摘要：Krovimo ir gabenimo įrenginių pasirinkimas yra vienas svarbiausių etapų projektuojant paviršiaus kasyklas. Krovimo ir gabenimo darbai sudaro didžiąją dalį (65 proc. ) visų išlaidų, esančių paviršinėse kasyklose, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą įrangą, nes tik taip galima gerokai sumažinti išlaidas. Norint pasirinkti tinkamą paviršiaus kasybos įrangą darbai atliekami trimis etapais. Pirma – nustatomi galimi įrangos tipai kasyklos eksploatavimo sąlygomis. Antra –parenkamos krovimo ir gabenimo įrangos atsižvelgiant į reikalingą kaušo talpą ir krovimo įrangos iškrovimo aukštį. Ir trečia – remiantis metinėmis produkcijos prognozėmis nustatoma kokio tipo mašinų ir kiek reikia norint atlikti darbus. Įrangos pasirinkimas, kuris gali būti naudojamas pakrauti ir gabenti krovinius paviršiaus kasyklose , yra gan didelis. Norint pasirinkti geriausią įrangą, turėtų būti išanalizuoti visi galimi jos pasirinkimo variantai. Veiksnius, turinčius įtaką įrangos pasirinkimui galima būtų suskirstyti į keturias grupes: technines specifikacijas, veiklos efektyvumo, kapitalo ir veiklos sąnaudas. Kai kurie iš šių veiksnių yra kiekybiniai, o kiti – kokybiniai, ( siekiant juos padaryti kiekybiniais, reikalinga matavimo metodika). Norint veiksmingai panaudoti šią įrangą, reikia nemažai žinių ir įgūdžių. Šie dalykai sukuria aplinką, kurioje sunku vienu metu analizuoti visus svarbius veiksnius. Straipsnyje apžvelgtos skirtingos metodikos, kurios naudojamos pasirenkant paviršinės kasybos įrenginius, įskaitant, bet neapsiribojant ekspertinėmis sistemomis, matematiniu modeliavimu, kompiuteriniu modeliavimu, sekų teorija ir daugiakriteriniu vertinimu. Nagrinėjami procesai nėra tinkamai apibrėžti, efektyvumo parametrai (kriterijai) dažnai prieštarauja vieni kitiems. Be to, tenka derinti kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Dėl šių priežasčių pasirinkti tinkamą pakrovimo sistemą yra sudėtinga problema. Čia visiškai netinka tradiciniai, pasirinkimo pagal vieną kriterijų, metodai. Pagrindinis šio darbo uždavinys – pateikti apytikslį daugiatikslį (daugiakriterį) sprendimų modelį, taikomą nenumatytų, skirtingų tikslų atveju. Taikant šį metodą apytikslis AHP ir ANP (autorius T. L. Saaty) mišrus modelis buvo naudojamas siekiant nustatyti parametrų (kriterijų) svorius. AHP metodas yra plačiai naudojamas todėl, kad galima efektyviai suderinti kiekybinius ir kokybinius kriterijus. AHP ir fuzzy logikos kombinacija leidžia išspręsti esamus neaiškumus, nesuderinamumus ir problemas. Be to, naudojamas ANP, nes yra netiesiniai ryšiai tarp hierarchinių lygmenų, kas sudaro problemas įgyvendinant ANP metodą. Nustačius kriterijų svorius, pakrovimo ir transportavimo įranga Gole Gohar paviršiaus kasyboje buvo atrinkta naudojant TOPSIS metodą ir taikant fuzzy (apytikslę) aplinką. Modelis pasižymi racionalia struktūra, paprastumu, skaičiavimo efektyvumu ir gebėjimu nustatyti santykinio našumo galimybę paprasta matematine forma. Pritaikyta fuzzy teorija sukurta 1965 m. L. A. Zadeh, o AHP metodas sukurtas 1980 m. T. L. Saaty. Pastaruoju metu, nagrinėjant ekonomikos ir inžinerines problemas, Saaty metodas tapo labai populiarus. Naudojantis šia metodika, asmenys, priimantys sprendimus, įvertinę turimas žinias, patirtį, prielaidas gali teikti pirmenybę savo tikslams. AHP suteikia struktūrizuotą pagrindą nustatant prioritetus kiekviename hierarchijos lygyje naudojant porinius palyginimus. Saaty taip pat pasiūlė ANP, apibendrindamas AHP (T. L. Saaty 1996). TOPSIS metodas paskelbtas Hwang ir Yoon (1981) yra jau seniai taikomas nagrinėjant technines problemas (E. K. Zavadskas 1987). Naudojant šią metodiką galima gauti rezultatus, kurie parodo, kada pasirinkta alternatyva turi mažiausią atstumą nuo geriausio racionalaus sprendimo (geriausia įmanoma būklė) ir didžiausią atstumą nuo neigiamo racionalaus sprendimo (blogiausias galimas sprendimas). TOPSIS metodas yra plačiai taikomas skirtingiems uždaviniams spręsti (Zavadskas ir Antuchevičienė 2006; Lin 2011; Liaudanskiene ir kt. 2009; Rudžianskaitė-Kvaraciejienė ir kt. 2010; Zavadskas ir kt. 2010b; Antucheviciene ir kt. 2010; Čokorilo ir kt. 2010; Lashgari ir kt. 2011; Tupenaitė ir kt. 2011; Han ir Lin 2011; Azimi ir kt. 2011). TOPSIS neapibrėžta aplinka sukurta Chen (2000). Ji yra naudojama kaip patikima priemonė valdyti verbalinius ekspertų sprendimus ir pateikti galutinį veiklos rangą. Anksčiau minėti metodai buvo sujungti į hibridinį sprendimų modelį, leidžiantį pasirinkti konkretų įrangos Gole Gohar geležies rūdos kasyklai pavyzdį. Siūlomas modelis įvertina tiek kokybinius, tiek kiekybinius kriterijus. Taip pat įvertinamas esamas neapibrėžtumas, taip pat įveikti trūkumai taikant tradicinius įrangos atrankos metodus. Naudojant hibridinį metodą, buvo pasirinkta optimali alternatyva krovimo ir gabenimo operacijoms Gole Gohar paviršiaus kasykloje taikant lyninį krautuvą ir sunkvežimius (rango reikšmė 0,3838). Kita krovimo įranga buvo hidraulinis kastuvas, frontalinis krautuvas, ekskavatorius-krautuvas. Draglainas turi mažesnius rangus, todėl ne toks tinkamas šiai užduočiai. Siūloma pakrovimo ir gabenimo sistema šiai kasyklai buvo tinkamiausia. Siūlomas hibridinis sprendimų metodas taip pat gali būti taikomas žemės darbų technikos atrankai kitų atvirų kasyklų projektams vertinti, prieš tai įvertinus kriterijus reikalingus tinkamai veiklai.
其他摘要：Loading and hauling contribute significantly towards expenses in surface mines. Thus selecting the most suitable system which minimizes the cost per ton and meets production needs is one of the main concerns of mine design and planning. It is also at times difficult to select the optimum equipment, as there are many possible options and influencing factors in selecting a system. Furthermore, some of these factors can be either quantitative or qualitative. As a result, the use of multi attribute decision making methods can be useful. In this article, the selection of the equipment fleet of Gole Gohar mine was done though four stages. First, feasible technical and operational options were determined. Next, the weights of influential criteria were determined using a hybrid method of fuzzy analytical hierarchical process and analytical network process. Then, the alternative preference rating matrix was calculated using fuzzy TOPSIS method and finally, the hierarchy of alternatives was decided by combining the available weight and ranking matrix. This model considers all affecting parameters simultaneously and facilitates making a reasonable decision about the most appropriate material handling equipment. For the purpose of evaluation in this method, the cost of each equipment fleet was assessed and compared using the traditional method. Results show that the use of the fleet of cable shovel and truck is the most economical loading and hauling system. The results not only indicate that proposed model offers chances to choose the best alternative among possible loading and hauling systems, but also help equipment managers to make an accurate and reasonable decision regarding all effective parameters. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1544
