摘要：Daugelis mokslininkų pripažįsta mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) didelę reikšmę ekonomikai. Atlikti tyrimai parodė, kad finansavimo stoka - tai pagrindinė problema, su kuria susiduria MVĮ ankstyvajame plėtros etape (del-Palacio, et al., 2010; Mason ir Harrison, 2003). Kadangi jaunos ir perspektyvios įmonės neturi ilgalaikės veiklos rezultatų, dažnai susiduria su apyvartinių lėšų trukumu ir neturi pakankamai turto, kad galėtų naudoti kaip užstatą bankui, šiuo atveju papildomą kapitalą gali pritraukti iš rizikos kapitalistų (privačių investuotojų arba rizikos kapitalo fondų). Mokslininkai akcentuoja ypatingą rizikos kapitalo reikšmę ne tik finansuojant perspektyvias pradžios įmones, bet ir suteikiant nepakeičiamas pridėtinės vertės paslaugas (konsultacijas verslo plėtojimo, produkto plėtojimo ir kt. klausimais). Naujausi tyrimai rizikos kapitalo srityje - analizuojama šio sektoriaus teikiama pridėtinė vertė portfelio įmonei: rizikos kapitalo įtaka įmonės profesionalizacijai (Hellmann ir Puri, 2002), rizikos kapitalo įtaką įmonės internacionalizacijai (Lockett et al. 2008); rizikos kapitalo kaip katalizatoriaus vaidmuo inovacijų kūrimui (Caselli et al. 2009). Rizikos kapitalo moksliniame diskurse labiau diskutuojama apie teigiamą rizikos kapitalo poveikį tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu aspektu. Ypač akcentuojamas jo vaidmuo finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą ankstyvajame etape, taip pat dažnai siejamas su inovacijų skatinimu, darbo vietų kūrimu bei ekonomikos augimu. Dėl šių priežasčių rizikos kapitalo rinkos aktyvinimas vis labiau tampa atskirų šalių prioritetu skatinant ekonomikos augimą. Vyriausybės, tiesiogiai investuodamos į rizikos kapitalo fondus ir siekdamos padidinti rizikos kapitalo investicijas į ankstyvojo etapo MVĮ, gali palengvinti įmonėms gauti finansavimą. Ši problema ypač reikšminga esant 2007 m. krizei, kai bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. 2007 m. JAV prasidėjusi nekilnojamo turto krizė išplito visame pasaulyje ir gerokai paveikė visas gyvenimo sritis. Ypač nuo jos nukentėjo finansinis sektorius, kartu ir rizikos kapitalo sektorius. Daugelis rizikos kapitalo investicijų tapo nelikvidžios, o tai sąlygojo pasyvumo rizikos kapitalo rinkoje atsiradimą. Bankai ir kiti finansiniai tarpininkai, patyrę didelių nuostolių, pasyviai investuoja į ankstyvojo etapo MVĮ (Lerner, 2010). Mišrius rizikos kapitalo fondus tyrinėjo Leleux ir Surlemont (2003) ir OECD (1997). Rizikos kapitalo fondai, į kurį tiesiogiai investuoja Vyriausybė ir kiti privatūs bei instituciniai investuotojai, siekdami padidinti investicijas į ankstyvojo etapo MVĮ, yra vadinami mišrūs rizikos kapitalo fondai (OECD, 1997). Lietuvoje rizikos kapitalo rinka labai maža ir, palyginti su pasauline praktika, labai jauna. Mišrūs rizikos kapitalo fondai Lietuvoje pradėti formuoti visai neseniai naudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko bendra iniciatyva JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai vidutinėms ir mikroįmonėms) - tai galimybė, naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, dalį lėšų skirti finansinėms priemonėms - rizikos kapitalui, garantijoms ir paskoloms, taip palengvinant MVĮ priėjimą prie kapitalo. Atlikti tyrimai parodė, kad daugelis mokslininkų analizuoja vyriausybines programas (Keuschnigg, 2003; Plage, 2006), kurios skatina rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Šio straipsnio tikslas - ištirti mišrių rizikos kapitalo fondų steigimo motyvus, veiksnius ir pasekmes Lietuvoje. Objektas - mišrūs rizikos kapitalo fondai Lietuvoje. Iškelti šie uždaviniai: 1) atskleisti pagrindinius mišrių rizikos kapitalo fondų steigimo ir plėtojimo motyvus, siekiant sukurti palankią aplinką MVĮ; 2) ištirti veiksnius, sąlygojančius mišrių rizikos kapitalo fondų veiklą; 3) identifikuoti sąlygas ir dabartinę rizikos kapitalo rinkos plėtros stadiją Lietuvoje JEREMIE iniciatyvos kontekste. Atlikti tyrimai parodė, kad pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria smulkios ir vidutinės įmonės ankstyvajame plėtros etape, yra šios: finansavimo stoka ir rinkos netobulumas (del-Palacio, et al., 2010; Mason ir Harrison, 2003). Todėl pagrindiniai mišrių rizikos kapitalo fondų motyvai - panaikinti šias kliūtis verslui, sudarant sąlygas lengviau gauti finansavimą ankstyvajame plėtros etape, ir taip sušvelninant rinkos konkurenciją. Atlikus rizikos kapitalo rinkos plėtrą sąlygojančių veiksnių analizę, šie veiksniai buvo suskirstyti į tris grupes: rizikos kapitalo pasiūlai darantys įtaką veiksniai; rizikos kapitalo paklausai darantys įtaką veiksniai; makroekonominiai veiksniai, kurie turi įtakos šioms dviem veiksnių grupėms. Remiantis literatūros analize, rizikos kapitalo pasiūlos (investuotojai norintys ir galintys investuoti į naujas, ankstyvojo plėtros etapo inovatyvias įmones) veiksniai yra šie: adekvati rizikos kapitalo fondų pasiūla (Plage, 2006), kvalifikuoti ir turintys patirties rizikos kapitalo fondų valdytojai (Keuschnigg, 2003; Plage, 2006), fondo dydis (del-Palacio et al., 2010) bei investuotojo aktyvus dalyvavimas portfelio įmonės valdyme (Keuschnigg, 2003), antrepreniškų įmonių pasiūla, fiksuotos sąnaudos (Nightingale et al., 2009).Rizikos kapitalo paklausos (įmonės, norinčios gauti rizikos kapitalo finansavimą) veiksniai yra šie: rizikos kapitalo paklausa (Plage, 2006; Gompers ir Lerner, 1998), kvalifikuota vadovų komanda ir kvalifikuotas įmonės personalas (Hellmann ir Puri, 2002), portfelio įmonės inovatyvumas (Caselli et al. 2009), augimui skirta įmonės strategija. Makroekonominiai veiksniai daro įtaką tiek rizikos kapitalo paklausos, tiek pasiūlos susiformavimui. Remiantis atliktais tyrimais, galima išskirti šiuos makroekonominius veiksnius: makroekonominis šalies stabilumas, viešosios politikos keliami tikslai, kuriant antreprenišką kultūrą šalyje, teisine ir mokestinė aplinka (Armour ir Cumming, 2006); aktyvi ir stipri akcijų rinka (Black ir Gilson, 1998; Jeng ir Wells, 2000); finansinio sektoriaus ypatumai, efektyvi švietimo sistema ir struktūrinė Europos Sąjungos parama. Rizikos kapitalo rinka Lietuvoje tik pradeda formuotis. Lietuvoje veikia sąlyginai nedaug rizikos kapitalo įmonių. Populiariausia finansinė MVĮ priemonė Lietuvoje- paskola iš banko. Gal dėl to rizikos kapitalo rinka ir nėra didelė Lietuvoje. Tačiau dabartinė ekonominė krizė šiek tiek pakoregavo finansinės rinkos „tradicijas". Kadangi bankai prasidėjus recesijai sugriežtino paskolų išdavimą, juolab rizikingoms, jaunoms MVĮ, rizikos kapitalui atsirado didesnė paklausa (Radzevičiūtė, 2010). Nors ir šiuo atveju rizikos kapitalas yra atsargesnis, ieško labiau likvidžių investicijų. EVCA duomenimis (EVCA Central and Eastern Europe Task Force, 2008; 2010), nuo 2007 m. investicijos į privatų kapitalą Baltijos šalyse gerokai sumažėjo. Šią situaciją turėtų ištaisyti neseniai pradėta JEREMIE iniciatyva, kuri apima ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos šalis: Latviją, Estiją, Vengriją, kai kuriuos Italijos ir Prancūzijos regionus. JEREMIE iniciatyva Lietuvoje apima tris priemones: 1) paskolų priemonė (paskolas teikia trys atrinkti bankai - AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas ir „Swedbank", AB); 2) rizikos kapitalo fondai. Sudarytos sutartys su 2 kapitalo valdymo bendrovėmis -„LitCapital" ir „BaltCap". Maksimali investicija į vieną įmonę gali siekti iki 10 mln. Lt; 3) bendrai su verslo angelais investuojantis fondas („verslo angelų fondas"), fondą administruoja konsorciumas „STRATA ir Mes Invest". Šių metų pradžioje pradėjęs veikti „Verslo angelų fondas I" iki šiol yra investavęs į dvi įmonės: UAB „ART21" ir UAB „Nuostabioji technologija". Šio fondo veikimo principas yra toks: fondas investuoja kartu su verslo angelu (privatus investuotojas, investuojantis nuosavas lėšas). Taigi 47,5 proc. investicijų sumos suteikia EIF, 2,5 proc. - fondo valdytojas ir 50 proc. finansuoja verslo angelas. Investuojama į naujai išleistą akcijų emisiją, vienai įmonei maksimali suma yra 400 000 eurų. Be to, verslo angelas įsipareigoja bent vieną dieną dirbti investuojamojoje įmonėje (Radzevičiūtė, 2010). Rizikos kapitalo srityje vykdoma perspektyvių verslo planų investicijoms paieška. Taigi, remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad rizikos kapitalo sektorius gerokai prisideda prie jaunų ir perspektyvių MVĮ finansavimo. Siekiant labiau investuoti į MVĮ formuojami mišrūs rizikos kapitalo fondai, į kuriuos investuoja Vyriausybė ir kiti privatūs bei instituciniai investuotojai. Tačiau reikia nepamiršti, kad rizikos kapitalo investuotojai siekia naudos sau. Todėl reikalingas adekvatus šios rinkos reguliavimo mechanizmas, kad būtų išvengta neskaidrių sandorių ar kitų „šešėlinių" veiksmų, kurie gali sąlygoti didelius neigiamus pokyčius ekonomikoje.
其他摘要：Substantial body of academic literature agree that the financial constrain is the core problem in developing early stage small and medium sized enterprises (SMEs). Therefore, venture capital through financing and providing value added services is considered to be an effective tool in increasing regions innovation capacity, fostering economic growth as well as job creation. Thus, financing such promising young ventures, especially those with technological background, is encouraged in many countries through various Governments' initiatives.A wide range of research explores public programmes in enhancing venture capital markets development in various countries either through direct (when Government invest directly in fund) or indirect (for instance, tax relief, etc.) measures. Therefore the present paper focuses on the direct Government intervention in venture capital market development, through investing in venture capital funds (as the co-investor or limited partner) in order to facilitate SMEs through financing its early stage of development. Venture capital funds, pooled by Governments' sources, private and institutional investors, aiming to boost investments in early stage innovative companies, are considered as hybrid venture capital funds in this paper.The article deals with the development of hybrid venture capital funds in Lithuania, which were forced by the European Union (EU) initiative Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises (JEREMIE) seeking to increase access to finance the development of SMEs through facilitation of venture capital markets development in various EU regions.There is lack of research focusing on the factors for efficient public policy intervention in the developing hybrid venture capital funds in order to facilitate early stage SMEs. Thus, the problem of the paper covers the question: what are the motives, factors and present state of development of hybrid venture capital funds in Lithuania.The present paper will explore the Government's initiative in Lithuania in terms of JEREMIE initiative. Therefore the paper aims to contribute to research dealing with hybrid venture capital funds' role in boosting regional economies through the financing the SMEs in their early stage of development.The paper finds that Lithuanian venture capital market is in its infant stage, and the Governments' initiative towards creation hybrid venture capital funds definitely will increase the investments in SMEs. Moreover, supply-side, demand-side and macroeconomic factors should be taken into account in the venture capital markets development. And still cautious actions should be set along with the public initiative in order to overcome the negative aspects of venture capital investments, such as lack of transparency, money laundering, etc. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.312
关键词：Mišrus rizikos kapitalo fondas;maža ir vidutinė įmonė;Europos Sąjungos parama;JEREMIE iniciatyva
其他关键词：Hybrid venture capital fund;small and medium sized enterprises;European Union support;JEREMIE initiative
