摘要：Pramonė ir kelių transportas yra intensyviausi ekonomikos sektoriai tiek Graikijoje, tiek Europos sąjungos šalyse, turintys įtaką energijos suvartojimui. Nustatyta, kad Graikijoje 1963-2007 metais dyzelino ir benzino suvartojimas kelių transporto sektoriuje ypač padidėjo (3,9 % dyzelino ir 6,9 % benzino per metus). Didesnis suvartojamo benzino kiekis, lyginant su dyzelinu, aiškinamas technologijų tobulinimu, privačių automobilių padaugėjimu tiriamuoju laikotarpiu. Svarbus aspektas planuojant ne tik šeimos biudžetą, bet ir nagrinėjant transporto, aplinkos, politikos klausimus yra privatiems automobiliams skirtų lėšų kiekio panaudojimas. Privačios susisiekimo priemonės panaudojimo išlaidos tampa labai svarbia šeimos biudžeto dalimi, kuri turi reikšmę sprendžiant transporto, aplinkos, politikos problemas. Šeimos išlaidų duomenų analizė padeda nustatyti šeimos transportui skirto biudžeto pagrindinius veiksnius. Šios išlaidos gali skirtis priklausomai nuo ekonominės, socialinės, demografinės bei geografinės šeimos padėties. Mėnesio išlaidas paprastai sudaro važiavimo dažnumas, kelionių atstumas ir išlaidos, susijusios su automobilio eksploatacija. Tačiau taip pat svarbiu rodikliu, analizuojant degalų suvartojimo poreikį išlieka ir pinigų suma, kurią šeimos išleidžia keliaudamos. Šiame straipsnyje, remiantis 2004-2005 metų šalies šeimos biudžeto duomenimis, analizuojamas graikų šeimos poreikis benzinui. Yra labai mažai tyrimų, kuriuose būtų nustatyti veiksniai, lemiantys privataus ar visuomeninio transporto pasirinkimą, todėl šiame straipsnyje, siekiant išsamiai išanalizuoti ir palyginti duomenis regionio mastu, buvo paskaičiuotos išlaidos, susijusios su kelionėmis mieste ir tarpmiestiniais maršrutais, geležinkeliu, jūros keltais, lėktuvais, taip pat paskaičiuoti taksi tarifai ir benzino kaina. Atliekant tyrimą, be kitų modelių buvo naudotasi Tobit modeliu. Tačiau tokios rūšies modeliai yra pagrįsti gana ribotomis prielaidomis, kad tie patys kintamieji daro įtaką tiek keliautojų sprendimams pasinaudoti tam tikra transporto rūšimi, tiek to transporto panaudojimo intensyvumui. Tobit modeliai apėmė tik tam tikrus sprendimus, kurie reiškė, kad visos šeimos yra potencialūs vartotojai ir sprendimas – naudotis ar nesinaudoti tam tikra transporto rūšimi, priklauso nuo tokių veiksnių kaip aukštos benzino kainos, viešojo transporto mokesčiai. Tačiau tiriant buvo nustatyti ir kiti veiksniai, turintys įtaką tiriamiesiems: pvz., įprotis naudotis viena ar kita transporto rūšimi. Čia gali būti pritaikytas Heckmano dviejų pakopų pavyzdžių pasirinkimo įvertinimas. Remiantis šiuo metodu, šeimų pasirinkimas keliauti ar nekeliauti privačiu automobiliu dominuoja, lyginant su sprendimu pasinaudoti intensyvumu. Taikant šį metodą lengviau nustatyti ir paaiškinti tuos veiksmus, kurie lemia gyventojų pasirinkimą. Modelyje buvo panaudoti amžiaus ir ekonominio statuso aspektai, parodantys šių veiksnių svarbą. Taikant šį modelį galima įžvelgti ryšį tarp sprendimų priėmimo mechanizmų ir paties sprendimų panaudojimo kiekio, kuris labai priklauso nuo pinigų kiekio, kuris išleidžiamas benzinui. Be to, labai aiškiai matyti ir priklausymas tam tikram regionui, kuris turi nemažą reikšmę analizuojant privačių automobilių naudojimo duomenis. Taigi geografinė padėtis, vietovės klimatas, infrastruktūra, susisiekimo galimybės, paslaugų kokybė ir panašūs veiksniai daro įtaką transporto panaudojimo galimybėms. Pasirinkimą naudotis viešuoju transportu ar privačiu taip pat lemia ir gaunamos didesnės pajamos, automobilio turėjimas. Privataus automobilio naudojimas turi įtaką ir suvartojamo benzino kiekiui. Kita vertus, ekonominė krizė ir nedarbo augimas gali lemti tai, kad bus pasirinktas viešasis transportas. Toks pasirinkimas bus naudingas siekiant mažinti taršą, taupyti energiją. Komunikacijos priemonių naudojimas (ypač mobiliųjų telefonų) sustiprina būtinybę naudotis privačiu transportu, nes tai susilpnina poreikį iš anksto planuoti trumpų nuotolių veiklą, bei socialinių tinklų spektrą ir mastą. Privataus sektoriaus benzino suvartojimą lemia ir naudojimasis kitomis transporto rūšimis (pvz., viešasis transportas, taksi, geležinkeliai). Taigi galima įžvelgti konkurenciją tarp privačių automobilių ir kitų transporto rūšių, kurios ypač naudojamos miesto teritorijoje. Planavimo organizacijos, susijusios su naujų gyvenamųjų namų kvartalų statyba, ypač užmiesčio teritorijose, turėtų būti projektuojamos taip, kad mažėtų poreikis naudotis privačiu transportu. Taip pat reikia numatyti daugiau kitokių priemonių, kurios padėtų mažinti benzino suvartojimą. Didinant viešojo transporto galimybes, būtina atsižvelgti į privataus ir viešojo transporto santykio analizę.
其他摘要：The expenditure on private vehicle usage is an important aspect of the budget allocation process of households, which has important implications for the sustainable urban development and transport, energy and environmental policy making. This paper examines the gasoline consumption demand of Greek households using cross-sectional micro-data from a country-wide Household Budget Survey (HBS) during the period 2004/05. The two-step Heckman modeling methodology is adopted to jointly estimate the probability of selecting to use private vehicle and the amount of using it. In this way, it can help to identify and better explain factors for which some private vehicle owners/holders do (not) actually consume that mode. The results offer valuable insight into the existence of feedback relationship between the decision-making mechanisms of selecting to use private vehicle and amount of usage, in terms of the amount of money spent for gasoline consumption. They also indicate the statistically significant impact of region-specific fixed effects, which implies that unobserved or omitted factors associated with each Region have a different impact on the decision to choose and the amount of using private vehicle. The income variable has a statistically significant positive impact on the selection and usage of a private vehicle. The estimated income elasticity suggests that a private vehicle travel is relatively inelastic (normal and necessity good). Its value reflects the increased car dependence and it is within the range of other income elasticities found in the literature. The male gender of household head, the amount of cars owned, the participation of family members in the labour market, the family size (a single-parent or couples with at least one child older than 18 years-old) and the expenditure on communication and tourism increase the probability of private vehicle gasoline consumption. The latter finding verifies that private vehicle constitutes an important means of transport during vacation. The use of communication devices, especially a mobile phone, reinforces the use of private vehicle, as it weakens the need for short-range activity planning in advance and the range and extent of social networking. On the contrary, the high population densities, the connection to the internet and the aging of household head reduce the probability of private vehicle gasoline consumption. The above results signify the role of personal and intra-household constraints, mostly related to size and aging structure, on the selection and use of a private vehicle. The expenditure on most other transport categories, such as an urban public transport, taxi, coach and rail negatively and statistically significantly affect private vehicle gasoline consumption. This outcome stresses the competitive relationship between the private vehicle and other transport modes which are mainly used in urban areas (urban bus, metro, and taxi). The study findings suggest the design of more sustainable leisure travel services, focussed on upgrading the quality of public transport modes servicing tourist resort areas. Policy measures to manage private vehicle use must be spatially targeted, accounting for the local climate, residential densities, infrastructure and accessibility conditions and the service quality of alternative modes in each Region. These measures can be supplemented with the adoption of suitable information and communication technologies to reduce the demand for private vehicle travel and increase the level of public transport services, as well as investments in clean vehicle technologies. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1226
关键词：transporto energija;transporto valdymas;privatus transportas;visuomeninis transportas;kelionių poreikis;ribota priklausomybė;kintamas dydis
