摘要：Pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai skiria vis daugiau dėmesio subjektyvios gerovės tyrimams. Ji suvokiama ne tik kaip politikos sėkmės matmuo, bet ir svarbus bendros paramos demokratijai ir rinkos ekonomikai veiksnys. Todėl tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti pasitenkinimo gyvenimu prigimtį bei nustatyti jo pagrindinius veiksnius, tampa vis svarbesni. Subjektyvi gerovė tyrimuose paprastai apibrėžiama naudojant vieną iš rodiklių: laimės arba pasitenkinimo gyvenimu vertinimus (Dolan ir kt., 2008). Nors subjektyvios gerovės fenomeną tiria daugybė mokslo sričių – ekonomistai, psichologai, sociologai – egzistuoja dvi pagrindinės studijų kryptys: makro lygmens analizė ir mikro lygmens analizė. Pirmuoju atveju ieškoma ryšio tarp pasitenkinimo gyvenimu ir dažniausiai makroekonominių rodiklių: BVP, infliacijos, nedarbo lygmens ir pan. Antruoju atveju, ieškoma, kas lemia subjektyvų gerovės suvokimą individo lygmenyje. Tačiau šiuo atveju dažniausiai apsiribojama vieno, dviejų ar daugiausiai keleto kintamųjų įtakos analize, bet retai yra imamas visas veiksnių kompleksas ir naudojami reprezentatyvių tyrimų duomenys. Lietuvoje šia tema nėra atlikta daug studijų. Paminėtini Šilinsko ir Žukauskienės (2004), Daukantaitės ir Žukauskienės (2011) ir Degučio ir kitų (2010) darbai. Tačiau nei vienas iš šių tyrimų nebandė nagrinėti viso veiksnių komplekso remiantis reprezentatyvia šalies gyventojų apklausa. Juose arba buvo nagrinėjami makro lygmens duomenys, arba analizuojamos specifinės visuomenės grupės, kurios neatspindi visos visuomenės situacijos. Tad šio straipsnio tikslas ir yra naudojant reprezentatyvius Eurobarometro tyrimo duomenis išanalizuoti, kurie iš teorinėje literatūroje sutinkamų veiksnių daro įtaką subjektyvios gerovės suvokimui Lietuvoje. Tyrimui naudojami 2004 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenys dėl to, kad nė viename naujesniame tyrime vienoje vietoje nebuvo įtraukti visi reikalingi subjektyvios gerovės veiksnių rodikliai. Šiame straipsnyje naudotas antrinės duomenų analizės metodas. Taikytos neparametrinės statistinės analizės procedūros, Chi-kvadrato testas. Šiame tyrime naudojami įvairūs mikro lygmens veiksniai: a) demografinės charakteristikos, tokios kaip amžius, lytis, vaikų turėjimas; b) socialinės ir ekonominės charakteristikos, kaip pajamos, išsimokslinimo lygmuo, šeiminis statusas, užimtumas; c) socialinių ryšių rodikliai kaip rūpinimasis kitais, įsitraukimas į bendruomenės veiklą; d) nuostatos ir vertybės, tokios kaip pasitikėjimas kitais žmonėmis, religingumas. Daugumas autorių (Clark ir kt, 2007; Verbic ir Stanovnik, 2006; Jagodzinski, 2010; Malesevic ir Perovic, 2010) sutinka, kad pajamos arba pasitenkinimas savo finansine padėtimi yra pozityviai susijęs su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Gaunantys aukštesnes pajamas paprastai geriau vertina bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Lygiai taip pat dauguma autorių sutinka, kad toks pats ryšys egzistuoja ir tarp pasitenkinimo savo sveikata lygio ir bendro pasitenkinimo gyvenimu lygio: geresnis sveikatos būklės vertinimas lemia geresnį bendro pasitenkinimo vertinimą (Dolan ir kt., 2008). Aukštesnis išsimokslinimo lygmuo taip pat dažniausiai yra siejamas su aukštesniu subjektyvios gerovės lygmeniu. Toks pats ryšys anot autorių (Helliwell, 2003) randamas tarp buvimo santuokoje bei artimų ryšių su kitais žmonėmis palaikymo bei pasitenkinimo gyvenimu. Dar vienas dažniausiai fiksuojamas teigiamas ryšys yra tarp užimtumo ir subjektyvios gerovės. Paprastai bedarbiai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu nei dirbantieji. Ir nors skirtingi tyrimai atranda skirtingo pobūdžio ryšį tarp amžiaus ir pasitenkinimo gyvenimu, visi sutinka, kad ryšys egzistuoja (Ferrer-i-Carbonell ir Gowdy, 2007; Baird ir kt., 2010). Tiesa, šio ryšio kryptis ir pobūdis skirtingose studijose skiriasi: vieni autoriai teigia, kad laimingesni yra jauni žmonės, kiti teigia, kad ryšys yra U formos. Pasitikėjimas kitais žmonėmis ankstesnių studijų rezultatais taip pat dažniausiai yra teigiamai susijęs su subjektyvia gerove: labiau pasitikintys kitais žmonėmis respondentai paprastai yra laimingesni nei nepasitikintieji. Galų gale, kai kurie autoriai atranda pozityvų ryšį tarp religingumo ir pasitenkinimo gyvenimu ( Helliwell, 2006; Heliwell ir Putnam, 2004): religingesni žmonės yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Tad visi šie ryšiai suformuluoti kaip hipotezės ir buvo siekiami patikrinti analizuojant 2004 m. atlikto Eurobarometro tyrimo Lietuvos duomenis. Šio tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1004 respondentai, kuriems yra 15 ir daugiau metų. Tyrimo respondentai atrinkti atsitiktinės – tikimybinės atrankos būdu. Tyrimo duomenis galima rasti Vokietijos socialinių mokslų infrastruktūros tarnybos duomenų archyve adresu: http://www.gesis.org/redirect/alte-institute/ . Remiantis literatūros ir anksčiau atliktų tyrimų analize, buvo suformuluotos tokios tyrimo hipotezės: Žmonės, gaunantys aukštesnes pajamas yra labiau patenkinti gyvenimu; Jaunesni žmonės yra labiau patenkinti gyvenimu; Žmonės, kurių išsimokslinimo lygis yra aukštesnis yra labiau patenkinti gyvenimu; Bedarbiai yra mažiau patenkinti gyvenimu; Gyvenantys santuokoje yra labiau patenkinti gyvenimu; Turintys vaikų žmonės yra labiau patenkinti savo gyvenimu; Žmonės, įsitraukę į bendruomenės veiklą yra labiau patenkinti gyvenimu; Religingi respondentai yra labiau patenkinti savo gyvenimu; Žmonės, kurie yra patenkinti savo sveikatos būkle, yra ir labiau patenkinti gyvenimu bendrai; Žmonės pasitikintys kitais žmonėmis yra labiau patenkinti gyvenimu. Duomenų analizėje naudota atskirų grupių pasiskirstymų tolygumo analizė, kurioje pritaikytas Chi-kvadrato statistinio reikšmingumo testas. Duomenų analizė parodė, kad visi aukščiau aptarti veiksniai yra pozityviai reikšmingai susiję su pasitenkinimu gyvenimu. Vienintelis kintamasis, kuris nėra reikšmingai susijęs su subjektyvios gerovės vertinimu yra religingumas. Taigi, galima teigti, kad visos išskyrus vieną, tyrimo hipotezės pasitvirtino. Stipriausias ryšys yra stebimas su amžiaus, pasitenkinimo finansine padėtimi ir pasitenkinimo sveikata kintamaisiais. Tyrimo metu taip pat buvo tikrinamas ryšys su minėtaisiais veiksniais, kai yra kontroliuojami kiti kintamieji. Ši analizė parodė, kad tiek sveikatos vertinimas, tiek pasitenkinimas reikšmingai koreliuoja su bendru pasitenkinimu gyvenimu, kai yra kontroliuojamas amžiaus ir išsimokslinimo poveikis, taip pat ryšys yra ir tarp išsimokslinimo, šeiminio statuso bei pasitenkinimo kontroliuojant amžiaus poveikį. Tačiau kontroliuojant iš karto dviejų kintamųjų – pasitenkinimo finansine padėtimi ir pasitenkinimo sveikatos būkle – poveikį, ryšys tarp amžiaus ir pasitenkinimo gyvenimu išnyksta. Kitaip tariant amžiaus efektas yra paaiškinamas kitų kintamųjų poveikiu ir jam dingus, nebelieka ir amžiaus svarbos. Apibendrinant galima teigti, kad subjektyvi gerovė Lietuvoje yra veikiama daugelio veiksnių, bet labiausiai sveikatos ir finansinės padėties vertinimo. Taip pat svarbūs veiksniai, lemiantys aukštesnį gerovės lygmenį, yra užimtumas, išsimokslinimas, socialiniai ryšiai, bendruomeninis dalyvavimas. Taigi, tyrimas aiškiai nubrėžia pagrindines gaires socialinės politikos įgyvendintojams: sveikatos apsaugos priemonės bei ekonominės gerovės didinimas yra prioritetiniai politikos veiksniai siekiant didinti bendrą visuomenės subjektyvią gerovę. Amžius, kuris daugelyje kitų studijų buvo laikomas svarbiu kintamuoju, iš tiesų neturi tiesioginio poveikio ir galima teigti, kad jei pensijų sistema ir sveikatos apsauga veikia efektyviai, visuomenės senėjimas neturi daryti didelio poveikio bendram subjektyvios gerovės lygiui. Tolesni šios krypties tyrimai Lietuvoje turi būti skirti detalesnei kintamųjų tarpusavio ryšių analizei bei kompleksiniam visų veiksnių modeliavimui tiriant jų poveikį pasitenkinimui gyvenimu.
其他摘要：The article analyses relation between subjective well – being (SWB) expressed as general satisfaction with life and its possible micro level determinants. Many studies have been published that relate macro level determinants (such as GDP or unemployment level) with aggregated national level of SWB. There is a vast amount of economic literature which analyses few or even single demographic, socio-economic, social and attitudinal/cultural variables that influence life satisfaction at an individual level. But it is a rare case that study is done on a rich data set that includes all the aforementioned variables in a single analysis and is nationally representative. Moreover, there is no thorough analysis of micro level determinants of life satisfaction in Lithuania. The present study analyses Lithuanian data of Eurobarometer study on social capital that includes many variables that are considered by theoretical literature as likely determinants of SWB. Micro level analysis shows that most important determinants of general life satisfaction in Lithuania are satisfaction with health and financial situation. Employment status, educational level, marital status, community involvement, presence of children also tend to be significantly related to subjective well-being. The study also revealed that age in contrary to many previous studies should not be considered as an important determinant of SWB as its effect is explained by differences of health and financial satisfaction levels. Nevertheless, further studies are needed to reveal the nature of relations and interdependency of different variables and SWB more deeply. Further analysis of rich data sets that include many countries would also allow to better understand the influence of such variables as country development level or culture. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.2.2024
