摘要：Mokslinėje literatūroje analizuojant patvarumą, daugiausiai dėmesio sutelkta į ekologinius dydžius, kurie suvokiami kaip būtina sąlyga ekonominiam ir socialiniam patvarumui (Kersys, 2011). Remdamiesi patvarios plėtros tyrimu, Bartkus ir Grunda (2011) išanalizavo įvairius verslo patvarumo įvertinimo modelius, kad būtų galima įvertinti informacijos galimumo problemą. Organizacijos vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri daro įtaką verslui, nes išoriniai pajininkai ( akcininkai, vartotojai ir politikai) vis daugiau reikalauja, kad įmonės pasauliniu mastu gerintų su aplinkosauga susijusius veiksnius. Švari gamyba ir žali gaminiai tapo svarbūs gamintojams, nes Tarptautinė standartizacijos organizacija ( plg. angl. International Organization for Standardization - ISO) išleido nemažai reglamentų, tokių kaip ISO14001, kurie yra skirti aprūpinti organizacijas efektyvaus aplinkos valdymo sistemos elementais (plg. angl. environmental management system - EMS), ir kurie gali būti integruoti kartu su kitais valdymo reikalavimais, kad padėtų organizacijoms pasiekti aplinkosaugos ir ekonominių tikslų. Įmonės pritaikė aplinkos valdymo sistemas (EMS) dėl didėjančio vyriausybinio ir pramoninio spaudimo. Tačiau vis dar turima per mažai duomenų apie EMS įdiegimą ir praktinį panaudojimą. Šio darbo tikslas - pakeisti supratimą ir pateikti empirinius duomenis apie praktinę įmonės veiklą aplinkos valdymo metu. Šiame tyrime siekiama atskleisti aplinkos valdymo praktikos prigimtį ir lygius pramoninių dangų pramonėje, stebint pradinę tiekimo grandinę kylančios rinkos sąlygomis. Šiame darbe panaudotas kiekybinis skersinio pjūvio stebėjimo metodas siekiant pateikti empirinius duomenis iš pavyzdžio, kurį sudaro įmonės, kurios įdiegė EMS. Darbas atliktas kylančios rinkos šalyje, todėl galima atlikti tarptautinius palyginimus. Šiame darbe tiriamųjų skaičius buvo pramoninių dangų žaliavų tiekėjai ir pramoninių dangų gamintojai, dirbantys dideliame Pietų Afrikos chemijos sektoriuje. Ši kylančios rinkos šalis suteikia unikalią galimybę tirti aplinką ir papildyti teoriją. Įvairiapusė pavyzdžio aplinka užtikrino galutinio pavyzdžio nevienalytiškumą, pavaizduojant keletą vertės grandinės veiklų šioje pramonėje. Stebėjimas elektroniniu būdu paskirstytas pagrindiniams šios pramonės veikėjams, atsiliepimus sudarė 64 %, o galutinius 84 respondentų. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad didesnės ir/ar daugianacionalinės organizacijos, kurios dalyvauja eksporto rinkose, yra įsipareigojusios aukštesniems EMS. Šios kompanijos užtikrina savo ilgalaikę veiklą užtikrindamos, kad jos atitinka globalinio patvarumo tikslus. Be to, dauguma privačių kompanijų dar kartą patikina vidaus ir išorės tarpininkus savo įsipareigojimais aplinkos apsaugai. Remiantis aprašomąja statistine analize, galima paminėti, kad dauguma šio tyrimo kompanijų parodė, kad jiems svarbūs įsipareigojimai dėl pažangaus aplinkos patvarumo ir įdiegė struktūrinę EMS. Ši EMS, suformuota kai jų misijos konstatavimo ir valdymo praktikos dalis, buvo įdiegta koorporaciniame gamybos ir valdymo lygiuose. Remiantis iš dalies aukštomis reikšmėmis (visos reikšmės buvo gerokai didesnės nei Likert-o skalės vidurkis), atrodo, kad tos įmonės sėkmingai naudoja EMS. Galima paminėti ir tai, kad dauguma šiame tyrime dalyvavusių kompanijų, dar prieš jų numatytą veiklą diegdamos valdymo praktiką koorporaciniu, taip pat gamybiniu ir valdymo lygiu, įsipareigojo pagerinti aplinkos patvarumą įdiegdamos struktūrinę EMS Rezultatai taip pat rodo, kad dauguma stebėtų organizacijų iki tam tikro lygio įtraukė aplinkosaugos valdymą į organizacijos strategijos procesą, įdarbindamos aplinkosaugos ekspertus ir garantuodamos, kad aplinkosaugos funkcijas vykdo atskiras skyrius. Visa tai buvo įtraukta į organizacijos strateginio planavimo procesą. EMS pranešimai kasmetinėse finansinėse ataskaitose taip pat paminėtina, kaip viena iš skatinančių krypčių. Šis tyrimas svarbus kylančios aplinkosaugos valdymo sričiai, nes atskleidė ir pateikė vertingų įžvalgų apie gamtą, kurioje įmonės naudoja EMS. Kadangi dauguma respondentų šiame darbe yra daugianacionalinės kompanijos, gali būti naudinga atlikti šį tyrimą ir kitose šalyse, kuriose kitokios reguliavimo sąlygos. Atlikus tyrimą būtų galima palyginti ir sugretinti EMS praktiką. Taigi apibendinant reikėtų paminėti, kad tokios valdymo sistemos kaip ISO14001, įrodo, kad yra nemažai būdų siekiant struktūrizuoti organizacijos atsaką į aplinkos problemas. Šios iniciatyvos parodo, kad dauguma stebėtų kompanijų tiki, kad aplinka yra pagrindinė strateginė sritis jų pramonėje ir pasaulinėje ekonomikoje. Darbas turi apribojimų, nes duomenys atskleidžia kas daroma didesnėse kompanijose. Mažesnės kompanijos nedalyvavo tyrime. Atrodo, kad kartu su Dahlmann ir kitų (2008) gautomis išvadomis, matyti, kad tik susidomėjusios tyrimu kompanijos buvo linkusios dalyvauti stebėjime, todėl galima manyti, kad tai galėjo šiek tiek lemti gautų išvadų šališkumą. Panašiai kaip Dahlmann ir kt. (2008) darbe, ankskščiau pateikta analizė yra pagrįsta aplinkosaugos praktika per tam tikrą laiko tarpą. Būsimas išilginis tyrimas galėtų būti atliktas siekiant toliau analizuoti aplinkos valdymo praktikos evoliuciją šiose kompanijose ir pramonėje bėgant laikui. Kaip jau minėta anksčiau, kadangi dauguma respondentų šiame darbe yra daugianacionalinės kompanijos, naudinga šį tyrimą atlikti ir kitose šalyse, kuriose yra kitokios reguliavimo sąlygos, nes valdymas pereinamojo laikotarpio šalyse: Centrinėje ir Rytų Europoje, naujose nepriklausomose valstybėse (anksčiau buvusiose Sovietų Sąjungos sudėtyje), Afrikoje ir kitose, iš pagrindų pakeitė šias šalis. Jos susilaukė pasaulio mokslininkų dėmesio (Ireland, Tihanyi & Webb, 2008; Peng, 2000). Tai ypač išryškėjo analizuojant įstaigų aplinką, kurią apibūdina aukštas dviprasmiškumo, neužtikrintumo lygis ir neramumai, ypač šalyse, turinčiose dar neseną centralizuoto planavimo istoriją. Jos yra nuostabi „tyrimų laboratorija“ mokslininkams, besidomintiems sąveika tarp institucijų ir elgesio (Urban, 2010; Welter and Smallbone, 2011).
其他摘要：Organizations are paying greater attention to the environmental impact of their business activities, as external stakeholders such as shareholders, customers and policy makers are increasingly demanding improved environmental performance from firms globally. Clean production and green products have become important issues to manufacturers as the International Organization for Standardization (ISO) has produced frameworks such as the ISO14001 series. These standards are intended to provide organizations with the elements of an effective environmental management system (EMS) that can be integrated with other management requirements and assist organizations achieve environmental and economic goals. Firms have adopted environmental management systems (EMS) due to mounting government and industry pressures, yet little data exists in terms of the implementation of and practices within EMS. This paper aims to improve understanding and generate empirical data on firm activities in environmental management practices. This research will examine the nature and levels of environmental management practices within the industrial coatings industry by surveying the primary supply chain within an emerging market context. This paper employs a quantitative cross-sectional survey approach to provide empirical data from a sample of firms which have implemented an EMS. The study is executed in an emerging market country allowing for international comparisons in similar contexts. For the purpose of this study the population comprised suppliers of industrial coatings raw materials and industrial coatings manufacturers operating within the broader chemicals sector in South Africa. This emerging market country context provides a unique environment with opportunities to expand theory. A diverse sample frame ensured heterogeneity in the final sample representing several value chain activities in this industry. The survey was administered electronically to key players in this industry, with a 64 per cent response rate, resulting in a final sample of 84 respondents. The study results confirm that larger organizations and/or multi-nationals that are involved in export markets are committed to higher levels of EMS practices. These companies are securing their long-term survival by ensuring that they meet global sustainability objectives. In addition, these mostly private companies are reassuring internal and external stakeholders with their commitment to environmental protection. Based on a descriptive statistical analysis it is encouraging to note that a significant number of companies in this study have shown commitment to advancing environmental sustainability and have implemented a structured EMS. This EMS formed part of their mission statements and management practices at the corporate, manufacturing and operations levels were implemented. The results also indicate that the majority of organizations surveyed have, to some extent, incorporated environmental management into the strategic process of the organization, which was done by employing environmental experts, ensuring that the environmental function was housed by a separate department and was incorporated into the strategic planning process of the organization. EMS reporting in annual financial reports is also an encouraging trend. This research has contributed to the evolving field of environmental management and has provided valuable insights as to the nature in which firms are practicing EMS. Since the majority of respondents in the present study are multi-national companies it may be beneficial to expand this research to other countries with different regulatory obligations, to be able to compare and contrast EMS practices. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.2.1549
