摘要：Viena iš svarbių šiuolaikinės visuomenės ypatybių yra nepaprastai padidėjęs gyventojų migracinis mobilumas. Apie 200 milijonų žmonių, t. y. apie trys procentai visų pasaulio gyventojų, gyvena ne savo gimimo šalyje (Centre for Global Development (2008)). Migracija tampa viena iš lygiaverčių ar papildomų išgyvenimo ir ekonominės veiklos strategijų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai padarė ryškų poveikį tarptautinės migracijos procesams. Didelę įtaką tarptautinei migracijai daro ir globalizacijos procesai. Globalizacija – sudėtingas reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės ir kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu ir kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu. Tai procesas, apimantis įvairias pasaulio ūkio, politikos ir visuomenės sferas, didinantis jų tarpusavio integraciją, stiprinantis tarpusavio priklausomybę ir kuriantis bendro veikimo šablonus. Globalizacija rodo pokyčius pasaulio ir regionų ekonomikoje, kylančius dėl laisvo finansinio ir žmogiškojo kapitalo judėjimo ir intensyvios tarptautinės prekybos. Globalizacija kartu siejama ir su kultūra, t. y. su gyvenimo būdo, požiūrių, vartojimo supanašėjimu tarp pasaulio gyventojų. Migracijos tema nėra nauja. Migracijos procesus, jos priežastis ir pasekmes pasaulyje ir Lietuvoje analizavo Čekanavičius ir Kasnauskienė (2009), Daugėlienė (2007), Grundey, Sarvutytė ir Štreimikienė (2007), Kumpikaitė (2009a), Kaminska ir Kahancova (2011), Stulgienė ir Daunorienė (2009), Matuzevičiūtė ir Butkus (2009) ir kt. Globalizacijos procesų įtaką tarptautinei migracijai ir darbo rinkai analizavo Čiarnienė ir Kumpikaitė (2008), Kryk (2009), Markovic (2008), Memon ir Demirdogen (2009), Piotrowska (2009), Rozenberg ir Dorozik (2009), Wlodarczyk-Spiewak (2009), Tvaronavičienė ir Kalasinskaitė (2010). Studentų požiūrį į įvairius visuomenės reiškinius analizavo Stukalina (2008), Zaharia (2009), Dumčiuvienė ir kt. (2009), Preidys ir Sakalauskas (2010), Skudienė ir kiti (2010), Čiarnienė ir kt. (2011). Šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos kelia nerimą ne tik dėl itin padidėjusio masto, bet ir dėl emigrantų sudėties pokyčių. Vis didėja jaunų, kvalifikuotų ir išsilavinusių žmonių bendro emigrantų skaičiaus dalis. Esant tokiai situacijai, aktualu išsiaiškinti tam tikros visuomenės dalies – universiteto studentų – požiūrį į migracijos procesus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti studentų požiūrį į tarptautinę migraciją. Straipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Teorinėje dalyje analizuojamos pagrindinės migraciją aiškinančios teorijos ir įvairių šakų mokslininkų požiūriai į migracijos procesus. Empirinėje dalyje pateikiami studentų požiūrio į tarptautinę migraciją tyrimo rezultatai. Migracijos esmė ir priežastys aiškinamos įvairiose teorijose. Reikia pabrėžti, kad vieningos tarptautinės migracijos teorijos iš tiesų nėra, be to, migracijos priežastingumas aiškinamas skirtingais lygmenimis: individo, šalies ir globaliu, o veiksniai, sukeliantys migracijos procesus, ir veiksniai, palaikantys jau prasidėjusią migraciją, dažnai yra skirtingi. Neoklasikinė ekonomikos teorija migraciją aiškina veikiančiomis „stūmimo“ ir „traukos“ jėgomis. Pagrindinis makroekonominis migracijos veiksnys – darbo jėgos paklausos ir pasiūlos skirtumai tarptautinėse rinkose, o pagrindinė migracijos priežastis – skirtingas darbo užmokestis skirtingose valstybėse. Dviejų darbo rinkų teorija teigia, kad valstybėje egzistuoja dvi darbo rinkos. Pirmoji – vietiniams gyventojams skirta darbų rinka, suteikianti pakankamai dideles pajamas. Antroji rinka – pavojingų, mažai apmokamų darbų, kuriuos paprastai dirba imigrantai, rinka. Migracijos tinklo teorijoje emigracija traktuojama kaip save generuojantis veiksnys, kai emigrantai suteikia informaciją apie darbo rinkos situaciją, įsidarbinimo, atlyginimo, apgyvendinimo galimybes kitiems asmenims ir taip dar padidina emigracijos mastą. Migracijos sistemų teorija pažymi makro- ir mikrostruktūrų dviejose teritorijose sąveikos rezultatą. Makrostruktūromis laikomi instituciniai veiksniai, mikrostruktūros – pačių emigrantų įsitikinimai, patirtys, vertybės. Pasaulio sistemų teorijoje akcentuojamas darbo jėgos judėjimas iš periferijos į centrą, kas būdinga tiek vienos šalies mastu, tiek ir tarptautiniu. Įvairių sričių mokslininkai akcentuoja skirtingus, bet tarpusavyje susijusius veiksnius, darančius įtaką migracijos sprendimams. Ekonomistai pabrėžia „stūmimo“ ir „traukos“ jėgas, ypač makroekonominius veiksnius: darbo jėgos paklausos ir pasiūlos skirtumus ir darbo užmokesčio skirtumus įvairiose valstybėse. Sociologai akcentuoja grandininę migraciją: migracija kelia papildomą migraciją. Anksčiau emigravę asmenys perduoda informaciją ketinantiems emigruoti asmenims apie įsidarbinimo galimybes ir gyvenimo sąlygas svečioje šalyje. Ilgainiui naujojoje šalyje susiformuoja imigrantų iš tos pačios šalies ar net vietovės bendruomenės. Antropologai pabrėžia gyvenimo lygio standartų skirtumus ir kultūrinius veiksnius. Psichologai akcentuoja asmenybės ypatumus ir vertybių skirtumus bei jų įtaką migracijos sprendimams. Įvairių veiksnių įtaka atskiriems asmenims reiškiasi asmeninėmis strategijomis. Asmeninės strategijos – tai atskiri pavyzdžiai, kokius prisitaikymo sprendimus asmenys priima vertindami visiems bendrus: ekonominius, politinius, kultūrinius, tačiau juos individualiai veikiančius veiksnius. Pasak psichologų, asmenys, linkę emigruoti, paprastai yra labiau orientuoti į darbą, nei į šeimą. Politikos mokslų atstovai pažymi etninių – politinių priežasčių svarbą migracijos sprendimams. Tik dalis veiksnių, darančių įtaką migracijos sprendimams, yra paveikūs valdžios priemonėms. Tai ekonominiai ir politiniai veiksniai, iš dalies socialiniai, demografiniai ir kultūriniai veiksniai. Apibendrinus migraciją aiškinančias teorijas ir įvairių sričių mokslininkų požiūrius, straipsnio autorės pateikia modelį, kuriame pristatytas įvairių veiksnių poveikis migracijos sprendimams. Remiantis pirmojoje dalyje atlikta mokslinės literatūros analize, buvo sudaryta empirinio tyrimo priemonė – anketa. Anketinės apklausos tikslas – išsiaiškinti studentų poziciją emigracijos klausimais. Anketinė apklausa vykdyta internetu ir tiesiogiai 2010 metų pavasarį. Apklausoje dalyvavo 220 Kauno technologijos universiteto studentų: 152 moterys ir 68 vyrai. Respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 41 metų, vidutinis amžius – 20,5 metų. 52 proc. apklaustųjų studentų buvo turėję darbo patirties, tačiau tik 7 proc. buvo dirbantys vykdant apklausą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 89 proc. apklaustųjų studentų buvo pabuvoję užsienyje. Pagrindinėmis vykimo į svečias šalis priežastimis respondentai įvardijo šias: turizmas ir poilsis (82 proc.), artimųjų ir draugų lankymas (23 proc.) ir darbas (19 proc.). Paklausus apie priežastis, kurios paskatintų emigruoti iš Lietuvos, didžioji dauguma (85 proc.) respondentų nurodė ekonomines. Ir tik 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad nenorėtų emigruoti iš Lietuvos nei dėl jokių priežasčių. Didžioji dalis respondentų (46 proc.) norėtų išvykti laikotarpiui iki vienerių metų, o gana nemaža dalis – 11 proc. apklaustųjų norėtų išvykti visam laikui. Kaip tikslo šalys respondentų buvo paminėtos net 15 skirtingų valstybių: dažniausiai apklaustųjų buvo įvardytos JAV (52 atsakymai), Norvegija (38 atsakymai), Didžioji Britanija (31 atsakymas), Ispanija (25 atsakymai) ir Švedija (18 atsakymų). Pagrindinės šių šalių pasirinkimo priežastys buvo šios: didesnis darbo užmokestis (75 proc.), palankesnės įsidarbinimo sąlygos (56 proc.), didesnės karjeros galimybės (44 proc.), geresnės socialinės sąlygos (47 proc.). Kaip svarbios pasirenkant vieną ar kitą šalį buvo paminėtos ir mažesnės pragyvenimo išlaidos (25 proc.), galimybė įgyti geresnį išsilavinimą (26 proc.), kalba (28 proc.), giminių ir artimųjų gyvenimas toje šalyje (24 proc.). Taip pat kaip gana svarbūs migracijos sprendimo veiksniai buvo paminėtos politinės pažiūros (16 proc.) bei socialinio teisingumo siekis (18 proc.). Apibendrinant, galima teigti, kad empirinio tyrimo rezultatai patvirtino „stūmimo“ ir „traukos“ jėgų vaidmenį priimant migracijos sprendimus. 85 proc. respondentų kaip pagrindinį migracijos veiksnį įvardijo darbo jėgos paklausos ir pasiūlos bei darbo užmokesčio skirtumus Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse. Kiti svarbūs veiksniai, galintys daryti poveikį apsisprendimui emigruoti, respondentų buvo nurodyti politiniai (32 proc.), socialiniai-demografiniai (24 proc.), kultūriniai (23 proc.) ir demografiniai (15 proc.). http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.971
其他摘要：There are around 200 million people - about three percent of the world’s population living in a country not of their birth (Centre for Global Development (2008)). Economic systems that have failed to provide for people’s most basic survival needs, or that are simply unable to fulfil expectations of decent living standards, drive people to look outside their country of birth for a better life. The consequences of labour migration usually are assessed analysing migration theories. At present, there is no single, coherent theory of international migration, only a fragmented set of various theories. Scientists of various fields focus on slightly different but interrelated reasons for the decision to migrate. Economists emphasize that reasons leading to migration are motivated and sustained by three major types of influences: demand-pull factors in the destination area; supply-push factors in the origin area; network factors that link origin and destination areas. Sociologists describe a chain migration process: migration begets additional migration. The first person emigrating from the area sends information to those in the home country about jobs, housing, and schools in the new setting. Anthropologists emphasize changes in the standard of living and cultural reasons. First-hand accounts from new immigrants as well as media accounts of the country's standard of living entice people to immigrate to the new country for a better way of life. Psychologists describe importance of personality factors on migration decisions. Those who want to resettle in another country tend to be more work-oriented and to have higher achievement and power motivation, but lower affiliation motivation and family centrality, than those who do not want to leave their country of origin. Political scientists emphasize ethno political reasons. Countries may encourage emigration to ease ethnic conflict, or to establish presence in another country, by resettling particular ethnic groups voluntarily or involuntarily. Summarizing different migration theories and focus of various scientists, the authors of the paper present the model of decision making about migration. Based on this theoretical background empirical research was performed. Structured questionnaire survey was made in spring of 2010. 220 Lithuanian students participated in the poll. The analysis of empirical research showed that the main push and pull factors among surveyed Lithuanian students’ economic reasons were identified. 85 percent of respondents selected economic factor as the main reason for migration. Other factors affecting migration decision making were the following ones: political (32 percent), social-demographic (24 percent), cultural (23 percent) and demographical (15 percent). http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.5.971
