摘要：Dabartiniu metu atliekamuose tyrimuose bei mokslinėse studijose vis dažniau iškeliama kokybiškų ir efektyvių asmeninių finansų valdymo sprendimų svarba. Kyla mokslinė problema – privataus investuotojo investicinių priemonių pasirinkimas skirtingais šalies ekonominio ciklo laikotarpiais. Buvo pastebėta, kad privatus investuotojas susiduria su keletu problemų: paties investavimo faktu, investicinių tikslų nustatymo, portfelio struktūros ir diversifikavimo klausimais, taip pat tinkamo investavimo periodo parinkimo, jo trukmės ir, be abejo, investicinių priemonių atrankos bei turto alokacijos klausimais. Šio straipsnio tikslas yra pateikti sukurtą privataus investuotojo sprendimų modelį, kuris leidžia priimti efektyvius investicinius sprendimus skirtingais šalies ekonominio ciklo laikotarpiais. Tyrimų metodai yra pagrįsti sisteminga literatūros analize, matematiniais statistikos metodais ir loginėmis lyginamosiomis bei apibendrinančiomis analizėmis. Statistikos ir socialinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugybė šalies gyventojų turi santaupų, o tai pagrindžia asmeninių finansų valdymo svarbą. Lietuvių mentalitetas ir nepasitikėjimas bankine sistema ir/ar atskirais jos dalyviais sąlygoja taupymą grynais pinigais. Paskutiniai tyrimai rodo, jog kiekvienais metais vis daugiau taupančiųjų pasirenka bankinius indėlius, tačiau kartais to nepakanka, nes gaunamos palūkanos tik sumažina infliacijos daromą įtaką. Susisteminus mokslinės literatūros autorių siūlomų studijų rezultatus, buvo suformuotas kompleksinis privataus investuotojų investicinių sprendimų efektyvumo vertinimo modelis. Atlikus mokslinių šaltinių analizę , buvo nustatyta, jog Hodrick-Prescott filtras ( toliau HP ) yra viena iš populiariausių priemonių nagrinėjant cikliškumus. Sukurtos vaizdavimo ir analizės galimybės, bei aiškus reikalingų analizei kriterijų sąrašas paaiškina metodo paplitimą ir dažną naudojimą. Harvey (2003) teigimu, Hodrick-Prescott filtras yra matematinis įrankis, naudojamas makroekonomikoje tiriant realių ekonominių ciklų atskirų komponenčių cikliškumams nustatyti tam tikroje laiko eilutėje. Naudojant šį metodą buvo identifikuoti Lietuvos ekonominio ciklo periodai, kurie laikomi efektyviais investavimo laikotarpiais. Rezultatai parodė, kad Lietuvos ekonominis ciklas prasidėjo 2004 m. III ketvirtį ir nuosaikiai augo iki 2008 m. III ketvirčio, kada buvo fiksuojama ciklo viršūnė. Nuosmukio periodas buvo kur kas trumpesnis ir baigėsi 2010 m. I ketvirtį. Reziumuojant, Lietuvos ekonominio ciklo augimo nustatytas augimo periodas – 2004 Q2-2008 Q3, o nuosmukio periodas – 2008 Q4-2010 Q1. Šie laikotarpiai naudojami tolimesniuose skaičiavimuose kaip efektyvios investavimo trukmės. Atsižvelgiant į Adamausko ir Krušinsko (2012) investavimo strategijų analizės rezultatus, buvo nustatyta, kad skirtingomis ekonominio ciklo fazės laikotarpiais keičiasi ne tik investuotojų aktyvumas, pačios investicijos pelningumas, rizika, bet ir patys aktyvai. Kilimo laikotarpiu buvo išlaikyti rizikingesni ir kartu didesnį portfelio prieaugį galintys užtikrinti investiciniai būdai, tokie kaip akcijos ir investiciniai fondai, o antruoju laikotarpiu, bangai žemėjant – žaliavos, vyriausybės vertybiniai popieriai ir/arba indėliai. Remiantis minėtu modeliu buvo atlikta privataus investuotojo elgsenos analizė nustatytais laiko intervalais. Pastebėta, kad nors visu šalies ekonominio ciklo laikotarpiu kasmet Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo, vidutiniai metiniai indėliai augo, o tai įrodo, kad vidutiniam „statistiniam“ lietuviui pakako pajamų santaupoms. Gyventojui tenkanti indėlių dalis išaugo nuo 1.144,28 LTL 2004 metais iki 3.534,48 LTL 2010 m. Intensyvus indėlių augimas pasireiškė dar 2007 m, o labiausiai išaugo 2008 m., tada, kada prasidėjo ekonominis nuosmukis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad augimo metu vidutinis gyventojui tenkantis indėlis yra 2.054,93 LTL, o nuosmukio periodu – 3.538,16 LTL. Vidutinė metinė palūkanų norma už indėlius šalies ekonominio ciklo augimo laikotarpiu siekė 4,94%, o nuosmukio periodu – 6,87%. Investuotojo elgsena buvo vertinama atliekant apklausą. Klausimai buvo suskirstyti į keturias grupes: santaupų, investicijų, rizikos sampratos bei respondentų demografinių duomenų. Pagrindiniai apklausos tikslai buvo išsiaiškinti vidutinio statistinio lietuvio požiūrį į taupymą, taupymo tikslus, įpročius, investavimą, lėšų valdymą, rizikos suvokimą bei investicinės veiklos patirtį. Apklausoje dalyvavo 439 respondentai, o apklausos rezultatai parodė vidutinio statistinio lietuvio nuomonę apie asmeninių finansų valdymą, jo taupymo įpročius ir tikslus, požiūrį į riziką, investavimo patirtį ir atliekamus investicinius sprendimus. Pagal tyrimo rezultatus 70,65 proc. apklaustųjų lieka pinigų santaupoms (atskaičius visas mėnesines išlaidas). Tai pagrindžia faktą, kad yra svarbu kokybiškai valdyti santaupas. Pagrindinis taupymo tikslas yra santaupos „juodai dienai” (41,30 proc. taupančiųjų). Apklausų rezultatai taip pat parodė didėjantį,banko indėliuose santaupas laikančiųjų, skaičių 2008 – 52%, 2011 – 69%. Atlikto tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad net 76,14 proc. atsakiusiųjų neturi investavimo patirties arba yra investavę tik į antros ir/ar trečios pakopos pensijų fondus. O turintys patirtį investuoti (47,62 proc. investuojančių) dažniausiai renkasi akcijas/obligacijas ir investicinius fondus. Buvo nustatyta, kad vidutiniškai investicijoms skiriama 38,57 proc. santaupų, o vertinant investicijų struktūrą, po 28,57 proc. investuotojų renkasi tiek akcijas, tiek investicinius fondus, tiek portfelį formuoja 40:60 santykiu (40 proc. akcijų ir 60 proc. obligacijų ir/arba VVP ir/arba investiciniai fondai). Šis tyrimas parodė investuotojo elgsenos filosofiją, suformavo modelyje sudaromų portfelių struktūrą, atskleidė elgsenos ypatumus. Investicinių būdų atrankos ir santaupų alokacijos klausimai buvo išnagrinėti naudojant duomenų glaudinimo analizės matematinį įrankį ( ang. Data Envelopment Analysis, toliau DEA ). Atliktus mokslinės literatūros ir studijų analizę buvo nustatyta, kad yra daugybė investicinių instrumentų atrankos metodų, tačiau DEA buvo pasirinktas dėl šių priežasčių: Metodas leido įvertinti didelį kiekį aktyvų vienu metu; DEA metodas gali vertinti skirtingas aktyvų klases (tiek akcijų, tiek investicinių fondų) be,i pvz. skirtingų tipų, veikimo vietovės, valdytojų fondus (akcijų, obligacijų, fondų fondus, kt.); Metodo atrinktų efektyviausių aktyvų kombinacijų pelningumas yra didesnis už rinkos indeksą; DEA leidžia n kintamųjų susintetinti į vieną skaitmeninę reikšmę ir nurodyti efektyvumo indeksą, kuriame būtų įvertinti ne tik pelningumo, bet ir rizikos matai; DEA metodika parinkus atitinkamus kintamųjų derinius atitinka vertinimo, koreguoto pagal riziką, analizę, kitaip tariant, gautas rezultatas yra adekvatus skirtingiems rizikos, pelningumo ar diferencinio pelningumo išraiškoms; Iš dalies nesudėtingas pritaikomumas. Efektyvumo sąvoka, šiame tyrime, apibūdinama kaip alternatyvus kriterijų rinkinys, kuris labiausiai dominuoja lyginant su kitais sprendimų variantais atliekant modeliavimo rezultatų analizę, visų galimų alternatyvų, su visais galimais sprendimo variantais. Kitaip tariant, efektyvumo dydis yra gaunamas remiantis tiesinio matematinio programavimo modeliu. Atsižvelgiant į mokslinėse studijose rekomenduojamus analizuoti kintamuosius, buvo sukurta investicinių instrumentų vertinimo duomenų bazė. Iš 85 publikuojamų emitentų buvo atrinkti 34, kurie atitiko DEA modeliui keliamus reikalavimus. DEA metodo rezultatai parodė, kad efektyviausi yra LOK1R, LTT1R and RAR1R (LOK1R - Daugavpils Lokomotīvju remonta rūpnīca (Ryga), LTT1R - Latvijas tilt (Ryga), RAR1R - Rīgas autoelektroaparātu rūpnīca (Ryga)), kurių efektyvumo matas siekė 100 proc.. Kitaip nei akcijoms, investiciniams fondams vertinti naudojami kiti kintamieji, kurių kombinacija vadinamas DPEI. Iš publikuojamų fondų tolimesnei analizei atrinkti 26, kurie atitiko keliamus kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė, kad efektyviausi yra Growth Fund, SEB Eastern Europe Fund ex. Russian, GE Money Europe Bond fund ir SEB Eastern Europe Bond Fund. Sukurtas modelis buvo pritaikytas skirtingais Lietuvos ekonominio ciklo laikotarpiais. Pateikta adaptuoto modelio rezultatų suvestinė, bei gautas rezultatas palygintas su vidutinio statistinio lietuvio investiciniais sprendimais (suformuota 18 investicinių portfelių). Buvo nustatyta, kad sukurtas modelis gali būti sąlyginai nesudėtingai pritaikomas praktikoje, o tai leidžia privačiam investuotuotojui priimti efektyvius investavimo sprendimus, skirtingaiss šalies ekonominio ciklo laikotarpiais. Pastebėta , kad jei visuomenės narys vadovautųsi statistinio lietuvio nuomone kaip geriausia taupyti, bendras ekonominio ciklo laikotarpio uždirbamas pelnas būtų vidutiniškai 42,85 proc. Didesnis, nei gaunamos palūkanos iš indėlių.
其他摘要：Today’s practice and society habits declare the importance of personal finance management. Latest research confirms the necessity of investment timing strategies based on generated returns which keeps savings work more efficient. Earlier studies involved countries economical cycle and well timed investment decisions according to cycle period. But the main constraint was defined - the decision to purchase security can be difficult since there are many attributes to consider and can include the necessary examination of these attributes, it also can be thought of as a multi-criteria decision-making problem. The purpose of this article is to demonstrate created personal investment decisions model, which allows private investor to make effective investment decisions during different countries economical cycle periods. Research methods used are based on systematic literature analysis, mathematical statistics methods, logical comparative and generalization analysis. After the systemized literature studies, model of evaluating efficiency of private investor’s decisions created and it consists of five stages: (1) investor behaviour analysis (survey), (2) the determination of the economic cycle stages (Hodrick-Prescott filter method), (3) private investor’s behavioural performance assessment, (4) investment instruments selection (Data Envelopment Analysis Method - multi-criteria decision-making technique) and allocation of savings analysis, (5) the investor's behaviour in performance assessment. This model allows evaluating efficiency of private investor’s investment decisions during different country’s economic cycle phases. Created model application is performed during different stages of Lithuania's economic cycle. Also there is a summary of adaptive model results, in which financial return of investment was compared to effectiveness of average statistical Lithuanian’s residents financial decisions (18 investment portfolios are summarized). It was found that created model could be relatively simply adapted to practice and also could empower private investor to make effective personal finance decisions on the influence of country’s economic cycle. It should be noted, that studies show the amount of average Lithuanian’s revenue loss on the impact of inefficient personal finance management decisions. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.1416
关键词：šalies ekonomikos ciklas;Hodrick-Prescott filtras;investavimo strategija;investavimo laiko pasirinkimas;duomenų gaubtumo analizės metodas
