摘要：Šio darbo tikslas yra išnagrinėti ryšius tarp naujovių įdiegimo atmosferos ir bendrosios socialinės atsakomybės BSA (angl. corporate social responsibility CSR). Stebėjimas buvo atliktas Estijos, Kinijos, Japonijos, Rusijos, Slovakijos, Čekijos, Suomijos ir Vokietijos elektros ir elektroninių mechanizmų, mažmeninio pardavimo parduotuvėse ir mašinų gamybos įmonėse. Schumpeterio naujovių apibrėžime (Shumpeter, 1934) teigiama, kad visų naujų derinių komercializavimas yra pagrįstas bet kurio iš toliau paminėtų dalykų pritaikymu: naujos medžiagos ir sudėtinių dalių, naujų procesų įdiegimo, naujų rinkų atsiradimo, ir naujų organizacinių formų įdiegimo. Skirtingose organizacijose BSA apibrėžimai skirtingai traktuojami, tačiau jų esmė yra panaši. Šiandien koorporacijų lyderiai, norėdami pritaikyti visuomeninius etinius standartus atsakingoje verslo praktikoje, susiduria su iššūkiais (Morimoto ir kt., 2005). Dabar bendroji socialinė atsakomybė yra neatskiriama verslo dalis ir su ja elgiamasi kaip su svarbia lemiama valdymo problema (Cornelius ir kt. , 2008; Humphreys ir Brown, 2008). Naujausi tyrimai parodė, kad ryšys, analizuojant įsipareigojimus organizacijai ir diskrecines bendrosios socialinės atsakomybės orientacijos priemones, tarp moterų yra stipresnis negu tarp vyrų (Peterson, 2004) ir kad į bendrą labdaringą elgesį, kuris laikomas diskreciniu (Carroll, 1979) moterys žiūri palankiau negu vyrai (Roberts, 1993). Nepaisant didžiulio kiekio teorinių darbų apie ryšius tarp bendrosios socialinės atsakomybės ir naujovių įdiegimo atmosferos, apie ryšius tarp dviejų BSA aspektų – su socialiniais klausimais susijusios įmonės veiklos, įmonės teigiamo požiūrio į agentų interesus ir naujovių įdiegimą bei įmonės priklausomybę nuo lyties, amžiaus bei išsilavinimo lygio, beveik nėra.. Norėdami rasti ryšį tarp bendrosios socialinės atsakomybės ir naujovių įdiegimo atmosferos, autoriai 2007-2008 metais atliko empirinį tyrimą. Tyrimas buvo atliktas su 623 respondentais Estijoje, Kinijoje su 1150 respondentų, Rusijoje su 684 respondentais, Japonijoje su 1570 respondentais, Čekijoje su 1110 respondentais, Suomijoje su 239 respondentais, Vokietijoje su 113 respondentų ir Slovakijoje su 605 respondentais. Kompanijos buvo pasirinktos ne atsitiktinio parinkimo metodu, nes organizacijų registrai neturi tvirto pagrindo atsitiktinių pavyzdžių parinkimui, kadangi tik dalis registruotų įmonių Estijoje, Kinijoje, Japonijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Suomijoje yra aktyviai veikiančios. Bendras respondentų skaičius buvo 6094. Pagal amžių, remiantis jų darbo patirtimi, respondentai buvo paskirstyti į tris grupes. . Seniausią grupę sudarė vyresni nei 46 metų žmonės, vidutinę sudarė žmonės nuo 31 iki 45 metų ir jauniausią grupę sudarė jaunesni nei 31 metų žmonės. Pagal išsilavinimo lygį respondentai buvo padalinti į dvi grupes. Aukštą išsilavinimo lygį turintys respondentai buvo baigę aukštesnio arba aukštojo lavinimo įstaigas ar turėjo mokslinį laipsnį, o respondentai, kurių išsilavinimo lygis buvo mažas, buvo įgiję privalomąjį arba vidurinį išsilavinimą. Tyrime dalyvavo 3606 vyrai ir 2488 moterys. Standartizuotą bendrosios socialinės atsakomybės klausimyną, apimantį 19 punkų, sudarė Denki Ringo tyrimų grupė (Ishikawa ir kt, 2006). Naujovių įdiegimo atmosferos matavimo skalę sudarė autorius, remdamasis naujovių įdiegimo atmosferos klausimynu, kurį sudarė Ekvall ir kt. (1983). Buvo atrinkti punktai ir vidinio pastovumo arba Cronbach-o Alfa koeficientas buvo lygus 0,70. Galutinę naujovių įdiegimo atmosferos matavimo skalės versiją sudarė 14 punktų. Trijų skirtingų amžiaus grupių, dviejų skirtingų lyčių ir dviejų skirtingų išsilavinimo lygių duomenys buvo palyginti panaudojant ANOVA testą. Linijinės regresijos analizė buvo panaudota norint rasti statistiškai tinkamus ryšius tarp bendrosios socialinės atsakomybės ir naujovių įdiegimo atmosferos. Anot rezultatų, bendroji socialinė atsakomybė nuspėja naujovių įdiegimo atmosferą, tačiau tai priklauso nuo darbuotojų lyties, amžiaus ir išsilavinimo lygio. Šiame tyrime bendroji socialinė atsakomybė numato naujovių įdiegimo atmosferos susidarymą tarp jauniausios ir vidutinio amžiaus grupių. Vienas bendrosios socialinės atsakomybės aspektas, t.y. su socialiniais klausimais susijusi įmonės veikla, numato naujovių įdiegimo aplinkos susidarymą vyriausio amžiaus grupėje. Bendroji socialinė atsakomybė taip pat numato naujovių įdiegimo atmosferą tarp vyrų. Bendroji socialinė atsakomybė numato naujovių įdiegimo atmosferos susidarymą tarp aukštesnio išsilavinimo lygio respondentų. Vienas bendrosios socialinės atsakomybės aspektas, su socialiniais klausimais susijusi įmonės veikla, numato naujovių įdiegimo atmosferos susidarymą tarp respondentų, turinčių žemą išsilavinimo lygį. Abu bendrosios socialinės atsakomybės ir naujovių įdiegimo atmosferos aspektai geriau buvo vertinami tarp moterų ir prasčiau tarp vyrų. Abu bendrosios socialinės atsakomybės ir naujovių įdiegimo atmosferos aspektai geriau buvo vertinami jauniausios amžiaus grupės ir prasčiau vidutinio ir vyresnio amžiaus grupių. Nebuvo didelio skirtumo tarp žemą ir aukštą išsilavinimo lygius turinčių respondentų vertinant bendrąją socialinę atsakomybę ir naujovių įdiegimo klimatą. Šio darbo rezultatai atitinka tolesnius tyrimus. Kai kurie koorporacijų lyderiai dabar mato BSA kaip jų strateginės valdymo programos dalį, o kiti vertina ją kaip naujovių šaltinį (Allen ir Husted, 2006). Kadangi aplinka keičiasi ir reikalauja, kad organizacijos keistųsi ir prisitaikytų prie naujų sąlygų, naujovės yra priemonė įdiegti pokyčius į gamybinius pajėgumus, struktūrą ir procesus bei veiksnius (Fariborz, 1991). Apibendrinant tai, kas parašyta anksčiau, bendroji socialinė atsakomybė numato naujovių įdiegimo atmosferos susidarymą, tačiau tai priklauso nuo socialinių – demografinių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti.
其他摘要：Research was supported by ETF grant 7537 The purpose of this paper is to investigate connections between innovation climate and corporate social responsibility (CSR). The survey was conducted in Estonian, Chinese, Japanese, Russian, Slovakian, Czech, Finnish and German electric-electronic machine, retail store and machine-building enterprises. The Schumpeterian definition (Shumpeter, 1934) of innovation states that the commercialization of all new combinations is based upon the application of any of the following: new materials and components, the introduction of new processes, the opening of new markets, and the introduction of new organizational forms. According to Janszen (2000) when a change in technology is involved it is termed an "invention" and when the business world is involved, it is an "innovation" (Janszen, 2000). Different organizations have different definitions about CSR, but there is similar ground between them (Übius & Alas 2009; Tafel-Viia & Alas 2009). Today leaders face a challenge in order to apply societal ethical standards to responsible business practice (Morimoto et al., 2005) during changes triggered by changing environment (Alas 2008; Alas et al 2009a; Alas et al 2009b; Alas et al 2010; Sepper & Alas 2008) and taking place in different cultures (Alas & Edwards 2011; Alas et al 2011). Corporate social responsibility is regarded as a crucially important issue in management nowadays (Cornelius et al., 2008; Humphreys & Brown, 2008). The previous research study’s findings of no significant differences by the entrepreneur’s gender in venture innovation/risk situation, in strategies employed, and in satisfaction with performance support other recent research studies (Sonfield & Lussier, 1997). Recent evidences showed that the relationship between organizational commitment and discretionary measures of corporate social orientation is stronger for women than for men (Peterson, 2004) and that corporate charitable behavior, which is considered to be discretionary (Carroll, 1979) is viewed more favorably by women than men (Roberts, 1993). Linear regression analysis was done in order to analyze connections between innovation climate and corporate social responsibility. Data about three different age groups, two different genders and two different education levels were compared by means of the T-test and ANOVA-test. The total number of respondents was 6094. The results of an empirical study show that corporate social responsibility predicts innovation climate but it depends on the employees` gender, age and education level. From this study corporate social responsibility predicts innovation climate among younger and middle age groups. One facet of corporate social responsibility – the firm performance concerning social issues predicts innovation climate among older age group. Corporate social responsibility predicts also innovation climate among men. Corporate social responsibility predicts innovation climate among respondents with high level of education. One facet of corporate social responsibility - the firm performance concerning social issues predicts innovation climate among respondents with low level of education. Both facets of corporate social responsibility and innovation climate were rated higher among women and lower among men. Both facets of corporate social responsibility and innovation climate were rated higher among younger age group and lower among middle and older age group. There weren’t big differences among respondents with low and high levels of education according to the two facets of corporate social responsibility - the firm performance concerning social issues and the firm respects the interests of agents and innovation climate. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.3.1935
关键词：naujovės;bendroji socialinė atsakomybė;lytis;amžius;išsilavinimas
其他关键词：innovation;corporate social responsibility;gender;age;education
