摘要：Dar visai nesenai konkurencinė žvalgyba kaip tokia nebuvo žinoma. Labiau pasaulyje žinomi tokie procesai, kaip „pramoninis ar komercinis šnipinėjimas". O veiksmai, kuriais bandoma apsiginti nuo minėtų įtakų, komercinių paslapčių sąrašo sudarymas, pareiginiai nuostatai, fizinė bei informacinė duomenų apsauga ir kitos plačiai paplitusios priemonės. Tobulėjant technologijoms, neatsiejamą vaidmenį atlieka ir konkurencinė žvalgyba, kuri ypač svarbi globalizacijos kontekste. Bet kurioje organizacijoje strateginius sprendimus priima aukščiausio lygmens vadovai. Anot Pitsburgo universiteto mokslų daktaro John E. Prescott, neatleistina, jei aukščiausio lygio vadovai nereaguoja į konkurentų veiksmus (Prescott, 2004).Taigi galima išskirti pirmus potencialius konkurencinės žvalgybos paslaugos pirkimo klientus. Tokie vartotojai galėtų būti, stambios tarptautinės korporacijos. Viena vertus, tokios korporacijos turi dvi pasirinkimo galimybes: 1) ar pirkti konkurencinės žvalgybos paslaugą iš nepriklausomų profesionalias paslaugas teikiančių bendrovių 2) ar steigti savo viduje konkurencinės žvalgybos padalinį kaip atskirą struktūrinį vienetą arba jau veikiančio padalinio sudėtyje. Aišku, kad bet kuriuo atveju reikalingas didelis išankstinis įdirbis stambiose korporacijose, siekiant įrodyti konkurencinės žvalgybos kaip paslaugos teikiamus pranašumus. Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriuos gali pateikti konkurencinės žvalgybos specialistai, - tai turima patirtis. Iki šiol nėra labai paplitusios mokymo įstaigos, kuriose rengiami konkurencinės žvalgybos specialistai. Todėl tokie specialistai dažniausiai turi universitetinį išsilavinimą, ekonomikos, teisės, vadybos, administravimo ar kitoje srityje yra baigę specialius apmokymus ir turi didelę patirtį specialiose operatyvinėse ar slaptosiose tarnybose. Kaip kvalifikacijos įrodymą S. X. Miller įvardija konkurencijos žvalgybos darbuotojų turimą patirtį karinėse bei vyriausybinėse žvalgybose, taip pat informaciniuose-analitiniuose padaliniuose (Miller, 2004). Vėliau konkurencinės žvalgybos profesionalų bendruomenės (SCIP) ir daugelio mokslininkų pastangomis atsirado nauja veiklos kryptis ir profesija - konkurencinės žvalgybos specialistas. Nacionalinių žvalgybos tarnybų patirtis įrodo sisteminės žvalgybinės informacijos rinkimo bei analizės svarbą verslui. Vis dėlto tenka pastebėti, kad pagrindinis verslo motyvas - tai pelno siekimas, todėl yra reikalinga žvalgybos tarnybos taikomus metodus iš esmės pritaikyti verslo tikslams. Saugumo užtikrinimas šiuo atveju atlieka ne pagrindinį vaidmenį (SCIP, 2011).Temos aktualumas. Konkurencinės žvalgybos veiklos sritis yra pakankamai nauja ir mažai išnagrinėta ne tik Lietuvių autorių, bet ir Vakarų universitetų mokslininkų. Todėl tikslinga būtų apibrėžti konkurencinės žvalgybos veiklos aplinką bei įvertinti vartotojų atrankos ir vertinimo metodikas. Straipsnyje apibrėžiami metodai, kuriuos vėliau versle pritaikė įvairios žvalgybos tarnybos. Viena iš pirmųjų pritaikytų verslui konkurencinės žvalgybos knygų yra laikoma Sun Czy (Griffith, 1971) knyga. Vienomis pirmųjų ir labiausiai vertinamų konkurencinės žvalgybos naudojamų knygų laikomos JAV autorių knygos „Intelligence Essentials for Everyone" (Krizan, 1999) ir „A Compendium of Analytic Tradecraft Notes" (Directorate ofIntelligence, 1997). Visi šie darbai padėjo potencialiems konkurencinės žvalgybos paslaugos vartotojams suvokti žvalgybinių duomenų vertę. Ne mažiau svarbu, kad šie darbai padėjo visuomenei suvokti, kad žvalgybos kaip veiklos neatskiriama charakteristikos dalis yra slaptumas, paslaptis, slaptieji agentai ir šnipinėjimas. Būtent tokioje aplinkoje verslas pradėjo plėtoti analitinių ir organizacinių priemonių koncepciją, kuri atitiktų verslo keliamas užduotis ir būtų priimtina akcininkams. Reikia pastebėti, kad, anot John E. Prescott, tokios korporacijos, kaip, „IBM", „Xerox", „Motorolla", „Procter & Gamble", „Intel", „Microsoft" ir kt., konkurencinė žvalgyba tapo vienu iš verslo pagrindų (Prescott, 2004). Nors konkurencinės žvalgybos kilimo vieta - Jungtinės Amerikos Valstijos, žlugus Sovietų Sąjungai atsirado kitokios pakraipos žvalgybos specialistų galinčių pasiūlyti savo paslaugas, kartu ir sukauptą patirtį verslui. Be abejonės, buvusios Sovietų Sąjungos žvalgybos specialistų taikyta metodika iš esmės skyrėsi nuo JAV žvalgybos tarnybų metodikos, o tai sąlygojo skirtingų patirčių konkurenciją tarpusavyje. Tai reiškia, kad verslas įgijo platesnes galimybes pasinaudoti abiejų pusių sukaupta patirtimi, panaudojant jų teikiamus privalomumus.Straipsnio tikslas - išnagrinėti ir įvertinti konkurencinės žvalgybos vartotojų atrankos ir jų poreikių įvertinimo metodus.Tyrimo metodai. Sisteminė mokslinės ekonominės literatūros lyginamoji ir struktūrinė analizė, loginė analizė, kokybinė ir kiekybinė analizė.Labai svarbus konkurencinės žvalgybos paslaugos užsakovų supratimas, kad konkurencinės žvalgybos programos rezultatai turi būti paskleisti laiku ir tapti korporacijos politikos pagrindu, nekeliančiu abejonių. Vienas iš pagrindinių konkurencinės žvalgybos tikslų - sutaupyti laiko, kuris yra leidžiamas įvairių situacijų klausimams spręsti (Prescott, 2004). Ne mažiau svarbu kad konkurencinės žvalgybos specialistai sujungtų skirtingų korporacijos padalinių uždavinius bendram tikslui pasiekti. Kaip pagrindinę problemą ieškant potencialių konkurencinės žvalgybos specialistų teikiamų paslaugų vartotojų, J. Prescott įvardija pasirinkimą metodų, kuriuos taikydami konkurencinės žvalgybos specialistai galėtų pasiūlyti stambioms korporacijoms informaciją ar paslaugą, pelnyti vartotojų pasitikėjimą teikiama paslauga. Skiriamos pagrindinės kryptys:1. Informacija nagrinėjant problemą turi būti pateikta analize;2. Būtina efektyvi komunikacija, siekiant analizės rezultatus pritaikyti vartotojų poreikiams tenkinti;3. Neetiški poelgiai griauna pasitikėjimą. Šiai krypčiai reikia skirti ypatingą dėmesį, turint omenyje teisę į intelektualiąją nuosavybę ir jos reikšmę verslui.Teikiant konkurencinės žvalgybos paslaugą skirtingose šalyse labai svarbu, ar konkurencinės žvalgybos taikomi metodai nepažeidžia tose valstybėse galiojančių teisės aktų ar etikos normų. Anot buvusio JAV žvalgybos specialisto Robert Seal, vėliau įkūrusio nekomercinę organizaciją „Open Source Solution" (OSS), daug vertingos žvalgybinio pobūdžio informacijos galima gauti, teisingai ir kryptingai panaudojus viešai prieinamus informacijos šaltinius. Kitų autorių teigimu, pateikti pastebėjimai yra svarbūs, tačiau jie negali suteikti visos informacijos apie tai, kaip konkurencinės žvalgybos specialistai įgyja potencialių konkurencinės žvalgybos specialistų teikiamų paslaugų vartotojų pasitikėjimą. Be abejo, vartotojų pasitikėjimas betarpiškai priklauso nuo, kokius informacinius produktus sugeba pasiūlyti konkurencinės žvalgybos specialistai (Leana & Rousseau, 2000).Būtina pastebėti, kad konkurencinės žvalgybos specialistų, kuriais dažniausiai tampa buvę slaptųjų tarnybų darbuotojai, veiklą labai riboja slaptosiose tarnybose galiojančios vidaus tvarkos, reglamentuojančios tarnybos metu įgytų žinių panaudojimą civiliniame gyvenime.Konkurencinės žvalgybos kūrimo procesas atliekamas norint, sustiprinti potencialių konkurencinės žvalgybos vartotojų pasitikėjimą teikiamomis konkurencinės žvalgybos specialistų paslaugomis. Kompanijos Caterpillar konkurencinės žvalgybos specialistas Rick Chaibell, siūlo pasinaudoti jo sukurta vartotojų pasitikėjimo konkurencinės žvalgybos specialistų teikiamomis paslaugomis stiprinimo schema. Reikia pastebėti, kad pateikta schema buvo sėkmingai panaudota keliose stambiose korporacijose. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.316
其他摘要：Competitive intelligence has not been known recently. Such processes as industrial or commercial espionage are known much more. The actions, which are used in order to be protected from the mentioned influence, are as follows: making the lists of commercial secrets, official regulations, protection of corporal and informative data and other currently used tools. The competitive intelligence, which plays an especially important part in the context of globalization, is considered to be more significant with developing technologies (Blenkhorn, 2005). In any institution strategic decisions are made by executives at the highest level. According to the Doctor of Science at Pittsburgh University John E. Prescott, the executives of the highest level with no reaction to rivals actions are not forgiven (Prescott, 2004).So it is possible to characterize the first potential clients who might buy the services provided by competitive intelligence. Large international corporations could become such customers. On one side, such corporations have two alternatives of their choice, they are: buying competitive intelligence service from independent companies providing professional services or establish an internal detachment of competitive intelligence as a separate element or as an element working inside the detachment which has already been acting. Anyway it is clear that a lot of preparations are necessary working with large corporations to prove the advantages of the services provided by competitive intelligence (Fleisher, 2001). The available experience is one of the main arguments which could be presented by specialists of competitive intelligence. There are not many institutions preparing trained specialists in the field of competitive intelligence which would currently work. So mostly such specialists having got university degrees in economics, law, management, administration or other fields also having attended special training courses are experienced at working in special operational or secret services. Miller names the experience which specialists of competitive intelligence had got in military and governmental intelligence also working in detachments of analysis of information as an evidence of their available qualification (Miller. 2004). Later on due to the efforts made by the Association of Competitive Intelligence Professionals (ACIP) and some scientists the new professional direction also such profession as a specialist off competitive intelligence appeared. The experience of national intelligence services proves the importance of collecting and analysis of systemic information provided by intelligence for business (ACIP, 2011). Nevertheless it is necessary to remark that the main aim of business is getting profit so it is necessary to adapt the methods used by intelligence services for business goals. Providing security does not play the main part in this case. (SCIP, 2011). http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.22.2.316
关键词：konkurencinė žvalgyba;slaptosios tarnybos;konkurencija;tarptautinės korporacijos;konkurencinės žvalgybos profesionalų asociacija
