摘要：Pagrindinis įmonės finansinis tikslas yra jos vertės didinimas. Prekinio kredito valdymas turėtų prisidėti prie šio svarbaus tikslo. Daugelis trumpalaikio turto valdymo modelių, kurie aptariami finansų valdymo literatūroje, remiasi prielaida, kad esminis finansinis tikslas - didinti buhalterinį pelną. Šie buhalteriniu pelnu grįsti modeliai gali būti siejami su kitu tikslu ir konkrečiai su įmonės vertės didinimu. Finansų literatūroje esama informacijos apie daugybę veiksnių, turinčių įtakos įmonės vertei. Tarp šių veiksnių yra grynojo apyvartinio kapitalo dydis ir ji formuojantys elementai, pavyzdžiui, grynųjų lėšų lygis sąskaitose.Sprendimas prekinio kredito požiūriu yra kompromisas tarp siekio riboti riziką, susijusią su leidimu atidėti mokėjimus nepatikimiems pirkėjams, ir noru turėti naujų klientų naudojant liberalesnę prekybinio kredito politiką. Toks sprendimas formuoja debitorinių įsiskolinimų lygį ir kokybę.Straipsnyje diskutuojama, kaip pasinaudoti portfelio teorijos galimybėmis, sprendžiant kuriems klientams turėtų būti duodamas prekinis kreditas. Parodyta, kad firma turi galimybę parduoti naudodama prekybinį kreditą ir tiems klientams, kuriems anksčiau buvo atsakyta dėl per didelės operacinės rizikos, tikintis firmos vertės didėjimo požiūriu teigiamo rezultato. Toks prekinio kredito didėjimas galimas tik jei firma dirba su įvairių sričių pirkėjais ir jei tose srityse yra skirtinga operacinė rizika. Esminis firmos sėkmės veiksnys yra gera portfelio analizė, kurioje atsižvelgiama į klientų portfelio įvairovę, operacinės jo rizikos spektro valdymo lygmenis.Jeigu debitorinių įsiskolinimų laikymas tam tikru lygiu teikia didesnių pranašumų nei neigiamų padarinių, firmos vertė didės. Taigi debitorinių įsiskolinimų lygis turi įtakos firmos vertei. Siekiant išmatuoti šių pasikeitimų efektą, naudojama formulė, kuri yra grindžiama prielaida, kad firmos dabartinė vertė yra būsimųjų laisvųjų grynųjų lėšų srautų suma, diskontuota finansuojančio firmą kapitalo sąnaudų norma. Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, finansuojama iš apyvartinio kapitalo. Apskaičiuojant laisvųjų lėšų srautus palaikomas ir didėjantis grynasis apyvartinis kapitalas, susiejantis pinigus, naudojamus grynajam apyvartiniam kapitalui finansuoti. Jeigu grynasis apyvartinis kapitalas padidėja, firma turi naudoti daugiau pinigų, ir tai sumažina laisvųjų lėšų srautus. Gamybos lygiui kylant reikia didesnių lėšų atsargų ir debitorinių įsiskolinimų. Šis augimas iš dalies gali būti padengiamas iš einamųjų įsipareigojimų, kurie automatiškai didėja didėjant gamybai ir pardavimams. Sprendimai dėl prekybos kreditų politikos, keičiantys prekybinio kredito sąlygas, skatina naują debitorinio įsiskolinimo lygį. Tai reiškia, kad prekybinio kredito politika turi įtakos firmos vertei. Tai yra alternatyvių lėšų, esančių debitorinio įsiskolinimo sąskaitose, ir bendrųjų kaštų, susijusių su gautinų sąskaitų valdymu, rezultatas. Ir pirmasis, ir antrasis jungių būsimųjų laisvųjų lėšų srautus ir kaip padarinį firmos vertės pasikeitimus. Debitorinių įsiskolinimų pasikeitimai turi poveikio grynojo apyvartinio kapitalo lygiui ir gautinų sąskaitų valdymo operacinėms sąnaudoms. Pastarosios rodo debitorinio įsiskolinimo atgavimo mokėjimus. Lėšų diskanto periodo trukmė ir maksimalus pirkėjų atliekamų mokėjimų uždelsimas teikia informacijos apie firmos prekinio kredito politikos pobūdį. Yra svarbu derinti prekinio kredito trukmę su kliento galimybėmis. Įmonė, suteikianti prekinį kreditą, turi atsižvelgti į pirkėjo atsargų konversijos ciklą ir į jo gaunamosios sąskaitos konversijos ciklą. Šie du elementai sudaro pirkėjo operacinį ciklą. Kuo trumpesnis šis ciklas, tuo trumpesnis turėtų būti pirkėjui siūlomas didžiausias mokėjimų uždelsimo periodas.Debitorinių įsiskolinimų valdymo sprendimai yra labai sudėtingi. Viena vertus, per daug pinigų esant gaunamosiose sąskaitose dėl liberalios prekybinių kreditų teikimo politikos, tai padidina verslo naštą dėl didesnių gaunamųjų sąskaitų aptarnavimo kaštų, o tai - didesni alternatyvūs kaštai. Papildomų kaštų susidaro kaupiantis blogoms skoloms, susijusiomis su rizikingais klientais. Antra vertus, liberali prekybos kreditų politika gali padėti padidinti pajamas iš pardavimų. Straipsnyje problema siejama su pirkėjų, suinteresuotų pirkiniu kreditu, operacine rizika, išeinančia iš grupių, kurioms būdinga per didelė rizika. Tačiau jei jos yra traktuojamos kaip viena iš kelių įmonės klientų grupių ir jeigu jų mokėjimo įpročiai yra susiję su kitų grupių mokėjimo įpročiais, tai, kas iš pradžių atrodo, negalimu, vėliau gali tapti galimu ir netgi pelningu variantu.
其他摘要：The basic financial purpose of an enterprise is maximization of its value. Trade credit management should also contribute to realization of this fundamental aim. Many of the current asset management models that are found in financial management literature assume book profit maximization as the basic financial purpose. These book profit-based models could be lacking in what relates to maximization of enterprise value. The enterprise value maximization strategy is executed with a focus on risk and uncertainty. This article presents the consequences that can result from operating risk related to purchasers using payment postponement for goods and I or services. The present article offers a method that uses portfolio management theory to determine the level of accounts receivable in a firm. An increase in the level of accounts receivables in a firm increases both the net working capital and the costs of holding and managing accounts receivables.
关键词：accounts receivable;trade credit management;incremental analysis;value based management, portfolio analysis
