摘要：Organizacijai būtina nuolat sekti ir analizuoti savo veiklą bei vertinti strateginių tikslų įgyvendinimo rezultatus. Strateginių tikslų nustatymas yra strateginio valdymo priemonė, o poreikis nustatyti organizacijos strategijos įgyvendinimo rezultatus vis auga. Todėl, kuriant organizacijos veiklos vertinimo sistemą (VVS), dažnai susiduriama su problema, kaip patikimai įvertinti įmonės veiklą ir strateginių tikslų pasiekimo rezultatus. Paskutiniu metu rinka suformavo šiuolaikiškos VVS reikalavimus. Buvo sukurtos ir paplito įvairios pažangios VVS: subalansuotų rodiklių, veiklos prizmės, veiklos piramidės sistemos, Europos fondo kokybės vertinimo modelis ir kt. Šios sistemos skirtingu lygiu jungia daug įvairių tiek finansinių, tiek nefinansinių rodiklių: vidinės ir išorinės aplinkos vertinimą, kokybės, inovacijų, mokymosi, tobulėjimo, lankstumo, išteklių valdymą ir kt. Organizacijos VVS pasirinkimas suprantamas kaip individualus kiekvienos organizacijos sistemos formavimas. Todėl netgi atskirų organizacijų. to paties pavadinimo VVS gali gerokai skirtis vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas - ištirti organizacijos VVS taikymą ir jų pokyčius Lietuvos didžiosiose elektros gamybos, skirstymo ir perdavimo įmonėse. Tyrimo uždaviniai: 1) išnagrinėti organizacijos veiklos vertinimo ypatumus elektros energetikos įmonėse; 2) išanalizuoti įgyvendinamos laisvos elektros rinkos poveikį didžiųjų Lietuvos elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo įmonių veiklos vertinimui. Teorinių šaltinių analizė parodė, jog modernios VVS pasižymi tais pačiais veiklos vertinimo elementais ir ypatumais, tačiau, kaip sistemos, skiriasi, turi savų pranašumų ir trūkumų. Formuojant VVS, viena didžiausių problemų - pasirinkti tokį rodiklių rinkinį, kuris aiškiai ir visapusiškai atspindėtų organizacijos veiklą ir strateginių tikslų įgyvendinimo rezultatus. Dauguma tyrinėtojų modernią VVS pirmiausia sieja su organizacijos strategija kaip priemone organizacijos strateginėms funkcijoms reguliuoti. Šių dienų rinkos tendencijos lemia, jog strateginių tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimas tapo paplitusiu organizacijos valdymo būdu. Todėl konkurencinės strategijos ir organizacijos veiklos vertinimo sąsaja laikoma vienu iš esminių modernios VVS bruožų. Modernios sistemos pasižymi finansinių ir nefinansinių rodiklių balansu, strateginių tikslų su visomis organizacijos veiklomis susiejimu, pasekmių ir priežasčių atspindėjimu, orientacija į procesus ir tinkamumu juos naudoti visais organizacijos valdymo lygmenimis. Šie, palyginti su tradicinėmis sistemomis, įvykę VVS pokyčiai rodo kad organizacijos veiklos aplinka daro tiesioginę įtaką jų veiklos vertinimui ir naudojamoms VVS. Lietuvos elektros energetikos sektoriuje vyksta struktūriniai pokyčiai. 2010 m. prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui atsiranda prielaidos didėti konkurencijai, taip pat poreikiui rengti konkurencinę strategiją ir vertinti jos įgyvendinimo rezultatus. Šie pokyčiai elektros įmonėms, ilgą laiką veikusioms valstybės reguliuojamame sektoriuje, sąlygoja problemas padidinti savo veiklos efektyvumą naudojant strateginį pozicionavimą, nes dėl šių pasikeitimų reikia rasti ir atitinkamas priemones, leisiančias efektyviai nustatyti ir įvertinti organizacijos veiklą bei strateginių tikslų įgyvendinimo rezultatus. Straipsnyje pateiktas empirinis tyrimas, atliktas 2010 m. gegužės - birželio mėnesiais. Tyrimo metodologija pagrįsta prielaida, jog organizacijos veiklos aplinka tiesiogiai veikia organizacijos veiklą, kuri atitinkamai sąlygoja organizacijos veiklos vertinimo pokyčius ir rengia atitinkamus reikalavimus organizacijos VVS. Tyrime dalyvavusių įmonių atranka buvo įvykdyta remiantis ilgametės veiklos elektros energetikos rinkoje, dominuojančios padėties Lietuvos elektros energetikos rinkoje kriterijais. Duomenys surinkti, atliekant ekspertų interviu, ir apdoroti Kontent analizės metodu. Tyrimas parodė Lietuvos didžiųjų elektros gamybos, skirstymo ir perdavimo įmonių veiklos vertinimo specifiką. Tyrimo duomenų analizė leido išsiaiškinti elektros rinkos liberalizavimo įtaka šių įmonių veiklai ir veiklos vertinimo rodiklių svarbai. Remiantis teorinėmis prielaidomis, galima teigti: kad įmones veikla būtų sėkminga, labai svarbu efektyviai valdyti ir kontroliuoti jos veiklą. Kuo geresnė kontrolė, tuo geresnės galimybės reaguoti į įvairius pokyčius. Siekdamos turėti gerą veiklos kontrolę, įmonės privalo turėti tinkamus rodiklius, leidžiančius efektyviai ir visapusiškai įvertinti jų veiklą. Todėl įmonėms svarbu pasirinkti (suformuoti) tokią VVS, kuri leistų gauti visapusišką informaciją apie įmonių veiklą ir aplinką, kurioje jos veikia. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad organizacijos veiklos vertinimas ir reikalavimai VVS kito kartu su organizacijų veiklos aplinka ir vertybėmis. Šių dienų rinkos sąlygos išskyrė strategijos ir kitų nefinansinių rodiklių vertinimo svarbą. Todėl sąsajos tarp organizacijos veiklos ir konkurencinės strategijos bei finansinių ir nefinansinių rodiklių laikomos vienais svarbiausių modernių VVS bruožų. Remiantis Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pokyčiais, iškelta prielaida, kad didės konkurencija tarp įmonių bei vartotojų pasitenkinimą nustatomų rodiklių vertinimo aktualumas. Tuo pačiu šios prielaidos leidžia teigti, kad didės ir modernių VVS taikymo aktualumas. Atlikus Lietuvos didžiosiose elektros energetikos įmonėse empirini tyrimą, galima teigti: Įmonėse veiklos vertinimas daugiausiai taikomas kaip informacijos funkcija valdyti ir kontroliuoti įmonių veiklą. Valstybinis įmonių veiklos reguliavimas lemia, jog pačių įmonių vaidmuo rengiant ir įgyvendinant įmonių veiklos strategiją yra palyginti mažas, daugiausia apsiriboja vidine įmonių veiklos aplinka. ABC sistema buvo daugiausiai paplitusi VVS tarp įmonių. Taip pat visos įmonės taikė darbuotojų veiklos vertinimą. Didžiausi pokyčiai įmonių veiklos vertinimo procese vyksta vertinant darbuotojų veiklą. Nors visų įmonių VVS pasižymėjo strategijos įgyvendinimo vertinimo ypatumais bei tinkamumu juo naudoti strateginiu valdymo lygmeniu, finansinis veiklos vertinimas dominavo vertinant visų įmonių veiklą. VVS integracijos aspektu visų įmonių VVS buvo labai panašios: apėmė visas veiklos sritis, orientuotos labiau į vidinės nei išorinės aplinkos vertinimą, beveik visos standartizuotos ir dokumentuotos. Apibendrinant elektros rinkos liberalizavimo poveikio įmonių veiklai ir veiklos vertinimo rodikliams tyrimo rezultatus, galima teigti kad: Laipsniškas elektros rinkos liberalizavimas iki šiol didelio poveikio neturėjo, todėl nebuvo pastebėta jokių reikšmingų vertinant įmonių veiklą pasikeitimų siejamų su šiais rinkos pokyčiais. Tačiau pokyčiai numatomi po kelių metų, didžiausi - elektros gamybos įmonėse. Didėjanti konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų skatina formuoti konkurencinę strategiją. Todėl, autorių manymu, modernių VVS naudojimas kaip priemonė strateginiams tikslams įgyvendinti elektros gamybos įmonėje turėtų tapti aktualiausias, palyginti su kitomis įmonėmis. Finansiniai rodikliai dominavo vertinant visų įmonių veiklą, tačiau ir nefinansinių rodiklių svarba nuolat auga. Elektros gamybos įmonės VVS, palyginti su kitų tipų įmonių VVS, išsiskiria tuo kad neapima veiklai darančių įtaką bendradarbiavimo ir produktyvumo vertinimo rodiklių. Tačiau šioje įmonėje numatoma kad bus itin aktualus strategijos vertinimo rodikliai. Skirstymo ir perdavimo įmonių VVS, palyginti su gamybos įmonės VVS, išsiskiria tuo, kad nėra konkurencijos vertinimo rodiklių. Atlikto tyrimo teoriniai ir empiriniai duomenys apie VVS taikymą ir pokyčius Lietuvos didžiosiose elektros gamybos, skirstymo ir perdavimo įmonėse sudaro prielaidas praplėsti mokslines žinias apie elektros rinkos liberalizavimą Lietuvoje.
其他摘要：This article presents the results of the empirical research performed in Lithuanian grand electricity companies in order to reveal the application of performance measurement systems (PMSs) at the electricity sector. The relevance of the performance measurement at the electricity sector is determined by starting the process of gradual electricity market liberalization which changes performance conditions of companies operating in this sector. Scientific literature within the context of the analysis of such processes impact on the performance measurement and PMS in this sector is poor and fragmentary. This paper is the first one in which it is analyzed the performance measurement in Lithuanian electricity companies. Theoretical background of the research is based on the assumptions that the changing environment of an organizational the performance has a direct impact on the changes of performance measurement which, in its turn, are realized in close connection with the projects on reorganizing PMS (Ponikvar, Tajnikar and Pushnik, 2009; Gimzauskiene and Valanciene, 2009; Gimzauskiene and Kloviene, 2010). According to this approach, the appropriate changes in electricity market allow to presume by increasing the importance of the evaluation of non-financial indicators, herewith and the relevance of the application of modern PMSs. Following these presumptions, the features of the performance measurement and changes of PMS due to electricity market liberalization were analyzed. The research was performed in free types of electricity companies in order to explore the specification of performance measurement and the impact of market liberalization on it in different types of companies. In total four Lithuanian grand electricity companies were researched which were selected by handily selection method. The main results disclosed that due to short time electricity market liberalization still has not had considerable impact on the performance measurement of companies. Traditional attitude to performance measurement mostly based on financial indicators and traditional functions of performance measurement was dominant. However, the research revealed that the importance of non-financial indicators was growing. These changes were mostly related with the increasing relevance of the measurement of strategy implementation, customers and other stakeholder satisfaction and workers evaluation. Together with the indicators of these ranges it was envisaged the increasing relevance of the application of modern PMSs, especially in the company of electricity generation. The research disclosed that the increasing competition between independent suppliers gradually increased the importance of a competitive strategy formation and the measurement of non-financial indicators. Therefore, in this company the application of modern PMS as the means of strategy implementation was foreseen more relevant in comparison with other types of electricity companies. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.3.518
关键词：elektros energetikos sektorius;elektros rinkos liberalizavimas;veiklos vertinimo ypatumai;veiklos vertinimo sistema;strateginis valdymas
其他关键词：electricity sector;electricity market liberalization;features of performance measurement;performance measurement system;strategic management
