摘要：Straipsnis analizuoja energijos taupymo ir šiltnamio dujų emisijų mažinimo namų ūkiuose keičiant gyventojų elgseną potencialą ir palygina su kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo priemonių potencialu bei Lietuvos namų ūkių tyrimuose gautus rezultatus palygina su išsivysčiusių ES narių namų ūkių tyrimais. Klimato kaita yra prioritetinė pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problema. Klimato kaitos pokyčius jaučia gamta, žmonės, šalių ekonomikos. Norint pasiekti pasaulinį tikslą - stabilizuoti tokio lygio šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje, kuri neturėtų pavojingos antropogeninės sąveikos su klimato sistema - kad globalinio atšilimo sąlygotas temperatūros pokytis neviršytų 2º C lyginant su 1990 m., būtina racionaliau valdyti energijos išteklius, aktyviau naudoti atsinaujinančią energiją, keisti žmonių elgesį ir gyvenimo būdą. Lietuvos klimato kaitos politikos formavimas neatsiejamas nuo tarptautinių, Europos Sąjungos teisinių reikalavimų ir įsipareigojimų. Priklausomybė nuo energijos importo, aukštos kainos ir klimato kaita kelia grėsmę Lietuvos gerovei. Į šiuos visus iššūkius atsakyti galima dviem būdais – mažinant paklausą ir didinant naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių santykinę dalį. Tyrimų duomenimis (Europos parlamentas, 2009), namų ūkiuose slypi didelis energijos taupymo potencialas – galima sutaupyti iki 27% suvartojamos energijos. Efektyvus energijos vartojimas vestų į klimato kaitos įsipareigojimų įgyvendinimą, taipogi galėtų apčiuopiamai mažinti namų ūkių sąskaitas už energiją, tiesiogiai gerinti kasdienį kiekvieno piliečio gyvenimą. Siekiant efektyvaus energijos paklausos valdymo, yra svarbu pakeisti kuo didesnės visuomenės dalies požiūrį bei elgseną. Iš čia ir kyla problema – kaip, siekiant šiltnamio dujų emisijų mažinimo, taikyti priemones, skirtas keisti vartotojų įpročius ir elgseną, susijusią su energijos vartojimu. Energijos galutinio vartojimo efektyvumo didinimui namų ūkiuose, keičiant namų ūkių elgseną, užsienio šalyse skiriama daug dėmesio. Aplinkosauginės elgsenos kūrimo aspektus analizavo T. Jackson (1995), A. Darton ir kt(2005), A. Kollmuss (2002), W. Abrahamse(2007), S. Breukers (2009). Išsamius tyrimus ir vertinimus atliko Jungtinės Karalystės „Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas“ (DEFRA, 2008, 2009), „Sexton marketingo grupė“ (2007). Namų ūkių energijos taupymo galimybių tyrimus, taikant inovatyvias priemones, pateikia G. Brandon(1999), S. Nonhebel (2001). A. H. McMAkin (2002), P. C. Stearn (2009), J. Fisher (2010), T. G. Ken (2008) ir kt. Nepaisant užsienio šalyse išaugusio susidomėjimo namų ūkių taupymo galimybėmis, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, įvertinančių namų ūkų energijos taupymo galimybes, keičiant elgseną. Straipsnio tikslas yra šiltnamio dujų emisijų mažinimo potencialą namų ūkiuose, keičiant gyventojų elgseną Lietuvoje ir gautus rezultatus palyginti su kitų tyrimų rezultatais. Straipsnio uždaviniai: išnagrinėti Lietuvos šiltnamio dujų emisijų ir galutinės energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje tendencijas bei palyginti jas su išsivysčiusių ES narių tendencijomis; ištirti šiltnamio dujų mažinimo galimybes Lietuvos namų ūkiuose, keičiant gyventojų įpročius ir taupant energiją. Nustatytas namų ūkių taupymo potencialas Lietuvoje keičiant namų ūkių elgseną, bei atlikta energijos suvartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų tendencijų analizė leidžia įvertinti klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose efektyvumą ir palyginti su kitų klimato kaitos švelninimo priemonių efektyvumu bei pateikti pasiūlymus Lietuvoje įgyvendinamos klimato kaitos švelninimo politikos tobulinimui. Empirinio tyrimo metu nustatytas ŠD emisijų mažinimo potencialas 5,9 Mt/metus, įgyvendinant energijos taupymo priemones, skirtas keisti namų ūkių elgseną, yra ženkliai didesnis už ŠD emisijų taupymo potencialą žemės ūkio, atliekų ir kituose sektoriuose. Jis sudaro daugiau kaip pusė viso Lietuvoje įvertinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo potencialo 20,2 mt/metus. Lyginant su taikomomis ŠD emisijų mažinimo priemonėmis energetikos sektoriuje ŠD emisijų mažinimo namų ūkiuose potencialas pranoksta visų numatytų klimato kaitos švelninimo priemonių energijos taupymo ir šiltnamio dujų emisijų mažinimo potencialą, taigi šis sektorius yra pats perspektyviausias, siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas Lietuvoje bei sėkmingai įgyvendinti Kioto ir po Kioto seksenčius tarptautinius klimato akitos švelninimo įsipareigojimus Lietuvai. Reiktų pastebėti, kad ŠD emisijų mažinimo potencialas namų ūkiuose keičiant vartotojų elgseną, nieko nekainuoja, kaip taupymas kituose sektoriuose ir kitų priemonių taikymas. Akivaizdu, kad namų ūkiuose Lietuvoje slypi neišnaudotas energijos taupymo potencialas. Lyginant su kitose šalyse atlikatis šiltnami efektą sukelainčių dujų emisijų mažinimo namų ūkiuose potencialo vertinimas, matyti, kad Lietuvoje gautas energijos taupymo ir šiltnamio efektą sukelainčių dujų emisijų mažinimo potencialas yra didžiausias. Tai visų pirma yra susijęs su skirtingais Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiais, požiūriu į aplinkos tarša bei atsakomybe už aplinką bei prieš ateities kartas. Taigi, Lietuvos namų ūkiuose egzistuoja didžiulis energijos taupymo ir šiltnamio dujų emisijų mažinimo potencialas, kurį galima realizuotui taikant inovatyvius klimato kaitos švelninimo instrumentus. Lietuvoje taikomos klimato kaitos švelninimo priemonės namų ūkiuose nėra pakankamos, siekiant išnaudoti visą šiltnamio dujų mažinimo potencialą Lietuvos namų ūkiuose, todėl skubiai reikia pasiūlyti naujų priemonių, nukreiptų į namų ūkius paketą, o atnaujintą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą Lietuvoje būtina orientuoti į gyventojų elgsenos pokyčius tiek namuose, tiek darbovietėje, tiek visuomeniniame gyvenime.
其他摘要：The aim of the paper is to evaluate GHG emission reduction potential because of energy saving in households sector by applying behavioral changes. The main tasks of the paper are: to analyse GHG emissions and energy consumption trends Lithuanian household sector; to assess GHG emission reduction potential in household sector by changing population behavior; to define the main drivers of changes of human behavior towards sustainable consumption and sustainable lifestyles; to develop recommendation for new climate change mitigation policies targeting energy demand in Lithuania. The main research methodology is based on households’ surveys and autonomous registration of energy consumption by households. The main results of the paper addresses the comparison of climate change mitigation tools in terms of GHG emission abatement potential and costs. The evaluated GHG emission reduction potential because of energy saving in households sector of Lithuania makes about 5 Mt of CO2 per year at no costs. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1936
关键词：klimato kaitos švelninimo politika;elgsenos pokyčiai;šiltnamio dujų mažinimo potencialas;namų ūkiai
