摘要：Norint išsamiai suvokti, apibūdinti ir aiškinti tiriamą reiškinį bei jį tobulinti, reikia derinti skirtingas metodologines prieigas (Reichardt, Rallis, 1994; Tashakkori, Teddlie 1998; Moon, 2004; Johnson, Onwuegbuzie 2004 ). Pastebėta, kad naudojamoms kokybinėms ir kiekybinėms pažinimo technikoms yra būdingas tam tikras nuoseklumas: 1) fenomeno identifikacija; 2) kokybinis tyrimas; 3) kiekybinis tyrimas. Iš pažiūros toks taikymas yra racionalus. Vis tik didelė duomenų apimtis ir tyrimo loginis nuoseklumas sudaro prielaidas atsirasti tam tikroms duomenų palyginimo problemoms. Galima įvardyti dvi problemų grupes : ontologinę ir metodologinę. Abiem atvejais problemos susidaro dėl komplikuotos, daugiadimensinės, kontekstualios, stohastinės, konstruktinės psicho-socialinės realybės. Ontologinės tyrimo problemos aveju viso ilgio tyrimui atlikti, gali prireikti ilgo laikotarpio. Jei tyrimo objektas yra jautrus laikui, tenka identifikuotą fenomeną baigti tirti kitoje populiacijoje. Tokiu atveju gali kilti tyrimo rezultatų palyginimo klausimas. Šiandien sukurtos kvantifikavimo programos ( T-lab, Nvivo, Kokybis ) negali savarankiškai kvantifikuoti kokybinį turinį. Metodologinio pobūdžio tyrimo problemos siejamos su tyrimo ribotumais, respondentų išmokimo efektu, atsirandančiu pasirinkus vieną pažinimo techniką. Taigi, dažniausiai psicho-socialinės realybės pažinimas ir toliau priklauso nuo tyrėjo gebėjimų įžvelgti tiek patį fenomeną, tiek ir jo struktūrą bei kokybinės raiškos charakteristikas. Įvardyti pastebėjimai paskatino ieškoti hermeneutikos taikymo respondentų nuomonių, nuostatų statistiniam kodavimui galimybių. Straipsnio tikslas - supažindinti skaitytoją su kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos sudarymo eiga ir pateikti jos taikymo pavyzdžių. Paminėtina, kad pateikiama metodologija pasižymi tokiais metodologinės kokybės kriterijais kaip objektyvumas, reprezentatyvumas, reliabilumas, validumas, efektyvumas ir naudingumas. Objektas -– naratyvų kodavimas statistinei analizei. Tyrimo metodai - teorinis modeliavimas ir empirinių duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Naujumas - iki šiol kokybiniu ir kiekybiniu pažinimo būdu informacija buvo renkama iš dalies atskirai, o tokių tyrimų rezultatai buvo lyginami dažniausiai kokybiniu lygmeniu. Parengta kiekybinio turinio apdorojimo metodologija, leidžia atlikti kokybiniu ir kiekybiniu pažinimo būdu surinktos informacijos palyginimą. Tai leidžia gauti reliabilius kompleksiškos realybės tyrimo rezultatus, sumažinant tyrėjo gebėjimų įtaką. Pagrindinė kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos idėja remiasi Demeterio (2001) išvada, kad verbalinio turinio kodavimo principai iš esmės gali būti panaudojami ir hermeneutikos taikymo metu gautų respondento nuomonių, nuostatų ir pojūčių statistiniam kodavimui. Užtikrinant duomenų pakartojamumą, sudaryta turinio sisteminimo technika ir dichotominio kodavimo technika išplėsta operacionalizacija. Turinio sisteminimo technika susideda iš teksto supratimo ir teksto loginės struktūros identifikacijos, teksto loginių pasažų išskyrimo bei loginės teksto struktūros operacionalizacijos. Sudarant metodologiją, laikomasi nuostatos, jog moksliniai tyrimai gali turėti keletą tikslų (kartais net vienu metu). Kiekybinio turinio apdorojimo metodologijos kompleksiniam testavimui ir metodinių nuostatų formavimui buvo atlikti keli tyrimai. Pradiniai konstrukciniai darbai pradėti atliekant „Strateginės analizės instrumentarijaus modeliavimą mažose ir vidutinėse įmonėse“ (Vaitkevičius, 2006). Tęsiant kiekybinės turinio apdorojimo metodologijos formavimą, Župerkienės (2008) „Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo tobulinimo“ disertacijoje panaudotas dichotominis kodavimo modelis. Išryškėjus metodologijos disfunkcijoms, kylančioms dėl metodinio neišbaigtumo, ji tobulinama ir pakartotinai testuojama disertacijos tyrime „Verslo įmonių ryšių su visuomene efektyvumo vertinimas“ (Kazokienė, 2010). Šiame tyrime, tyrimo dizainas išplėstas struktūrizuotu interviu, leido identifikuoti disfunkcijų priežastis ir sėkmingai jas pašalinti. Kadangi šio metodologijos testavimo etapo esminis privalumas, lyginant su ankstesniais, - tyrimo struktūra, - jos pristatymui straipsnyje skiriamas nemažas dėmesys. Minėtas tyrimas apėmė tris etapus: ryšių su visuomene įvesties, įgyvendinimo ir poveikio vertinimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ryšių su visuomene įvesties etapas yra mažiausiai apibrėžtas ir aiškus, stokojantis išsamios pradinės informacijos, šio etapo empiriniam pagrindimui pasirinkta kokybinė prieiga. Kiekybinio tyrimo prieiga pasitelkta ryšių su visuomene įgyvendinimo ir poveikio vertinimo etapų pagrindimui. Šį sprendimą lėmė mokslinių tyrimų gausa, padėjusi suformuoti išsamų teorinį pagrindą ryšių su visuomene įgyvendinimo ir poveikio vertinimo klausimais. Tyrimo duomenų apdorojimas vyko trimis sąlyginiais etapais. Pirmajame etape apdoroti apklausos rezultatai, panaudojant faktorinę bei reliabilumo analizes. Antrajame etape, dichotomiškai užkodavus interviu rezultatus, atlikta sustambintų kintamųjų stambinimo loginės sekos analizė. Trečiajame etape atlikta kiekybinių ir kokybinių rezultatų sąveikos dėsningumų analizė. Aptariant turinio sisteminimą, paminėtina, jog teksto reikšmei atpažinti pasitelkta Demeterio (2001) dialektinės interpretacijos sistema. Kelis kartus perklausant ir skaitant tekstus, šališkos tyrėjo pozicijos ir susiformuotos prielaidos kito, leidžiant tekstui jų kontekste atskleisti savąją poziciją. Daugkartinio skaitymo modelis sudarė galimybę išlaikyti tyrimo turinio vientisumą. Toliau, atliekant teksto loginės struktūros analizę, pirmojo klausimo atveju loginė struktūra susieta su „apimties“ terminu, antrojo klausimo atveju su „siekio“ terminu. Analizės rezultatais nustatyta, kad „siekio“ loginė struktūra yra platesnė nei apimties ir yra išryškinta viso turinio reikšmės hierarchinė struktūra. Tolesniame, loginių pasažų išskyrimo etape, suformuotos loginės nuorodos, leidžiančios atlikti teksto horizontaliąją ir vertikaliąją analizę. Straipsnyje analizuotame pavyzdyje suformuotos trys loginės apibrėžtys: pranešimų spaudai skaičius, pasiekta potenciali auditorija (ar jos dalis), straipsnių (neigiamų, teigiamų, neutralių) skaičius apie įmonę. Nors kai kurie atsakymai išreikšti skaičiais, jie informatyvumo požiūriu laikomi kokybiniais, o ne kiekybiniais duomenimis. Paskutiniame turinio sisteminimo etape atlikta operacionalizacijos procedūra. Ji susiejo visą turinio aiškinimo ir kodavimo seką į vientisą logišką struktūrą. Naudotas operacionalizavimo modelis nuo įprasto skiriasi tuo, kad sąvokos operacionalizacija vyksta ne reikšminių terminų, o sampratos lygmeniu, kuri leidžia unifikuoti skirtingų apibrėžčių reikšmes ir padaryti jas matematiškai apskaitomas. Straipsnyje, pateikiant kompleksinio tyrimo rezultatus, eksplikaciniu pavyzdžiu parinktas numatomo ryšių su visuomene produktyvumo vertinimo ir poveikio vertinimo suderinamumo tyrimo fragmentas. Metodologijos testavimo rezultatai patvirtino, kad ją naudojant, sudaroma galimybė užkoduotą tekstą tirti matematiškai ir gautas įžvalgas susieti į vienodą loginę struktūrą. Kiekybinė turinio apdorojimo metodologija suteikia galimybę kokybinius duomenis transformuoti statistinei analizei, t.y. tiriamąjį objektą ir jo savybes analizuoti kompleksiškai, naudojant kiekybinius ir kokybinius metodus. Kiekybinė turinio apdorojimo metodologija pasiteisino tiriant kūrybinio ir lengvai standartizuojamo proceso sąveiką. Toks metodologijos panaudojimas atvėrė galimybes identifikuoti bei vertinimo sistemoje pozicionuoti naujus iki to laiko neatrastus tiriamojo objekto požymius ir iškart įvertinti jų poveikį objekto veiksenai. Pagrindinis šios metodikos ribotumas yra susijęs su kokybinio turinio kodavimu, kuris ypač jautrus tyrėjo ekspertinio vertinimo įgūdžių lygiui. Kuo tyrėjas yra labiau pažengęs ir kuo jis geriau pažįsta vertinimo turinį, tuo didesnė tikimybė, kad tyrėjas teisingai atpažins ir užkoduos turinį. Šis ribotumas išaiškėjo disertacijų tyrimų metu, kai buvo pamėginta turinį koduoti ne pagal jo tikrąją prasmę, o pagal kitų autorių sudarytus tipologinių konstruktų modelius. Iš esmės toks kodavimas irgi yra galimas, tačiau tokiu atveju pokalbio metu užduodami klausimai taip pat turėtų būti orientuoti į tokio konstrukto turinio atskleidimą, priešingu atveju būtų išsikreiptas vertinimo turinys ir komplikuotųsi tiesos atpažinimas. Tobulinant kiekybinę turinio apdorojimo metodologiją, tolesniuose etapuose svarbu koncentruotis į jos teikiamus privalumus bei egzistuojančius ribotumus ir pasiūlyti adaptyvią priemonę tyrėjams, nepriklausomai nuo jų ekspertinio vertinimo lygmens.
其他摘要：The paper deals with the quantitative analysis of the qualitative content, which enables converting the variables used in qualitative research into quantitative variables and comparing them to variables used in quantitative research. This methodology is based on the combination of Romanticist, Phenomenological, Dialectical, Critical, and Post-structural hermeneutic systems of interpretation described by Demeterio III (2001). The specially designed content systematization technique, which describes the logical sequence of content construct identification and is based on Wilkinson’s (1991) Key and Hook technique, and Merkys’ (2005) operationalization, developed using the dichotomous coding technique. The paper describes the methodology and the areas of its application. It also gives a practical example of its application in a research study. An integrated testing and development of the methodology was performed investigating evaluation efficiency of business public relations. The paper introduces the context and scope of the applied procedure in the research. It also presents the data processing steps, the performed analysis and the key results. The presented research in this paper is discussed in three phases: input, implementation and impact assessment phases, where fragments of each are provided. The article focuses on introducing systemization and consistency of the content. Steps of content systematisation are described in detail as follows: Reading of the text and understanding of its overall meaning, Identification of text's logical structure, Dividing the text to the logical passages, Comparative analysis of logical passages and conflation of them to coherent logical sequence, Operationalization of logical structure, dichotomous coding. When introducing the prepared systematic processing methodology of the content, the main application assumptions and limitations are indicated; the possibilities of methodology usage are specified. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.1.2350
关键词：tyrimų metodologija;kokybiniai ir kiekybiniai kintamieji;kokybinės ir kiekybinės informacijos palyginimas;kokybiniai ir kiekybiniai duomenys
其他关键词：research methodology;quantitative and qualitative variables;comparability of qualitative and quantitative information;qualitative and quantitative data
