摘要：Suvokimas apie eksporto svarbą verslo valdymo srityje gali daryti didelę įtaką mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) eksportui. Jis gali nulemti sprendimą: diegti eksporto strategiją ir kitas strategijas, taikomas siekiant įtvirtinti eksportą ar ne. Šiame darbe nagrinėjami du pagrindiniai aspektai. Pirmasis – tai laikas, per kurį vadovo supratimas apie eksportą daro įtaką sprendimui eksportuoti, o antrasis yra taikomas toms MVĮ, kurios jau yra eksportuotojos. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vadovo supratimas, turintis reikšmę įsipareigojimui dėl eksporto. Šiam tikslui buvo patobulintos ir patvirtintos kai kurios pakopos, pagrįstos struktūrinėmis lygtimis, skirtomis įvertinti eksportavimo privalumų ir trūkūmų suvokimą. Abi analizės atliktos atsižvelgiant į tai, ar MVĮ yra privatus verslas ar ne, todėl gauti rezultatai gali paaiškinti galimą šio fakto įtaką. Šiame tyrime analizuojami du aspektai: eksporto privalumų ir barjerų suvokimas, taip pat siekiama išsiaiškinti kaip juos suvokia vadovas. Kuo geriau vadovybė suvokia kliūtis, tuo mažesnė bus neigiama įtaka eksporto veiklai ir atvirkščiai. Kartu su organizaciniais aspektais taip pat apžvelgti ir pažintiniai organizacijos aspektai, kurie įgyjami kompanijoje. Šie du aspektai bus analizuojami remiantis privačia nuosavybe, kuri valdo kompaniją, taip pat ir strategija, naudojama užmegzti ryšius su išoriniu pasauliu (būsena prieš tampant eksportuotoju ar esant eksportuotoju; ir eksportuotojo eksporto įsipareigojimų laipsnis). Esminiai įmonės vadovybės suvokti barjerai ar kliūtys daugiausiai yra informatyvūs ir vidiniai barjerai. Informatyvūs barjerai atskleidžia nemažai informacijos apie trūkumus eksportuojant mažose ir vidutinėse įmonėse. Vidiniai barjerai aiškiai parodo faktą, kad nustatytas vidinių resursų trūkumas labai stabdo MVĮ eksportą. Egzistuoja didelis skirtumas tarp to, kaip verslo vadovai suvokia eksporto privalumus. Šį faktą patvirtina ne apskritai įvairus eksporto barjerų suvokimas, o labiau pačių privalumų suvokimas. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad eksporto barjerų suvokimas nepriklauso nuo įmonės dydžio. Mažesnių, mažiau patyrusių MVĮ vadovai suvokia didesnius eksporto barjerus, susijusius su resursų trūkumu, kartu ir didesnius eksporto proceso privalumus. Tokių barjerų, taip pat privalumų tyrimas neatskleidė didesnių skirtumų tarp privačių ir neprivačių įmonių. Kita empirinė išvada yra ta, kad plečiantis nacionalinei veiklos sričiai, vadovai suvokia, kad trūkstant resursams ir ignoruojant užsienio rinkas, susidaro daug kliūčių eksportui, todėl potencialių privalumų suvokimas tuo metu tampa ypač pozityvus. Eksporto siūlomus potencialius privalumus daugiau suvokia jau ilgesnį laiką eksportuojančios įmonės, nei tos, kurios dar neeksportavo. Be to, kai įmonė laikosi strategijoje numatytų tarptautinių įsipareigojimų, prieš tai paminėtos kliūtys nėra lemiamos, trukdančios eksportą. Nustatyta, kad šios kliūtys labiau suvokiamos įmonėse, kurių eksporto intensyvumas yra nedidelis. Suvokimas kaip organizuoti eksportą ir valdyti patį jo procesą yra viena iš svarbiausių funkcijų kalbant apie eksportą. Šis suvokimas remiasi veiksnių, kurie gali paskatinti tam tikrų programų, skirtų internacionalizacijos paramai sukūrimas ir plėtra, deriniu. Tokias funkcijas galinčių atlikti organizacijų yra daug ir įvairių, pradedant nuo pačios įmonės iki Viešųjų administratorių, Nacionalinių ar regioninių eksporto rėmimo agentūrų, Komercijos rūmų, Verslo federacijų, vietinės plėtros agentūrų, Sektoriaus asociacijų ir kitų.
其他摘要：During the last two decades, the phenomenon of company internationalization has acquired remarkable attention (Saboniene, 2009). Different aspects such as globalization, the dilution of trade barriers, or the significant increase in economic-business transactions in the euro zone have prompted many SMEs to consider international development as a core component of their managerial strategy (Saboniene, 2009; Shamsuddoha et al., 2009; Singh et al., 2010). According to Simpson and Kujawa (1974) “The decision to export is a combination of the right stimulus and the right perception of the factors involved in the export process itself”. That sentence demonstrates the importance of managerial perceptions of exports to the creation of the environment necessary for the stimuli to have the desired effect. The importance of entrepreneurs and international managers has been dealt with in many studies, which have found a relationship between a positive and intense international development and the entrepreneur’s international attitude, motivation, orientation, experience and network (Andersson & Wictor, 2003). The relevance of the perception of exports in the field of business management can have a key impact on the exporting behavior of SMEs. In particular, it can determine the decision to implement an export policy, as well as the policies applied to consolidate exports. This paper covers two main aspects. First, the extents to which managerial perceptions of exports affect the decision to export, and second, for these SMEs which are already exporters, we study the managerial perceptions that can help to consolidate their commitment to exports. To this aim, some scales based on structural equations to measure the perception of the advantages and disadvantages of exporting are developed and validated. Both analyses are carried out considering whether the SMEs involved are family businesses or not, so that the results obtained can also explain the potential impact of this fact. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1547
