摘要：Vienas iš pagrindinių mikroekonomikos klausimų yra kaip tinkamai priimti sprendimus dėl ribotų lėšų skyrimo technologijoms tobulinti. Šio darbo tikslas kaip tik yra pasiūlyti modelį, kuris padės priimti tokius sprendimus. Be to, šiame darbe pasiūlytas modelis duoda atsakymą apie kompanijos verslo proceso eigą ir darbuotojų požiūrį į ją. Taip pat, kaip modelio įdiegimo rezultatą, kompanija gali gauti informaciją apie galimus tobulinimo būdus. Jei paaiškėja, kad yra keli tobulinimo būdai, modelis pateikia informaciją, kuri problema yra rimčiausia ir kuriai ribotos lėšos turi būti paskirtos pirmiausiai. Ribotų lėšų skyrimo technologijoms tobulinti modelis buvo sukurtas pačių autorių siekio sudaryti veiklos įvertinimo modelį. Šiame darbe pasiūlytas modelis suteikia tam tikros rūšies informaciją apie kompanijos veiklą. Jis taip pat nustato tikslią verslo proceso vietą, kurią reikia patobulinti. Į pagrindinę vietą modelis iškelia darbuotojų streso lygį. Motyvas sudaryti tokį modelį atsirado, kai autoriai vykdė tyrimą Serbijos pašte. Tai buvo bandymas įvertinti pasiuntinių paslaugos našumą kompanijoje. Tiriant pasiuntinių darbą buvo gauta išvada, kad jų darbas yra pakankamai sunkus ir įtemptas. Tai davė mintį patikrinti darbuotojų streso lygį. Buvo iškelta hipotezė, kad remiantis streso lygio analize koreliacijoje su tam tikrais verslo parametrais, gali būti gautos rekomendacijos patobulinimams. Dažniausiai asmens streso lygis gali priklausyti nuo įvairių veiksnių; kurie profesinėje literatūroje yra vadinami stresoriais (Stranks, 2005). Teigiama, kad stresą gali sukelti veiksniai, kurie nepriklauso nuo darbo, arba kaip tik su verslo procesu susiję veiksniai. Analizuojant darbo sukeltą stresą, egzistuoja tam tikri objektyvūs stresoriai, tokie kaip darbo pobūdis, užimamos pareigos, atsakomybė ir kiti, kurie gali niekada nesikeisti. Tačiau, vienas iš pačių svarbiausių elementų, darančių įtaką streso lygiui, yra verslo organizavimo būdas ir jis priklauso nuo vadovo gebėjimų. Šiame darbe pasiūlytas modelis siūlo ištirti santykius tarp darbuotojų streso lygio ir įvairių verslo proceso parametrų. Tokiu būdu, galima padaryti tam tikras išvadas apie verslo proceso būseną ir galimus tobulinimo būdus. Verslo proceso parametrai turėtų būti taikomi individualiai kiekvienai kompanijai arba kiekvienam kompanijos skyriui. Tyrimui reikalingiems duomenims surinkti buvo panaudotos dvi anketos. Pirmoji anketa buvo susijusi su streso tikrinimu. Šiame darbe buvo panaudotas BHC testas (Behavioral Health Concepts team, 2000). Tai standartizuota anketa, sudaryta iš 27 klausimų. Antrąją anketą sudarė 12, iš kurių 6 buvo susiję su darbuotojų požiūriu į iš anksto apibrėžtus verslo parametrus apibūdinimu. Norint gauti informaciją apie tai, ką reikėtų keisti, pirmiausia įvedamas Darbo streso indeksas ( angl. Work Stress Index) WSI. Aukštesnė WSI vertė rodo, kad kai trūksta resursų visapusiškiems pokyčiams, tobulinant reikia suteikti aukštesnį prioritetą verslo parametrui. Tiriamaisiais šiame tyrime buvo pasiuntiniai, dirbantys Serbijos pašto pasiuntinių tarnyboje. Šio tyrimo metu Belgrado teritorijoje dirbo 45 pasiuntiniai. 36 iš jų sutiko užpildyti anketą. Apdorojant galutinius duomenis, buvo įtraukti tik 29 pasiuntiniai, kurie išsamiai atsakė į visus klausimus. Ne iki galo užpildytos anketos nebuvo analizuojamos, nes įdiegta programinė įranga stresui tikrinti pateikia rezultatus tik tada, kai yra atsakyta į visus anketos klausimus. Tokiu būdu, atsakymų norma buvo 64.4%. Kadangi šiame darbe buvo mažas tiriamųjų skaičius, buvo panaudotas tikslus Fisher testas, siekiant išnagrinėti koreliaciją tarp darbuotojų streso lygio ir tam tikrų verslo proceso parametrų. Jei būtų didelis tiriamųjų skaičius (daugiau kaip 100), būtų panaudota kita metodika (žr. Dobrodolac ir kt., 2010). Norint apskaičiuoti koreliaciją, turi būti išanalizuotas atsiradimo dažnio pasiskirstymas kai kuriose streso kategorijoje (gerai suderinta, įtempta, labai įtempta ir ypač įtempta). Skaičiuojant WSI, mes nagrinėjome vidutines visų rezultatų, gautų iš BHC streso testo, vertes. Norint išanalizuoti pasiuntinių verslo procesą, buvo išnagrinėti tokie parametrai: kelionės iš namų į darbą trukmė, pasiuntinių nuomonė apie jų tiesioginio vadovo gebėjimus, pasiuntinių judėjimas per miestą - maršrutas, komunikacija tarp pasiuntinio ir dispečerio, pamaininis darbas, atitinkamas užimtų pasiuntinių skaičius ir asmeninės pajamos. Vienas iš būtinų tobulinti būdų, kurie buvo parodyti kaip modelio įdiegimo rezultatas, buvo komunikacija tarp dispečerio ir pasiuntinių. Šis pasiuntinių tarnybos segmentas toliau analizuojamas šiame darbe. Komunikacija tarp dispečerio ir pasiuntinių gali vykti trimis būdais: kalbant mobiliuoju telefonu, siunčiant trumpąsias žinutes pasiuntiniui arba naudojant GPRS komunikacijos terminalus. Atsižvelgiant į technologinio proceso našumą, geriausias komunikacijos būdas yra naudojant GPRS terminalus. Tačiau, dėl blogos įrangos kokybės ar nepakankamos signalo aprėpties, norint nukreipti pasiuntinį tam tikrais adresais, daugeliu atvejų komunikacijai buvo naudojamos trumposios žinutės. Pagal atitinkamų komunikacijos priemonių panaudojimą, pasiuntinių paslaugas galima suskirstyti į rankinį ir automatizuotą technologinį procesus. Pirmuoju atveju, komunikacija su pasiuntiniais vykdoma per mobilųjį telefoną, skambinant pasiuntiniams arba siunčiant jam/jai trumpąsias žinutes. Antroji, automatizuota sistema, naudoja šiuolaikinius GPRS terminalus. Egzistuojanti komunikacijos sistema, kuri yra viešojo tinklo dalis, neatitiko lūkesčių. Todėl nutarta įdiegti naują komunikacijos sistemą. Vienas iš galimų sprendimų buvo siūlymas įdiegti privačią Mobilią radijo sistemą. Jos taip pat žinomos kaip komunikacinės sistemos skirtos uždaroms vartotojų grupėms. Populiariausios šio tipo sistemos Europoje yra TETRA, EDACS ir TETRAPOL. Dauguma šių sistemų jau nebeatlieka svarbaus vaidmens, išskyrus vieną – TETRA, nes šią komunikacijos sistemą labai remia patys gamintojai. Komunikacijos sistema iDEN išlaiko nemažą rinkos dalį Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų šalių. Profesionalios Mobilios radijo sistemos turi daugybę pritaikymo galimybių. Jas naudoja policija, kariuomenė, priešgaisrinės apsaugos departamentas, greitoji pagalba, transporto kompanijos ir kitos tarnybos bei pramonės šakos . Kuriant komunikacinę sistemą būtina atsižvelgti į ekonominį parametrą, t. y. bendruosius kaštus. Privalumas profesionalios Mobilios radijo sistemos lyginant su kitomis yra tas, kad daugiau departamentų ar tarnybų, kurios naudoja komunikaciją uždaroms vartotojų grupėms, gali naudoti bendrą infrastruktūrą, bet funkcionuoti atskirai. Tokiu būdu, tokios sistemos įdiegimas sujungtų įvairias administracijas, kurias domina komunikacinės sistemos panaudojimas uždaroms vartotojų grupėms. Daug nepriklausomų organizacijų (viešųjų arba privačių) gali formuoti savo posistemes vienos infrastruktūros viduje, ir tokiu būdu sklandžiai dirbti su tuo pat metu vykstančiu bendrų investavimo kaštų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pašto sistemų yra valdomos valstybės ir, kad dauguma profesionalaus Mobiliojo radijo vartotojų yra taip pat valstybinės organizacijos, tokios kaip policija, priešgaisrinės apsaugos departamentas, greitoji pagalba ir kt., tokiu atveju labai naudinga suformuoti vientisą valstybės strategiją komunikacijai tobulinti. Serbijoje komunikacijos sistema TETRA (TETRA, 2011) jau yra įdiegta Serbijos Policijos departamente. Būtų naudinga panaudoti esamą infrastruktūrą ir kitoms tarnyboms. Atsižvelgiant į ankstesnes mintis, pagrindinis šio darbo įnašas yra: Sukūrimas naujo modelio, galinčio paskirti ribotas lėšas technologijoms tobulinti; Modelio taikymo paskelbimas, pademonstruojant pasiuntinių tarnybos pavyzdį, Pasiūlymas įdiegti naują komunikacijos sistemą dispečeris/pasiuntiniai. Pasiūlyto modelio privalumas toks, kad jį galima nesudėtingai pritaikyti savo darbe. Taip pat jį galima taikyti skirtingoms gamybos, paslaugų pramonės šakoms įvairiais lygmenimis, t.y. nuo žemiausio darbininkų lygio iki aukščiausios vadovybės lygio. Naudojant pasiūlytą modelį galima analizuoti esamą kompanijos verslo proceso eigą ir gauti aiškius nurodymus, kurią sritį reikia tobulinti.
其他摘要：One of the basic questions in the field of microeconomics is how to make decisions about allocation of limited resources for technological improvement. The aim of this study is exactly to propose a model that will help firms in making this kind of decisions. The model puts employees’ stress level in the central place. There was a hypothesis introduced that based on stress level analyses in correlation with particular parameters of business, the recommendations for improvements can be reached. As a data collection tool, two questionnaires were used. First questionnaire was related to stress test. In this paper BHC test was used (Behavioral Health Concepts team, 2000). It is a standardized questionnaire containing 27 questions. The other questionnaire contained 12 questions of which 6 was related to defining employees attitudes about predefined business parameters. In order to get information about what should be changed first Work Stress Index – WSI is introduced. Higher value of WSI i indicates that in the case of the lack of resources for comprehensive changes, higher priority in improvement should be given to business parameter i. The examinees in this study were couriers that work in courier service sector in Serbian Post. There were 29 of them included in this research. Since there were a small number of examinees in this study, Fisher's exact test was used in order to examine the correlation between stress level of employees and particular parameters of the business process. In the case of a large number of examinees (above 100) other methodology should be used (see Dobrodolac et al., 2010). To calculate correlation, a frequency distribution of appearance in some of the stress categories should be analyzed (well adjusted, stressed, very stressed and extremely stressed). In the case of WSI calculation, we treated the average values of overall scores obtained from BHC stress test One of the improvement points that were indicated as a result of the model’s implementation was the communication between dispatcher and couriers. This segment of courier service is further analyzed in this paper. The existing communication system that was the part of public network has not met the expectations. Therefore, a new communication system should be introduced. As a possible solution, Private Mobile Radio systems, also known as communication systems for closed user groups, were proposed for implementation. In the process of communication system design it is necessary to take into account the economic parameter, i.e. the overall costs. In that sense, good characteristic of Professional Mobile Radio system is that more departments or services using communication for closed user groups may use a common infrastructure, but to have a separate functioning. Thus, the introduction of such system should involve coordinating the various administrations interested in the use of communication system for closed user groups. Finally, the main contributions of this paper are: the design of a new model for the allocation of limited resources for technological improvement, a manifestation of model’s applicability and a proposal of new communication system for courier service in Serbian Post. The advantage of the proposed model lies in its simplicity of realization and the possibility of wide application. It could be applied to different types of businesses, to both manufacturing and service industries, and also to various positions, from low working levels to highest management level. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.4.1502
关键词：verslo procesas;technologinis tobulinimas;ALIRETI modelis;stresas darbo vietoje;pasiuntiniai;pasiuntinių tarnyba;ryšiai
