摘要：Problemos ištyrimo lygis . Energijos vartojimo ir ekonomikos augimo tema mokslininkai nemažai diskutuoja. Šia tema susidomėta po to, kai Kraft & Kraft (1978) paskelbė straipsnį, kuriame nagrinėjo JAV energijos vartojimo ir bendrųjų nacionalinių pajamų priežastinius ryšius 1947–1974 m. Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja vienpusis priežastinis ryšys tarp šių kintamųjų, t. y. energijos vartojimas lemia bendrųjų nacionalinių pajamų dydį. Nustačius šį ryšį sustiprėjo atsakomybė tų asmenų, kurie priima sprendimus, įgyvendinant energetikos ir aplinkosaugos politiką. Šiuo metu mokslininkai nesutaria, ar yra priežastiniai ryšiai (ir kokie, jei yra) tarp energijos vartojimo ir ekonomikos augimo. Vieni mokslininkai (Narayan & Smyth, 2008; Akinlo, 2009) teigia, kad energijos vartojimas lemia ekonomikos augimo tempus, t. y. mažėjant energijos suvartojimui, šalies ekonomikos augimo tempai lėtėja. Šie mokslininkai, remdamiesi gautų tyrimų rezultatais, priėjo prie išvados, kad suvartotas energijos kiekis yra ekonomikos augimo veiksnys. Vadinasi, įvairiose pasaulio šalyse įgyvendinama energijos taupymo politika gali lėtinti ekonomikos augimo tempus. Kiti mokslininkai (Yoo, 2006; Chen et al., 2007; Jinke et al., 2008) nustatė atvirkštinį ryšį, t. y. energijos vartojimas yra ekonomikos augimo pasekmė. Suprantama, tarp energijos vartojimo ir ekonomikos augimo gali būti nustatytas dvipusis priežastingumo ryšys (Mahadevan & Adjaye, 2007; Paul & Bhattacharya, 2004). Šiuo atveju, didėjant vartojamam energijos kiekiui, auga ekonomika; jai augant, toliau suvartojama daugiau energijos. Kita vertus, mokslinėje literatūroje yra tokių tyrimų, kurių rezultatai byloja, kad tarp minėtų kintamųjų nėra jokių priežastinių ryšių. Mokslinės literatūros apžvalga . Nors yra pakankamai įvairių straipsnių, kuriuose keliama energijos vartojimo ir ekonomikos augimo tarpusavio ryšio problema įvairiais aspektais (konkrečios šalies, taikomų metodų, analizei pasirinkto laikotarpio ir kitais požiūriais), tačiau pastebima, kad nėra daug publikacijų, kuriose gvildenamos atsinaujinančių energijos išteklių (toliau AEI) ir ekonomikos augimo, AEI suvartojimo ir efektyvumo problemos. Prie šios grupės galima priskirti Chien & Hu (2007; 2008), Apergis & Payne (2010a; 2010b; 2011), Menegaki (2011) ir Bobinaite et al. (2011) darbus. Chien & Hu (2007) atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau suvartojus AEI, gali padidėti šalies ekonomikos techninis efektyvumas, o daugiau suvartojus tradicinės energijos, techninis efektyvumas gali sumažėti. Pasirodo, techninį efektyvumą galima padidinti vietoj tradicinių energijos išteklių vartojant AEI. Chien & Hu (2008) taip pat tyrė, kokiais kanalais AEI vartojimo poveikis gali būti perduodamas ekonomikai. Mokslininkai, apibendrinę 116 šalių patirtį, nustatė, kad AEI vartojimo nauda perduodama vienam iš BVP elementų, t. y. AEI daro tiesioginę įtaką bendrojo kapitalo formavimui. Panašius tyrimų rezultatus pateikė Bobinaite et al. (2011). Pritaikiusios daugialypės tiesinės regresijos modelį, autorės nustatė, kad vietinių energijos išteklių (tarp jų ir AEI) vartojimo įtaka Lietuvos BVP yra dvejopa. Viena vertus, AEI plėtra daro teigiamą įtaką bendrojo kapitalo formavimui. Kita vertus, vartojant vietinius energijos išteklius didėja namų ūkių vartojimo išlaidos. Nustatyta, kad vietinių energijos išteklių vartojimo apimtims padidėjus 1 ktne (kilotona naftos ekvivalentu), BVP padidėja 82,6 mln. Lt. Verta paminėti Apergis & Payne (2010a; 2010b; 2011) atliktų tyrimų rezultatus. Šie mokslininkai, atlikę Grangerio priežastingumo testą, nustatė, kad tirtose šalyse ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais, tarp AEI suvartojimo ir BVP egzistavo dvipusis ryšys. Pasirodė, kad AEI vartojimas darė tiesioginę įtaką bendrojo vidaus produkto, apskaičiuoto išlaidų būdu, investicijų komponentei. Vėliau Apergis & Payne (2010) išplėtė tyrimų sritį į nagrinėjamų veiksnių sąrašą įtraukdami CO 2 emisijas. Mokslininkai apskaičiavo, kad branduolinei energijai vartojimo padidėjus 1 proc. CO 2 emisijos sumažėja 0,477 proc. Tenka pripažinti, kad AEI sektorius kol kas dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų sumažėti CO 2 emisijos. Šio straipsnio problema formuluojama klausimu: ar atsinaujinančios energijos vartojimas gali turėti įtakos Lietuvos realiajam BVP? Jei taip, tai koks yra realiojo BVP elastingumas suvartotos atsinaujinančios energijos atžvilgiu? Darbo tikslas – įvertinti priežastinius ryšius tarp atsinaujinančių energijos išteklių bendrojo suvartojimo ir ekonomikos augimo (jį nusako Lietuvos realusis BVP, apskaičiuotas praeitų metų kainomis) 1990–2009 m. Darbo objektas – ryšys tarp bendrojo AEI suvartojimo ir realiojo BVP. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, iškelti šie darbo uždaviniai : v atlikti mokslinės literatūros apžvalgą; v trumpai aprašyti taikomą metodologiją; v apžvelgti AEI suvartojimo ir ekonomikos augimo tendencijas Lietuvoje; v nustatyti AEI suvartojimo ir realiojo BVP priežastinius ryšius; v apskaičiuoti realiojo BVP elastingumą AEI atžvilgiu. Darbe taikyti šie metodai : mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų kiekybinė analizė, ADF, Phillipo ir Perrono, Johansono ir Grangerio priežastingumo testai. Taikyta metodologija . Pasirinktų kintamųjų priežastiniai ryšiai buvo analizuoti taikant šiuos metodinius etapus: v pirminis duomenų analizės etapas: atlikta realiojo BVP ir AEI kitimo tendencijų bei struktūros analizė; v vienetinės šaknies, kointegravimo ir Grangerio priežastingumo testų tikrinimo etapas: ištirtos realiojo BVP ir AEI laiko eilučių savybės, apžvelgti taikomų metodų ypatumai ir priimtos prielaidos; v elastingumo įvertinimo etapas: pagal pateiktą formulę atlikti realiojo BVP elastingumo skaičiavimai AEI atžvilgiu. Tyrimų rezultatai . Lietuvos ekonomika 1990–2009 m. plėtojosi netolygiai. Montvilaitė (2009) išskiria 6 Lietuvos ekonomikos plėtros etapus. Pasinaudojus šios autorės pateiktu ekonomikos plėtros skaidymu laike, buvo atlikta Lietuvos BVP ir jo veiksnių analizė. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalį ištiko gilus nuosmukis. Jį lėmė vykstančios ekonominės, socialinės ir politinės transformacijos. Nuosmukis buvo didelis–1994 m. Lietuvos BVP sudarė tik 56,1 proc. 1990 m. BVP lygio (1 pav.). „Atsigavimo“ laikotarpiu (1995–1998 m.) realusis BVP didėjo po 6,8 proc. kasmet. Vidaus klaidos ir Rusijos krizė pakoregavo Lietuvos ekonomikos raidą. 1999 m. šalies realusis BVP sumažėjo 1,1 proc. 2000 m. yra vadinami lūžio metais. Nuo šių metų šalies ekonomikos plėtra vyko ypač sparčiai. 2000–2003 m. realusis BVP augo po 7,9 proc. kasmet. Tokiems BVP tempams įtaką darė didėjančios eksporto apimtys (vidutiniškai po 12,5 proc. kasmet), didėjantys pagrindinio kapitalo formavimo tempai (vidutiniškai po 13,0 proc. kasmet), ir didėjantis namų ūkių vartojimas (vidutiniškai po 7,9 proc. kasmet). Vėlesniais metais ekonomikos plėtrą lėmė tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, kurių poveikis ekonomikai buvo skirtingas. Viena vertus, ekonomikos augimą stabdė didėjančios kuro kainos, darbo jėgos migracija. Kita vertus, ekonomikos plėtrą teigiamai veikė ES parama, mažos palūkanų normos. Pasaulinė ekonominė krizė pakoregavo Lietuvos realųjį BVP. 2009 m. mažėjo vidaus vartojimo ir eksporto apimtys. 1990–2009 m. AEI vartojimui buvo būdinga augimo tendencija. AEI suvartojimo apimtys po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo nedidelės (2 pav.). 1990 m. jos sudarė tik 2 proc. bendrojo energijos suvartojimo šalyje. Dėl priežasčių, kurios išsamiai buvo nagrinėtos Konstantinavičiūtės et al. (2010), Bobinaitės, Konstantinavičiūtės (2010) darbuose, 1990-2009 m. AEI suvartojimo apimtys šalyje didėjo po 5,4 proc. kasmet. 2009 m. Lietuvoje buvo suvartota 874,3 ktne AEI (tai sudarė 10,3 proc. bendrojo energijos suvartojimo). AEI struktūroje dominavo malkos ir medienos atliekos. AEI struktūroje malkos ir medienos atliekos 2009 m. sudarė 93,4 proc., hidro energija – 4,5 proc., biodegalai – 6,4 proc., vėjo energija – 1,7 proc., biodujos ir geoterminė energija – po 0,6 proc. ir žemės ūkio atliekos – 0,4 proc. 3 pav. matyti, kad namų ūkiai yra pagrindiniai AEI vartotojai Lietuvoje. Vis dėlto sparčiai augant ekonomikai namų ūkiai buvo linkę mažinti AEI vartojimą kasmet po 3,3 proc. Toks mažėjimas buvo dengiamas daugiau naudojant gamtinių dujų ir elektros energijos. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu kuro struktūra namų ūkiuose keitėsi – namų ūkiai padidino malkų ir medienos atliekų naudojimą. Verta pastebėti, kad 2001 - 2009 m. (išskyrus 2007 m.) Lietuva buvo grynoji AEI eksportuotoja. AEI eksporto apimtys padidėjo nuo 51,3 ktne (2007 m.) iki 163 ktne (2009). Atlikus laiko eilučių analizę, toliau darbe atliekami vienetinės šaknies, Johanseno kointegravimo, Grangerio priežastingumo testai. AEI ir realiojo BVP laiko eilučių stacionarumas nustatomas pritaikius papildytą Dickey ir Fullerio (ADF), ir Phillipo ir Perron (PP) testus. Šie testai padeda nuspręsti, ar yra vienetinė šaknis. Vienetinės šaknies testų rezultatai pateikti 1 ir 2 lentelėse. 1 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad H 0 hipotezė yra priimama, vienetinė šaknis egzistuoja, todėl realiojo BVP ir AEI laiko eilutės nėra stacionarios lygyje, esant 5 proc. reikšmingumui. Todėl būtina nagrinėti pirmos eilės skirtumus. 2 lentelės duomenys rodo, kad pirmos eilės skirtumų realiojo BVP ir AEI laiko eilutės yra stacionarios. Tai rodo, kad laiko eilutės yra integruotos pirma eile. Kadangi abi eilutės yra I(1), todėl atliekamas kointegravimo testas, kurio rezultatai leidžia daryti išvadas apie ilgalaikio ryšio egzistavimą. 3 lentelėje pateikti kointegravimo testo rezultatai. Remiantis 3 lentelės duomenimis, daroma išvada, kad nėra ilgalaikio ryšio tarp realiojo BVP ir AEI bendrojo suvartojimo. Priežastiniai kintamųjų ryšiai nustatyti, atlikus Grangerio priežastingumo testą. Rezultatai pateikti 4 lentelėje, kuri rodo, kad AEI bendrasis suvartojimas daro įtaką realiajam BVP. Atlikto testo rezultatai rodo, kad egzistuoja vienpusis ryšys tarp AEI suvartojimo ir realiojo BVP, t. y. AEI lemia realųjį BVP. Apskaičiavus realiojo BVP elastingumą AEI suvartojimo atžvilgiu, nustatytas santykinis elastingumas – AEI didėja lėčiau nei realusis BVP. Pavyzdžiui, 2000 m. AEI bendrojo suvartojimo apimtims padidėjus 1 proc. realusis BVP padidėjo 1,2 proc. Neigiamas ryšys tarp AEI ir realiojo BVP egzistavo 1999 m. ir 2009 m. Tokios situacijos susidarymą lėmė išoriniai veiksniai. Žinoma, augant AEI eksporto apimtims, realiojo BVP apimties kritimas 2009 m. galėjo būti pristabdytas. Išvados . AEI yra svarbi Lietuvos energetikos sektoriaus ir šalies ekonomikos sudedamoji dalis. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad AEI vartojimas yra realiajam BVP darantis įtaką veiksnys trumpuoju laikotarpiu. Tai įrodo, kad platesnis AEI panaudojimas galėtų prisidėti prie BVP apimties didėjimo. Teigiamas ryšys tarp nagrinėtų kintamųjų pastebėtas tik ekonomikai augant. Ekonomikai smunkant, didesnis AEI naudojimas gali pristabdyti BVP apimčių mažėjimą. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.969
其他摘要：The topic of the interrelationship between energy consumption and economic growth is widely discussed in scientific literature. Scientists agree that the reason for the interest in such investigations arises because of increased worldwide concern about the impact of energy and environmental policies on the country’s economy. Recently, the investigations of causality interrelationships between energy consumption and economic growth have been performed for many countries, including Indonesia Thailand, Japan, China, other Asian countries, G7 economies, Spain, Albania, Bulgaria, Romania, Central America, OECD and non OECD, Sub-Sahara African countries, for the panel of countries (China, Hong Kong, Indonesia, Korea, India, Malaysia, Philippines, Singapore, Taiwan, and Thailand), and many other countries. The results of these investigations are different, country-specific and depend on the structure of the economy, energy type selected, period analyzed, methodology applied and a variety of other factors. The main research question of this article is to answer if consumption of renewable energy sources (further in the text RES) might influence Lithuania’s real gross domestic product (further in the text real GDP); if so what is real GDP elasticity of RES gross inland consumption in Lithuania. Thus, the causality interrelationship between RES gross inland consumption and real GDP in Lithuania during 1990-2009 is analyzed and elasticity coefficients are calculated. At the beginning of the article scientific literature regarding the issue of interrelationship between RES consumption and economic growth is reviewed. Later, applied methodology is briefly described. Unit root, co-integration and Granger causality tests are the main methods employed to set an interrelationship between the selected variables. The results of the analysis show that there is a uni-directional causality running from RES gross inland consumption to real GDP in Lithuania in a short-run. The conclusion that wider utilization and consumption of RES could contribute to Lithuanian real GDP in a short-run is reached. A long-run effect of RES development on real GDP is not identified. Calculated coefficients of real GDP elasticity of RES gross inland consumption are positive and above 1.0, i.e. real GDP is elastic in respect to RES gross inland consumption. This reflects that RES gross inland consumption increases slightly slower than real GDP. However, during economic recession period that was influenced by external factors, the growth of RES gross inland consumption only a little could improve the reduction of real GDP (real GDP elasticity is negative). http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.969
关键词：atsinaujinančios energijos vartojimas;ekonomikos augimas;Grangerio priežastingumas;kointegravimas;elastingumas
其他关键词：renewable energy consumption;economic growth;Granger causality;co-integration;elasticity
