摘要：Nors Marketingo etiketė nusako, kad marketingas – tai kiekvienos veiklos sparnai, tačiau neretai diskutuojama, ar marketingas visavertiškai vykdo savo funkcijas ar efektyviai naudojami jam skirti ištekliai. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikėtų tai įvertinti. Tačiau diskusija prasideda ankščiau negu tai galima įvykdyti. Pagrindiniai abejonių motyvai: marketingas kaip veikla, puoselėjanti gaminių ir paslaugų sąnaudų efektyvumą, pati nėra apskaitos objektas, ir dėl to sunku įvertinti marketingo efektą veiklai, kuriai jis naudojamas ir pačiam marketingui panaudotų sąnaudų efektyvumą. Taip pat nepakanka analitinių, ypač kiekybinių, tyrimų, leidžiančių bent eksperimentiškai įvertinti šį efektą ir efektyvumą. Tačiau didžiausias trūkumas yra todėl, kad marketingas kaip veiksmų ir priemonių visuma neturi tyrimo sistemiškumo koncepto ir adekvačios kiekybinio pažinimo metodikos. Straipsnyje pateiktas portfelis kaip marketingo priemonė ir jį naudojant tarpusavyje susieti investicijų optimalaus paskirstymo tarp tam tikrų marketingo aktyvų, pardavimų paskirstymo tarp pavienių pirkėjų segmentų, kapitalo pritraukimo iš skirtingų kreditinių ir rinkos dalies tarp pirkėjų segmentų optimizavimo principai. Portfelis straipsnyje suprantamas kaip medija, kurioje galima vertinti minėto efekto ir panaudotų marketingui išteklių efektyvumą pirmiausia akcentuojant tai, kad kiekviena efekto galimybė yra nustatoma trijų indikatorių – galimybės dydžiu, to dydžio patikimumu (garantija) ir subjekto, susieto su pastangomis, tikėtinos netekties, t. y. Rizikos, galimybe. Marketingo aktyvais straipsnyje yra pasirinkti agreguoti marketingo priemonių kompleksai (pvz., 4P) ir jų komponentai. Tai atitinka ir bendrąją investicinio aktyvo sąvoką. Kiekybinė informacija, kuri yra reikalinga priklausomybėms tarp veiksnių ir rezultatų nustatyti, buvo formuojama iš statistinių duomenų ar kuriama pasitelkiant ekspertus. Gauti įvertinimus apie pardavimų pelningumo pokyčius atskiruose pirkėjų segmentuose ar pelno pokyčius didinant jau turimą segmentų dalį – tai užduotys, kurios išsprendžiamos ir naudojant stebimus duomenis, tačiau neapsieita be ekspertinio vertinimo bandant nustatyti kiekybines priklausomybes tarp papildomų investicijų į agreguotą aktyvą ir gautino produkto ar paslaugos pokyčio. Ekspertiniai vertinimai, generuojant reikiamą informaciją sprendimams priimti, tampa neatsiejama ne tik marketingo, bet ir daugelio sistemų sudedamąja dalimi. Straipsnyje nagrinėjama situacija, kai skolintas (iš dviejų kreditorių) kapitalas investuojamas į marketingo aktyvus, ieškant optimalaus padalijimo ir tarp tam tikrų aktyvų, ir tarp pardavimo santykio atskiruose pirkėjų segmentuose, ir atsižvelgiant į rinkos dalies didinimą. Finansiškai nagrinėjamą problemą galima suformuoti taip: investuojame skolintą iš dviejų skirtingomis sąlygomis skolinančių kreditorių kapitalą į marketingo aktyvus, siekdami padidinti verslo ribinį efektyvumą. Padidėjimo galimybes vertiname šiais būdais: visi rodikliai įeinantys į vertinimą priimami kaip stochastiniai dydžiai; gautas optimalus sprendinys – tai galimybė, kuri nusakoma trimis parametrais: gamybos pelningumo dydžiu, jo patikimumu ir investuotojo rizika. Esant minimaliai galimybei surandama ir portfelio struktūra, teikianti šią galimybę; gautino grynojo pelno iš skolinto kapitalo investicijų galimybes skaičiuojame sujungiant vertinimus, kaip turi būti dalijama investicija tarp tam tikrų aktyvų, kaip gautos ribinės pardavimų galimybės turi būti paskirstytos tarp dviejų pirkėjo segmentų, kaip turi būti panaudota rinkos dalies efekto, padidėjus rinkos daliai, galimybė. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.967
其他摘要：A whole set of problems rises as Marketing portfolio stratum (cluster) forms: measuring the impact of marketing on business development, identifying the assets of marketing portfolio, structuring the interaction of marketing assets, selecting the quantitative models of mentioned interactions, generating the information required quantitative description by expert or other means. Finally, finding the optimal solution conditioned by marketing as complex media opportunities, what is usually done by formulating particularly complex task of stochastic programming and creating as often as not quite complex decision methods. The article deals with the situation which can be described in the following way. It is assumed that in order to increase marketing contribution, a certain amount of capital is additionally distributed in between 4P elements seeking to achieve optimal additional increase of business results triggered by such investment. Herewith it is aimed to combine for investment the efforts with the possibility in order to spread the obtained increase realization between two segments of customers, with different profit possibilities. Additionally, one more problem appears – how to make the choice between the two creditors when it is possible to evaluate debt service imposed the present value probability distribution of possibilities to each of them. The purpose of situation content is - to find such investment in the 4P mix, sales in A and B segments and loan between the creditor number 1 and 2 proportions which would allow to find the optimum solution, according to a certain composition of the possibility’s effectiveness, reliability and subject risk. To find the solutions, Markowitz random field technique proposed by the authors was used. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.967
