摘要：Pastaraisiais metais buvo intensyviai diskutuojama ar tikrasis fiskalinės valdžios elgesys dera su cikliškais stabilizacijos tikslais. Tinkamos fiskalinės politikos klausimas įgyja pripažinimą, ypač euro zonos šalyse, po jų įstojimo į Europos monetarinę sąjungą (EMS). Todėl, šio darbo tikslas yra palyginti kiekvienos EMS šalies fiskalinės politikos veiklą prieš ir po įstojimo į euro zoną 1995–2010 laikotarpiu. Šiam tikslui mes naudosime cikliškai pakoreguotą balansą, kuris yra įprasta priemonė ir naudojama įvertinant fiskalinės politikos padėtį. Cikliškai pakoreguoto balanso analizė leidžia geriau suprasti apie ankstesnius fiskalinės politikos veiklos suderinimus, kurie padeda išmatuoti fiskalinės politikos ex-post vertinimą. Tuo remiantis, mes galime nustatyti bendro vyriausybės biudžeto disbalanso priežastis praeityje. Be šio fakto, mes turėtume būti tikri dėl tam tikrų įspėjimų, vertinant cikliškai pakoreguotą balansą, kuris atsiranda dėl gamybos deficito ir galimo BVP augimo matavimo nesuderinamumo. EMS įkūrimas Europoje 1999 metais (ir 2002 metais) labai paveikė ekonominės politikos veiklą 12-oje, joje dalyvaujančių šalių narių. EMS buvo didelė sėkmė daugeliu atžvilgiu, nes prisidėjo prie makroekonominio stabilumo, finansinės integracijos ir augimo konvergencijos Europoje. Vienintelė tradicinė trumpalaikė makroekonominė priemonė, likusi nacionalinės valdžios kontrolėje, yra fiskalinė politika. Taigi, fiskalinė politika įgijo naujų pareigų, atsiradusių EMS. Tačiau tuo pačiu metu Stabilumo ir Augimo paktas (SAP) suvaržo jos operacijas, nes EMS nariai turi laikytis taisyklių, kurias priėmė Paktas. Jo tikslas yra palaikyti ir priversti vykdyti fiskalinę discipliną euro zonos viduje (Marinaş, 2008; Galí ir Perotti, 2003). Lyginant su situacija, buvusia prieš atsirandant EMS, galima teigti, kad dabar fiskalinė politika atlieka platesnį vaidmenį ( turima omenyje gamybos sukrėtimus, ypač poreikio sukrėtimus). Net jei ECB užsiima tam tikro laipsnio gamybos sukrėtimų išlyginimu, atskiros monetarinės politikos negalima naudoti norint išlyginti asimetrinius sukrėtimus (Marinheiro, 2005). Praėjusiuose dešimtmečiuose buvo kruopščiai analizuojama kaip biudžetinė politika reagavo į ekonominį ciklą, tačiau kai kurie pagrindiniai klausimai atrodo vis dar liko neišspręsti. Naujausioje empirinėje literatūroje apie fiskalinės politikos ciklišką reakciją į euro zoną mes randame įvairių rezultatų. Kai kurie paskelbti rezultatai rodo, kad fiskalinė politika turėjo tendenciją būti ne-cikliška , beveik tiek pat rezultatų nurodė į pro-ciklišką fiskalinį elgesį, o keletas kitų autorių mano, kad politika buvo kontra-cikliška (Golinelli ir Momigliano, 2008). Tai rodo sutarimo nebuvimą dėl to, ar tikrasis fiskalinės valdžios elgesys atitinka cikliško stabilizavimo tikslus. Ne-cikliška (t. y. neutrali) fiskalinė padėtis yra apibrėžiama kaip fiskalinė politika, kurioje vyriausybės išlaidos laikosi BVP augimo krypties, o biudžeto įplaukų dalis juda vienoje eilėje su tikruoju nominaliu BVP (Buti ir Van den Nord, 2004b). Kitaip tariant, ne-cikliška fiskalinė politika yra apibūdinama kaip cikliškai suderintų biudžeto įplaukų kontra-cikliška reakcija ir cikliškai iš pradžių sureguliuotų biudžeto įplaukų pro-cikliška politika (Turrini, 2008). Norėdami įvertinti pro-cikliškos arba kontra-cikliškos fiskalinės politikos padėtį, mes lyginame cikliškai pakoreguoto balanso ir gamybos deficito dinaminį įvertinimą. Būtent cikliškai pakoreguoto balanso pokyčiai, iš eilės einančiais metais, rodo orientavimąsi į fiskalinę politiką, t.y. fiskalinį impulsą. Lyginant cikliškai pakoreguoto balanso ir gamybos deficito pokyčius kiekvienais metais, kurie parodo ekonominio ciklo svyravimus, galima įvertinti fiskalinės politikos orientaciją, t.y. fiskalinę poziciją. Fiskalinę politiką galima laikyti kontracikliška , jei ji yra besiplečianti esant neigiamam gamybos deficitui ir ribojanti, kai tikrasis BVP augimas viršija savo potencialių tempą. Iš kitos pusės, fiskalinė politika yra apibūdinama kaip pro-cikliška , jei esant neigiamam gamybos deficitui, vyriausybė naudoja ribojančias finansines priemones ir, kai fiskalinė politika reaguoja plėsdamasi esant teigiamam gamybos deficitui, kur tikroji gamyba viršija apskaičiuotą galimą BVP. Mes laikėmės nuomonės, kad fiskalinė politika yra neutrali mažiems struktūrinio biudžetinio balanso pokyčiams (nuo -0.2 iki 0.2 procentinių taškų), remdamiesi skaičiavimais, kuriuos atliko Cimadomo (2005). Empirinės analizės metu buvo įvertinta kiekvienos euro zonos šalies fiskalinės politikos padėtis. Įvertindami vyriausybių elgesį, mes tyrėme 14 šalių per 1995–2010 laikotarpį. Nepaisant abejonių dėl struktūriškai pakoreguoto deficito ir gamybos deficito pokyčių skaičiavimų, analizės rezultatai daugiausiai patvirtina, kad fiskalinė politika daugelyje euro zonos šalių narių, tapo labiau besiplečianti tuo metu, kai jos įstojo į EMS. Šiuos pradinius duomenis patvirtino statistinė analizė, kuri rodo statistiškai svarbius skirtumus besiplečiančioje fiskalinėje politikoje tarp anksčiau minėtų sub-laikotarpių . Dar išsamesnė fiskalinės padėties analizė gauta, diferencijuojant ar gamybos deficitas daro teigiamą ar neigiamą įtaką. Vadinasi bendra euro zonos politikos padėtis yra pro-cikliška . Ypač euro zonos šalyse, beveik pusė laiko nuo 1995 metų buvo pažymėtos pro-cikliškos fiskalinės padėties. Būtent, mes nustatėme, kad devyniose (iš 14) šalių, pusę laikotarpio nuo 1995 metų fiskalinė valdžia rėmė pro-ciklišką fiskalinį elgesį (Austrija, Belgija, Prancūzija, Graikija, Airija, Italija, Olandija, Slovėnija ir Ispanija). Remdamiesi gautais rezultatais, mes taip pat galime daryti išvadą, kad vidutinė fiskalinė padėtis yra besiplečianti, kai tikroji gamyba viršija savo potencialų lygį. Tai reiškia ne-ciklišką nukrypimą klestėjimo laikotarpiu, o kad fiskalinė padėtis turi tendenciją būti daugiausiai kontracikliška , kai tikroji gamyba yra žemiau potencialaus lygio. Tokiu būdu, vienos valiutos ir Stabilumo ir augimo pakto struktūros priėmimas negalėjo pažaboti išlikusio pro-cikliško nukrypimo, apibūdinančio fiskalinę politiką esant augimui. Priešingai, galime teigti, kad įstojimas į EMS buvo susijęs su pro-cikliško nukrypimo pablogėjimu esant blogoms ekonominėms sąlygoms. Šios išvados gali būti susietos su asimetriniu fiskaliniu elgesiu po įstojimo į euro zoną, nes fiskalinės valdžios reakcija į cikliškas sąlygas ekonomikoje priklauso nuo to, ar geri, ar blogi laikotarpiai dominuoja. Šie tvirtinimai atspindi kai kurias išvadas, padarytas kituose panašiuose darbuose. Asimetrinio, fiskalinio elgesio po įstojimo į euro zoną priežastis, galime rasti politiniuose – ekonominiuose motyvuose, kurie saugo, kad automatiniai stabilizatoriai neveiktų simetriškai per verslo ciklą abiejuose laikotarpiuose. Iš tiesų, empirinė analizė patvirtina besiplečiantį nukrypimą, siekiant palengvinti savarankišką fiskalinę politiką laikotarpiu tarp rinkimų. Pavyzdžiui, po įstojimo į EMS, fiskalinė politika Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Airijoje pasikeitė iš ribojančio į besiplečiančio pobūdžio, dėl artėjančių rinkimų. Kita fiskalinės valdžios pro-cikliško elgesio priežastis, ypač nesėkmingais laikotarpiais, yra susijusi su susilpnėjusia fiskaline pozicija, kuriai reikia koregavimo, neatsižvelgiant į vyraujančias cikliškas sąlygas. Būtent, prieš įstojant į EMS mes padarėme išvadą, kad aštuonių šalių fiskalinė valdžia rėmė ribojančią fiskalinę politiką trumpiau nei 50 % viso laiko (Vokietija, Belgija, Kipras, Graikija, Prancūzija, Olandija, Portugalija ir Slovakijos Respublika). Tai atitinka pro-ciklišką elgesį prieš įstojant į EMS, kadangi dauguma šalių šiuo laikotarpiu turėjo neigiamą gamybos deficitą. Mes atpažinome dvi grupes priežasčių pro-cikliškam elgesiui sėkmingu laikotarpiu. Pirmoji grupė priežasčių yra susijusi su problemomis todėl , kad vėluoja nustatymas ir įdiegimas tiksliai matuojant cikliškas sąlygas. Antroji grupė priežasčių, paremta politiniais motyvais, kai vyriausybė nusprendžia laikytis besiplečiančios fiskalinės politikos sėkmingu laikotarpiu ar ne. Aptarę tai, mes turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad rezultatų įvairovė literatūroje skatina tolesnius tyrimus šia tema. Tai galėtų ateityje turėti didžiulę reikšmę diegiant fiskalinės politikos taisykles ir jas susiejant su kitomis struktūrinėmis reformomis. Ši vidutinės trukmės fiskalinė programa yra ypač svarbi Europos mastu, norint atstatyti makroekonomikos ir fiskalinį stabilumą. Tam tikrų šalių, tinkamo fiskalinės politikos elgesio klausimas tapo labai aktualiu, todėl šis tyrimas galėtų būti naudingas sprendžiant tokio pobūdžio problemas.
其他摘要：In the recent years there has been an intense discussion whether the actual behaviour of fiscal authorities is consistent with cyclical stabilization objectives. The question of the appropriate fiscal policy is gaining recognition especially for the countries of the euro area after entering the European Monetary Union (EMU). Therefore, the aim of this paper is to evaluate the activity of the fiscal policy before and after the entrance to the euro zone for each individual EMU country in 1995–2010 period. For this purpose we will use the cyclical adjusted balance, which is the common tool used to estimate fiscal policy stance. The analysis of the cyclically adjusted balance gives an additional insight into the former activity arrangements of the fiscal policy, which contributes to gauge the ex-post estimation of the fiscal policy. On this base we can determine the causes of general government budgets imbalance in the past. Despite this fact, we should be aware of some caveats in the assessment of cyclical adjusted balance, which appear due the inconsistency in measurement of output gap and potential GDP growth. To evaluate pro-cyclical or countercyclical fiscal policy stance we compare the dynamic evaluation of the cyclically adjusted balance and output gap. Namely, changes of the cyclically adjusted balance in consecutive years indicate the orientation of fiscal policy, i.e. the fiscal impulse. By comparing the change in the cyclically adjusted balance and output gap between individual years, which indicates fluctuations in the economic cycle, it is possible to assess the orientation of fiscal policy, i.e. the fiscal position. The fiscal policy can be considered as countercyclical if it is expansive in the situation of negative output gap and restrictive in the situation, when the actual growth of GDP is above its potential rate. On the other hand, fiscal policy is characterized to be pro-cyclical if in the situation of negative output gap the government uses restrictive fiscal instruments and when the fiscal policy reacts expansionary in the situation of positive output gap, where the actual output exceeds the estimated potential GDP. In the empirical analysis we evaluate the fiscal policy stance for each country of the euro area. In the assessment of government behaviour we cover 14 countries in the 1995–2010 period. The results of the analysis generally confirm that the fiscal policy in most euro-area member states became more expansionary in the period after entering the EMU. Moreover, these preliminary findings were partly confirmed by a statistical analysis which shows statistically significant differences in expansionary fiscal policy between the aforementioned sub-periods. In addition, we might also conclude the average fiscal stance is expansionary when actual output is above its potential level, which implies a pro-cyclical bias in times of prosperity, and that the fiscal stance tends to be predominantly counter-cyclical when actual output is below its potential level. These conclusions can be associated with asymmetric fiscal behaviour after entering the euro area because the response of fiscal authorities to cyclical conditions in the economy depends on whether good or bad times are prevailing. These assertions reflect some conclusions made in other similar studies. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.1.1614
关键词：fiskalinė politika;fiskalinės politikos padėtis;cikliškai pakoreguotas balansas;gamybos deficitas;EMS
