摘要：Kai kurių prekių ir paslaugų vertė padidėja, kai padaugėja jas vartojančių žmonių. Yra produktų, kurie vartojami kartu su kitais produktais tuo pačiu metu. Šie, jei naudojami atskirai, yra beveik beverčiai. Pirkėjai, naudojantys šiuos produktus, sudaro tam tikrus tinklus, kuriems būdinga tai, jog naudingumas, gaunamas naudojant produktą, didėja prisijungiant naujiems vartotojams. Rinka, pasižyminti šia savybe, vadinama tinklo rinka, o jos pagrindinis požymis teigiamas vartojimo efektas – tinklo išoriniu poveikiu. Tinklo išorinis poveikis – tai toks poveikis, kada vartotojo naudingumas, gaunamas naudojant produktą, didėja daugėjant jį vartojančių individų. Kitais žodžiais tariant, tinklo išorinis poveikis yra veiksmo grynosios vertės prieaugis, atsirandantis, daugėjant tą patį veiksmą atliekančių agentų. Ekonominėje literatūroje dažniausiai nagrinėjami produktai, patiriantys tinklo išorinį poveikį: fakso aparatai, telekomunikaciniai tinklai, kreditinių kortelių tinklai, kompiuterių aparatinė ir programinė įranga ir kt. Skiriami du tinklo išorinio poveikio tipai: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis tinklo išorinis poveikis sukuriamas tiesiog to paties produkto naudojimu. Telekomunikaciniai tinklai – internetas, telefoninis ryšys – yra tipiniai tiesioginio tinklo išorinio poveikio produktų ar paslaugų pavyzdžiai. Netiesioginių tinklo poveikių atsiranda tuomet, kada produkto vertė didėja daugėjant papildiniams. Geriausias pavyzdys – kompiuteriai ir jų programinė įranga. Šis netiesioginis tinklo poveikis dažnai vadinamas aparatine-programine paradigma. Galima pastebėti, jog dažnai rinkoje operacinės sistemos, skirtos asmeniniam kompiuteriui, paklausa priklauso ne tik nuo technologinių pranašumų (kokybinis rodiklis), bet ir nuo tai sistemai sukurtų taikomųjų programų kiekio. Pastarasis kiekybinis rodiklis dažnai turi didesnę įtaką tinklo poveikiui. Panašūs dėsningumai reiškiasi tarp mobiliųjų telefonų aparatų ir mobiliųjų pokalbių rinkų. Daugelyje šalių mobiliųjų tinklų operatoriai parduoda telefonų aparatus su didele nuolaida. Toks reiškinys pastebimas ir Lietuvoje. Čia veikia trys stambūs operatoriai ir keletas smulkesnių. Visi didieji taiko minėtą subsidijavimą. Straipsnyje keliama hipotezė, kad taikant mobiliųjų telefono aparatų (toliau – telefonų) pardavimo nuolaidas, galima padidinti pajamas iš mobiliųjų pokalbių (toliau – pokalbių) pardavimo. Šiuo atveju reiškiasi išorinis tinklo poveikis, tiksliau – išorinis tarptinklinis poveikis. Taigi galima taikyti dvipusės rinkos ekonominį modelį. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje yra dvipusė rinka tarp pokalbių ir telefonų, kas sąlygoja telefonų subsidijavimą siekiant padidinti pajamas iš pokalbių pardavimo. Taigi tyrimo objektas – dvi rinkos: Lietuvos mobiliųjų pokalbių ir Lietuvos mobiliųjų telefonų aparatų rinkos. Atliekant analizę taikomi statistiniai metodai: mažiausių kvadratų metodas ir dviejų lygių mažiausių kvadratų metodas. Tyrimas aktualus konkurencijos politikos įgyvendinimo požiūriu, nes, veikiant tinklo išoriniam poveikiui, ne visada pasiekiamas efektyvumas pagal Pareto taisyklę, net ir esant sąlygoms, artimoms tobulos konkurencijos modeliui. Lietuvoje mobiliojo ryšio operatorių veikla nebuvo tirta dvipusės rinkos požiūriu. Kaip jau buvo minėta, čia veikia trys pagrindiniai operatoriai. Analizuoti pradedama nuo teorinio modelio. Mobiliųjų komunikacijų rinką galima analizuoti tiek kaip oligopolinį, tiek kaip monopolinį (tariant, kad operatoriai veikia kaip vienas) darinį. Dėl modelyje padarytų prielaidų abiem atvejais rezultatas bus tas pats, todėl tyrime pateiktas paprastesnis modelis – monopolinis. Analizėje nustatytos dvi mobiliųjų pokalbių pardavimo pusiausvyros kainos. Pirmoji, kai rinkoje reiškiasi tinklo išorinis poveikis, kada telefonų aparatų pardavimai skatina pokalbių paklausą (dvipusė rinka): Antroji, kai telefonų aparatai nedaro tiesioginės įtakos pokalbiui paklausai: Šių kainų skirtumas rodo subsidijavimą. Kadangi šis yra teigiamas skaičius, tai iš čia surandama sąlyga: čia e tel – koeficientas, apibrėžiantis telefonų įtaką pokalbių paklausai (); Q pok – maksimalus pokalbių skaičius; V tel – maksimali telefonų rezervacijos kaina (arba minimali kaina, kuriai esant telefonų paklausa lygi nuliui); Q tel – maksimalus telefonų skaičius; V pok – maksimali pokalbių rezervacijos kaina (arba minimali kaina, kuriai esant pokalbių paklausa lygi nuliui). Kadangi šių dydžių tiesiogiai negalime stebėti, todėl subsidijavimą galima nustatyti atliekant šios lygties regresinę analizę: čia – pokalbių ryšiu minučių kiekis laiko momentu, t ; – mobiliųjų telefonų skaičius laiko momentu, t ; – pokalbio mobiliuoju ryšiu minutės kaina laiko momentu, t ; – regresijos koeficientai; – atsitiktinis dydis, apibrėžiantis matavimo paklaidas laiko momentu, t . Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti koeficiento įvertį. Kadangi ši lygtis atspindi paklausą, tai taikant mažiausių kvadratų metodą koeficientų įverčiai bus paslinkti ir nesuderinti, nes ir yra koreliuoti. Todėl naudojamas dviejų lygių mažiausių kvadratų metodas. Kaip informacinis kintamasis pasirinktas kompiuterių ir jų periferijos pasaulinis kainų indeksas. Šis pasirinkimas motyvuojamas tuo, jog mobiliųjų operatorių didžiąją dalį sąnaudų sudaro elektroninė įranga. Šios įrangos kaina glaudžiai susijusi su kompiuterių ir jų periferijos kaina, todėl šis kainų indeksas puikiai atspindi sąnaudas, darančias įtaką pokalbių rinkos pasiūlai. Atliekant tyrimą, naudotasi dviem duomenų šaltiniais: 2003 – 2010 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ketvirtinėmis „Elektroninių ryšių sektoriaus periodinėmis ataskaitomis“ (duomenys apie abonentus, pokalbių kainas ir pakalbių kiekius) ir Jungtinių Amerikos Valstijų komercijos departamento ekonominės analizės biuro duomenimis (kompiuterių ir jų periferijos kainų indeksas). Regresinė analizė atlikta keturiais skirtingais būdais. Pirmuoju būdu buvo tirti koeficientai taikant dviejų lygių mažiausių kvadratų metodą, kur naudotasi dviem informaciniais kintamaisiais – kompiuterių ir jų periferijos kainų indeksu ir praėjusio laikotarpio pokalbio kaina. Antruoju būdu buvo taikytas tiesioginis mažiausių kvadratų metodas papildomai įtraukiant kompiuterių kainų indeksą į tiriamąją lygtį. Trečiuoju būdu pakeistas (palyginti su pirmuoju) vienas informacinis kintamasis, t. y. įvestas trendas (data). Ketvirtuoju būdu pritaikyta hipotezė, jog pokalbių kaina nepriklauso nuo telefonų kiekio, t. y. (C z =). Apibendrinus tyrimo rezultatus, matyti, jog koeficiento įvertis nėra statistiškai reikšmingas, nes, pirma, pirmuoju būdu gauta reikšmė (0,07318) yra mažesnė nei standartinis nuokrypis (0,078), antra, antruoju ir trečiuoju matavimu nustatytos netgi neigiamos koeficiento reikšmės, trečia, ketvirtuoju būdu (čia prielaida C z =) gautas didesnis determinacijos koeficientas (0,96) nei trečiuoju būdu (0,958), čia . Apibendrinus tyrimo rezultatus, matyti, kad koeficiento įvertis nėra statistiškai reikšmingas. Taigi, remiantis tyrimo rezultatu, galima atmesti hipotezę, kad Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai subsidijuoja telefonų aparatus siekdami padidinti pokalbių paklausą. Analizuojant Lietuvos mobiliųjų pokalbių rinką dvipusės rinkos kontekste, pateiktas modelis, kuris parodo, kad teoriškai galima subsidijuoti pokalbius pigesniais telefono aparatais. Taigi toks subsidijavimas plačiai taikomas. Subsidijuojant galima padidinti bendrąjį pelną, kada vienoje rinkoje pajamų praradimas dėl telefonų mažesnės kainos yra kompensuojamas pajamų prieaugiu kitoje dėl padidėjusios pokalbių paklausos. Atliktas tyrimas, kuris remiasi 2003-2010 m. duomenimis, rodo, jog Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos pokalbių paklausos šis subsidijavimas visiškai neveikia, t. y. pajamų prarandama daugiau vienoje rinkoje (telefonų), nei padidėja pardavimų kitoje rinkoje (pokalbių). Operatoriai subsidijuojant nepakeičia rinkos paklausos, o tik konkuruoja tarpusavyje dėl rinkos dalies. Tai teisinga konkurencija (efektyvumo pagal Pareto taisyklę požiūriu), nes nesinaudojama tinklo išoriniu poveikiu. Taigi dvipusės rinkos požymių tarp Lietuvos mobiliojo ryšio pokalbių ir mobiliųjų telefono aparatų nėra.
其他摘要：The paper deals with the activity of Lithuanian mobile communications operators in the context of two-sided market. One knows that value of goods and services grows with an increasing number of people using them. There are products that are used in conjunction with other products at the same time. The latter, when used alone, are almost worthless. Buyers who use these products make up networks. In these networks user utility grows logging in new users. The market characterized by this feature is called a network market and its positive effect of consumption is network externality. Network externality is the situation when consumer utility by good consumption increases with the number of other agents consuming the good or in other words network externality is the increase of net value of action resulting from the growth of the same number of users performing that action. In economic literature generally considered products where network externality can occur are: fax machines, telecommunication networks, credit cards, computer hardware and software, etc. There are two types of network externality: direct and indirect. The direct network externality is generated by the consumption of the same product. The indirect network externality occurs when product value is added by a growing number of substitutions. A good example of this kind is computers and their software. This effect is often called a hardware-software paradigm. The indirect network externality is related to minimum two markets. One, that is exposed to influence and the other (or others) that exposes. In economic literature it is possible to find the term cross-network externality. It is argued that this externality occurs between mobile calls and cellphone sales in the context of two-sided market. One side is cellphone calls and the other is cellphones. It is argued that the profit decline on the cost of subsidizing cellphones is offsetted by an increase in profits from sales of calls. So, this method helps to increase the demand for cellphone calls. This article presents the theoretical model of a two-sided market in a mobile communications area. The conditions of subsidization that is used in order to increase net profit are determined. The research of Lithuanian mobile calls demand is made. The main data sources of the study are reports on the electronic communications sector released by The Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania (data concerning subscribers, calls’ prices and quantities) and United States Department of commerce Bureau of Economic Analysis (relates to price index of computers and peripherals). The main results of this estimation are introduced. The study shows that mobile calls’ demand does not depend on the sales of cellphones and that subsidization of cellphones does not stimulate the sales of mobile calls. Lithuanian operators use this subsidization only as a marketing tool in order to acquire bigger market share. DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.23.1.1225
关键词：dvipusė rinka;išorinis tinklo poveikis;mobiliųjų telefonų subsidijavimas;mobiliųjų komunikacijų rinka;efektyvumas pagal Pareto taisyklę
