摘要：Ši monografija yra ilgamečio darbo mokslinės, pedagoginės, valdymo konsultacinės ir vadovavimo patirties apibendrinimas. Sukaupti mokslinių tyrimų ir praktinio darbo patirties duomenys, apimantys platų valdymo mokslo spektrą. Tačiau iš esmės jie skiriasi darbo komandose procesų tyrimams, ieškant produktyviausių žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo būdų sutelktomis pastangomis surasti geriausius komandinius sprendimus, naudingus organizacijai, kurioje dirba komandos nariai, naudingus kiekvienam komandos nariui, kartu jaučiant pasididžiavimą savo gerai atliktu darbu ir dar stipresnį norą dirbti kartu, nuolat tobulėjant kiekvienam ir kartu tobulinant organizaciją, siekiančią savitų tikslų.Monografiją sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje išanalizuotos svarbiausios grupių (komandų) charakteristikos, aptarti grupinio darbo pranašumai ir trūkumai. Nustatyta, kad vienareikšmio atsakymo į visus klausimus nėra, nes visi grupiniai procesai vyksta konkrečioje aplinkoje, kuri daro poveikį grupės nariams, o juos veikia ne tik atskirų individų, vadovų, bet ir jų sąveikos visumos: požiūrių, įsitikinimų, nuostatų, tikslų bei naudos, kurios siekia kiekvienas individas, ir sugebėjimo sutarti dėl bendrų dalykų. Nustatyta, kad grupinis darbas (komandinis) gali būti produktyvus, tačiau nėra savaiminis. Skyriuje papildomai aptartos įvairių autorių koncepcijos ir nuostatos dėl labiausiai priimtino grupės ar komandos narių skaičiaus, atkreiptas dėmesys į grupių ir komandų klasifikavimo neapibrėžtumą. Taigi šiame skyriuje gana išsamiai aptartos svarbios grupės charakteristikos, struktūra ir ryšiai joje.Antrajame skyriuje apžvelgti mokslininkų darbai apie veiksnius, darančius poveikį komandų darbui – vadovavimo komandai ir komandiniams procesams. Skyriuje išanalizuota vadovo pasaulėžiūros ir asmeninių savybių įtaka organizacijų veiklos rezultatams, transformacinio, transakcinio, charizmatinio ir kitų vadovavimo stilių poveikio pavaldiniams ir darbo rezultatams reikšmė. Aptartas aukščiausio lygio vadovų komandos demografinis poveikis organizacijų darbo rezultatams. Daug vietos skirta grupiniams procesams analizuoti, išnagrinėta komandų veiksmingumo ir produktyvumo problema, išsiaiškinta, kad suvokti paviršiaus lygio skirtumai ir gilaus lygio skirtumai turi neigiamą poveikį komandų socialinei integracijai, o užduotis komandai gali padiktuoti jos bendradarbiavimo tipą.Trečiajame skyriuje aptarta organizacinės kultūros vieta valdymo procese – teorinės sąlygos organizacinei kultūrai kurti. Nustatyta, kad organizacijų vertybinė orientacija turi būti pagrįsta ir įvertinta tautos kultūriniais ypatumais. Šiame skyriuje taip pat daug vietos skirta organi-zacinės kultūros ir valdžios santykiui paaiškinti; atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad organizacinę kultūrą ir kartu darbą komandose gali užtikrinti tik profesionaliai parengti vadovai, turintys tam būtinų savybių. Taip pat aptartas tokio vadovo teorinis tipas, komandų, sukurtų ir veikiančiųorganizacinių struktūrų, esant stipriai organizacinei kultūrai, veiklos modelis,ir vadovavimo priimant sprendimus komandoje modelis.Trumpai apibrėžiant šio mokslinio darbo svarbą, būtina išskirti šiuosmonografijos rezultatus: pagrįstas universalus naujas komandų kūrimo išesamų organizacinių valdymo struktūrų metodologinis požiūris,įvertinantis organizacinę kultūrą, kaip valdymo demokratizavimo,pereinančio į struktūrų savivaldą, priemonę; surastas teorinis grupės nuokomandos atskyrimo principas, įgalinantis tiksliai nustatyti struktūriniopadalinio būseną; iš principo naujai apibrėžtos grupės ir komandos kaipskirtingų struktūrų sąvokos. Iš apibrėžimų galima spręsti, kad sąvokosskirtingos.Surasti esminiai nauji grupės ir komandos skirtumai, apibudinantysšias struktūras; įrodyta, kad komandų kūrimas esamomis organizacinėmisstruktūromis prieš tai sukūrus organizacinę kultūrą yra ne tik paprastesnis,bet ir patikimesnis; sukurtas komandos nuolatinio tobulėjimo modelis;įrodyta, kad, nepriklausomai nuo vyrų ir moterų, vadovavimo stiliųskirtumų, moterys gali vadovauti vienodai sėkmingai kaip ir vyrai, tačiaudėl kultūrinių ir istorinių visuomenės mąstymo netobulumų moterys įlabiau atsakingas pareigas skiriamos rečiau negu vyrai; įrodyta, kadvadovavimo stiliai neturi esminės įtakos komandų darbo rezultatams.Taigi siekiant komandinio darbo produktyvumo ir tikslesnio teoriniopagrindimo būtini išsamūs, sisteminiai tyrimai mūsų kultūrinėjeaplinkoje. Tam reikalingas glaudesnis verslo organizacijų savininkų(vadovų) bendradarbiavimas su mokslininkais.
其他摘要：Ši monografija yra ilgamečio darbo mokslinės, pedagoginės, valdymo konsultacinės ir vadovavimo patirties apibendrinimas. Sukaupti mokslinių tyrimų ir praktinio darbo patirties duomenys, apimantys platų valdymo mokslo spektrą. Tačiau iš esmės jie skiriasi darbo komandose procesų tyrimams, ieškant produktyviausių žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo būdų sutelktomis pastangomis surasti geriausius komandinius sprendimus, naudingus organizacijai, kurioje dirba komandos nariai, naudingus kiekvienam komandos nariui, kartu jaučiant pasididžiavimą savo gerai atliktu darbu ir dar stipresnį norą dirbti kartu, nuolat tobulėjant kiekvienam ir kartu tobulinant organizaciją, siekiančią savitų tikslų.Monografiją sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje išanalizuotos svarbiausios grupių (komandų) charakteristikos, aptarti grupinio darbo pranašumai ir trūkumai. Nustatyta, kad vienareikšmio atsakymo į visus klausimus nėra, nes visi grupiniai procesai vyksta konkrečioje aplinkoje, kuri daro poveikį grupės nariams, o juos veikia ne tik atskirų individų, vadovų, bet ir jų sąveikos visumos: požiūrių, įsitikinimų, nuostatų, tikslų bei naudos, kurios siekia kiekvienas individas, ir sugebėjimo sutarti dėl bendrų dalykų. Nustatyta, kad grupinis darbas (komandinis) gali būti produktyvus, tačiau nėra savaiminis. Skyriuje papildomai aptartos įvairių autorių koncepcijos ir nuostatos dėl labiausiai priimtino grupės ar komandos narių skaičiaus, atkreiptas dėmesys į grupių ir komandų klasifikavimo neapibrėžtumą. Taigi šiame skyriuje gana išsamiai aptartos svarbios grupės charakteristikos, struktūra ir ryšiai joje.Antrajame skyriuje apžvelgti mokslininkų darbai apie veiksnius, darančius poveikį komandų darbui – vadovavimo komandai ir komandiniams procesams. Skyriuje išanalizuota vadovo pasaulėžiūros ir asmeninių savybių įtaka organizacijų veiklos rezultatams, transformacinio, transakcinio, charizmatinio ir kitų vadovavimo stilių poveikio pavaldiniams ir darbo rezultatams reikšmė. Aptartas aukščiausio lygio vadovų komandos demografinis poveikis organizacijų darbo rezultatams. Daug vietos skirta grupiniams procesams analizuoti, išnagrinėta komandų veiksmingumo ir produktyvumo problema, išsiaiškinta, kad suvokti paviršiaus lygio skirtumai ir gilaus lygio skirtumai turi neigiamą poveikį komandų socialinei integracijai, o užduotis komandai gali padiktuoti jos bendradarbiavimo tipą.Trečiajame skyriuje aptarta organizacinės kultūros vieta valdymo procese – teorinės sąlygos organizacinei kultūrai kurti. Nustatyta, kad organizacijų vertybinė orientacija turi būti pagrįsta ir įvertinta tautos kultūriniais ypatumais. Šiame skyriuje taip pat daug vietos skirta organi-zacinės kultūros ir valdžios santykiui paaiškinti; atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad organizacinę kultūrą ir kartu darbą komandose gali užtikrinti tik profesionaliai parengti vadovai, turintys tam būtinų savybių. Taip pat aptartas tokio vadovo teorinis tipas, komandų, sukurtų ir veikiančiųorganizacinių struktūrų, esant stipriai organizacinei kultūrai, veiklos modelis,ir vadovavimo priimant sprendimus komandoje modelis.Trumpai apibrėžiant šio mokslinio darbo svarbą, būtina išskirti šiuosmonografijos rezultatus: pagrįstas universalus naujas komandų kūrimo išesamų organizacinių valdymo struktūrų metodologinis požiūris,įvertinantis organizacinę kultūrą, kaip valdymo demokratizavimo,pereinančio į struktūrų savivaldą, priemonę; surastas teorinis grupės nuokomandos atskyrimo principas, įgalinantis tiksliai nustatyti struktūriniopadalinio būseną; iš principo naujai apibrėžtos grupės ir komandos kaipskirtingų struktūrų sąvokos. Iš apibrėžimų galima spręsti, kad sąvokosskirtingos.Surasti esminiai nauji grupės ir komandos skirtumai, apibudinantysšias struktūras; įrodyta, kad komandų kūrimas esamomis organizacinėmisstruktūromis prieš tai sukūrus organizacinę kultūrą yra ne tik paprastesnis,bet ir patikimesnis; sukurtas komandos nuolatinio tobulėjimo modelis;įrodyta, kad, nepriklausomai nuo vyrų ir moterų, vadovavimo stiliųskirtumų, moterys gali vadovauti vienodai sėkmingai kaip ir vyrai, tačiaudėl kultūrinių ir istorinių visuomenės mąstymo netobulumų moterys įlabiau atsakingas pareigas skiriamos rečiau negu vyrai; įrodyta, kadvadovavimo stiliai neturi esminės įtakos komandų darbo rezultatams.Taigi siekiant komandinio darbo produktyvumo ir tikslesnio teoriniopagrindimo būtini išsamūs, sisteminiai tyrimai mūsų kultūrinėjeaplinkoje. Tam reikalingas glaudesnis verslo organizacijų savininkų(vadovų) bendradarbiavimas su mokslininkais.
