. Visa tai atliekama diagnozavimo mokslinių darbų ir praktikos bazėje. 2. A ntrajame etape diagnozuojama krizė: vertinama įmonės būklė, atliekama santykinių rodiklių analizė, taikant sudarytą diagnozavimo modelį. 3. Diagnozavus krizę ir nustačius jos dydį, trečiajame etape vertinami diagnozavimo rezultatai, nustatomos detalesnės analizės kryptys, terminai ir atlikėjai. Įvertinta vykdoma įmonės veikla ir atskleisti jos sutrikimai ir trikdžiai. Šie įvertinimai lemia sprendimus tolesnėje įmonės veikloje, kai sudaromi tolesni įmonės tikslai, kuriama strategija ir parenkamos vadybinės priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Veiklos vertinimo sistemą taip pat rekomenduojama taikyti. Veiklos vertinimo sistema (VVS) yra priemonių sistema, naudojama veiksmų efektyvumui ir veiksmingumui vertinti, konkurencingumo pozicijai apibrėžti, probleminėms vietoms nustatyti, strateginiams tikslams atnaujinti ir taktiniams sprendimams, kad būtų pasiekti tikslai, priimti (Gimžauskienė Valancienė, 2005; Valancienė, Gimžauskienė, 2007; Strumickas, Valancienė, 2009; Gimžauskienė, Klovienė, 2010). Trečiasis etapas tik iš dalies priskiriamas diagnozavimui. Faktiškai tai yra analizės etapas, kurį reikia skirti nuo betarpiško diagnozavimo. Įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modeliu aprašomas bendras įmonės krizinės situacijos diagnozavimo procesas, apibrėžiant naujo įmonės krizės diagnozavimo metodo, integruojančio dirbtinius neuronų tinklus (BNT), taikymo būtinumą kartu su jau egzistuojančiomis ir literatūroje plačiai aprašytomis priemonėmis. Įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelio pritaikomumas Sudarytas įmonės krizinės situacijos diagnozavimo (ĮKSD) modelis yra universalus ir taikytinas organizacijų vadyboje. Organizacijai renkantis ĮKSD modelį krizei diagnozuoti ir plėtojant unikalų sprendimą dėl tolesnės įmonės veiklos, sudarytas modelis išlieka adaptyvus. Metodologinės plėtotės prasme sudaryto modelio struktūra yra vienijantis krizinės situacijos diagnozavimo ir analizės - sprendimų priėmimo konstruktas, galintis tiksliai nustatyti esamos krizės dydį ir išvengti tolesnių įmonės valdymo klaidų. Remiantis šiais pastebėjimais, sudarytą modelį galima laikyti universaliu modeliu. Tačiau vertėtų apibrėžti sudaryto modelio praktinio adaptyvumo ribas. Pirmuoju apribojimu reikėtų laikyti modelio adaptyvumą tik pelno siekiančiose įmonėse. Taikant šį modelį kito tipo įmonėms, reikia iš esmės naujai apsvarstyti pačią krizinės situacijos vertinimo koncepciją, atkreipiant dėmesį į tyrimo objektą, klasterį, kompanijos dydį ir pan. Sisteminis požiūris į krizinės situacijos diagnozavimo problematiką, sudaryto modelio teorinis pagrindimas, jo universalumas ir funkcionalumas tampa modelio pranašumais. Sudaryto modelio trūkumu iš dalies galima laikyti jo kompleksiškumą, kas apsunkina empirinį modelio ištyrimą praktiškai. Visapusiškas modelio ištyrimas praktiškai galimas tik betarpiškai dalyvaujant įmonių veikloje, priimant susijusius su įmonės valdymu sprendimus. Tik gerai organizacijos vertės kūrimo procesus suvokiantis ir jiems darantis įtaką tyrėjas gali visiškai realizuoti modelio scenarijų praktiškai. Įmonės krizinės situacijos diagnozavimo empirinis tyrimas parodė, kad modelyje taikyti dirbtiniai neuronų tinklai (DNT) gali dirbti tik su penkiais rodikliais. Paruošti DNT patikrino visas galimas penkių rodiklių kombinacija (iš viso 1 716) iš pateiktų trylikos santykinių rodiklių ir trylikos jų dinamikos rodiklių. Po šios operacijos paruošti DNT parinko vieną penkių rodiklių kombinaciją su mažiausia paklaida tolesniems skaičiavimams. Tolesni skaičiavimai parodė, kad naudojant DNT krizinei situacijai diagnozuoti rezultatų tikslumas sudaro daugiau kaip 81 proc. Todėl galima teigti, kad paruošti DNT gali identifikuoti krizę įmonėje ir įvertinti jos dydį įmonės gyvavimo cikle, kas išryškina DNT taikymo svarbą pačiame krizinės situacijos diagnozavimo procese. Atlikus krizinės situacijos diagnozavimo įmonėje tyrimą ir apibendrinus rezultatus, galima pateikti šias rekomendacijas: įkurti įmonėje krizių valdymo sistemą, kuri būtų atsakinga už krizinės situacijos diagnozavimo eigą; taikyti įmonės krizinės situacijos diagnozavimo valdymo modelį krizei diagnozuoti, jos priežastims išsiaiškinti, įmonės silpnosioms vietoms nustatyti bei atitinkamiems sprendimams priimti; nustačius įsisenėjusią krizę ir įvertinus turimą įmonės potencialą bei iškėlus naujus įmonės tikslus, laiku pradėti bankroto procedūrą. Išvados 1. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize bei įvertinus krizinės situacijos interpretacijų įvairovę, darbe patikslinta įmonės krizinės situacijos sąvoka: tai nestabili įmonės būsena, pasižyminti įprastų verslo operacijų trikdžiais, įmonės veiklos nuosmukiu. 2. Įvertinus tai, kad įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelis yra universalus ir taikytinas organizacijų vadyboje, galima teigti, kad šiuos rezultatus sąlygojo pritaikytas dirbtinių neuronų tinklų metodas (DNT). Taikytas DNT metodas leido įvertinti įmonės krizės dydį bei krizinės situacijos dinamiką. 3. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, kad pritaikytas įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelis pasižymi universalumu ir funkcionalumu, nes taikomas DNT metodas leidžia tiksliau identifikuoti krizinę situaciją įmonėje. Akcentuotina tai, jog įmonės krizinės situacijos diagnozavimo modelio veiksmingumui pagrįsti reikalingas ilgesnis laikotarpis, per kurį būtų stebimi įmonės veiklos rezultatai.
其他摘要：The paper points out the construct of the model of crisis situation diagnosis in a company, emphasizing the importance of crisis situation diagnosis for a company's successful performance. Applying a systemic analysis of the variety of crisis situation concepts, the authors generalize the different crisis situation definitions found in the scientific literature and define the conception of crisis situation in a company. Though a crisis situation is often described as a negative phenomenon, however, the authors emphasize its positive influence on the further company's performance focusing on the importance of the diagnosis of a crisis situation in its primary stage. It shows the complexity of the scientific research object. Obviously discussed object brings meaningful input to the analysis of crisis features in a company. In the paper crisis situation diagnosis has been defined as the application of different methods to unfold the features of the diagnosing phenomenon. The importance of crisis situation diagnosis in a company's management system is huge because it lets estimating the state of a company and making decisions for further its performance. The paper aims at presenting the model of crisis situation diagnosis in a company (CSDC). The realization of the model involves three stages: analysis of the factors determining crisis situation in a company; crisis diagnosis and its depth estimation; analysis of the crisis causes, and the definition of further company's goals and decision making. The CSDC model describes a general crisis situation diagnosis process in a company, emphasizing the necessity of a new method integrating artificial neural network (ANN) application together with the widely known traditional methods. The presented CSDC model unfolds additional advantages in a crisis diagnosis process: it enables to evaluate crisis depth in a company, to estimate crisis diagnosis results in dynamics, to use the dynamic rates which estimate internal and external environment changes and to do calculations quickly and in details. The interpretation - positivistic methodological approach has been chosen to solve the described problem what enables to reveal the subjective assessment of the phenomenon and point out the researchers' attitude to the analyzed problems. The results of the model application have been summarized and further application perspectives as well as its improving possibilities have been pointed out. Having carried out the theoretical research and empirical analysis on the model of crisis situation diagnosis in a company, its advantages and disadvantages were emphasized. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.3.515
