摘要：Dabartinėje konkurencinėje aplinkoje žinios tapo vienu iš svarbiausiu neapčiuopiamu kompanijos turtu (Nonaka, 1994; Hunt, 1995; Grant, 1996; Hunt ir Morgan, 1996; Teece, 1998; Lee ir Sukoco, 2007; Li ir kt., 2009), o žinių kūrimo procesas yra svarbiausias aspektas organizacijoje (Nonaka, 1994; Nonaka ir Konno, 1998; Nonaka ir kt., 2000) siekiant ilgalaikio konkurencingumo pranašumo (Nevis ir kt., 1995; Davenport ir Prusack, 1997; Chow ir kt., 2000; Gold ir kt., 2001; Lin ir Lee, 2004; Hicks ir kt., 2007). Be to, mokymasis yra organizacijos valdymo pagrindas ir produktyvios veiklos esmė, kuri priklauso nuo naujų taisyklių, ribų ir elgesio normų (Garcia ir kt., 2009). Taigi vieną iš strateginių organizacijos vertybių - tapimas „besimokančia organizacija". Tokios organizacijos turi tokią įmonės struktūrą, kuri paverčia firmą mokymosi vieta ir sudaro sąlygas besikeičiančiai aplinkai (Kogut ir Zander, 1996; Garcia ir kt., 2007). Žinių vadybos sąvoką sudaro organizacijos individų ir kolektyvo narių mokymosi procesų valdymas. Taigi į ją įeina organizacijos mokymasis (susijęs su žinių kūrimu ir daugeliu procesų, kurie susiję su žinių gavimu iš išorės, jų plėtra, išlaikymu ir panaudojimu pačioje firmoje) (Day, 1992; Garcia ir kt., 2009). Žinių kūrimo modelis yra populiariai ir plačiai cituojamas žinių vadyboje ir pateikiamas kaip Nonaka ir Takeuchi's modelis (1995). Šio tyrimo tikslas - praplėsti žinias apie keturis žinių keitimosi modelius ir jų įtaką organizacijos mokymuisi bei veiklai. Siūlomas empirinis modelis, kuris skirtas žinių kitimui analizuoti (Nonaka ir Takeuchi, 1995) ir kuris padeda tirti bendrą šių kintamųjų poveikį kompanijos darbui. Tyrimo objektas - santykis tarp žinių kūrimo modelio ir organizacijos mokymosi. Tyrimo metodas . Straipsnis parengtas remiantis teorine literatūros apžvalga apie žinių modelio kūrimą ir organizacijos mokymąsi bei apie struktūrinių lygčių modelį apskaičiuojant tiesioginį ir netiesioginį santykį tarp tiriamųjų objektų. Nagrinėjant 284 Ispanijos kompanijų pavyzdžius, autorių pasiūlytas modelis šiai priklausomybei analizuoti. Rezultatai parodė: 1) teigiamą santykį tarp žinių kūrimo pobūdžio. Rezultatai parodo aiškią priklausomybę tarp įvairių žinių kitimo formų. Nonaka ir Takeuchi (1995) pasiūlė keturias neapibrėžtas ir aiškiai išreikštas žinias iš keturių žinių kitimo formų; 2) žinių kūrimas veikia organizacijos mokymąsi kaip svarbią žinių vadybos dalį (Garcia ir kt., 2007; Garcia ir kt., 2009). Analizė parodė, kad žinių kūrimas veikia organizacijos narių mokymosi procesus; 3) žinių kūrimas ir organizacijos mokymasis sukuria kitą požiūrį į nuolatinį gerinimą visos organizacijos veiklos (Senge, 1990; Peters, 1992). Šitas neapčiuopiamas turtas leidžia firmai didinti jos veiklos kokybę ir kiekybę ir siekti konkurencinio pranašumo.
其他摘要：Knowledge has become one of the most important intangible assets for the company in the current competitive environment (Nonaka, 1994; Hunt, 1995; Grant, 1996; Hunt & Morgan, 1996; Teece, 1998; Lee & Sukoco, 2007; Li et al., 2009), being of particular importance knowledge creation processes within an organization (Nonaka, 1994; Nonaka & Konno, 1998; Nonaka et al., 2000) to achieve long-term competitive advantage (Nevis et al., 1995; Davenport & Prusack, 1997; Chow et al., 2000; Gold et al., 2001; Lin & Lee, 2004; Hicks et al., 2007). Furthermore, learning is at the heart of corporate governance and it has become the essence of productive activity that has new rules, new boundaries and new ways of behaving (Garcia et al., 2009). Thus, one of the strategic values of an organization lies in becoming a "learning organization". These organizations have an enterprise architecture that converts the firm into a place of learning, so the organization can make appropriate approaches to changing environment (Kogut & Zander, 1996; Garcia et al., 2007). The concept of knowledge management involves managing the learning processes of individual and collective members of an organization. Therefore, it includes organizational learning (related to the creation of new knowledge), and most processes related to the acquisition of knowledge from outside, dissemination, storage and exploitation of knowledge at the firm (Day, 1992; Garcia et al., 2009). So this paper analyzes how the 4 modes of knowledge conversion model proposed in the "knowledge creating organization " (Nonaka & Takeuchi, 1995): Socialization, Externalization, Combination and Internalization (SECI) affect organizational learning and the results of the organization. Analyzing a sample of 284 Spanish companies, we propose a model to analyze this relationship. The results show (1) a positive relation between the modes of knowledge creation, (2) knowledge creation influences organizational learning as an essential part of Knowledge Management (Garcia et al., 2007; Garcia et al., 2009), (3) knowledge creation and organizational learning can create a new approach of continuous improvement leading to the increase of organizational performance (Senge, 1990; Peters, 1992). http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.3.521
