摘要：Baltijos regionas tebėra vienas iš patraukliausių regionų užsienio investicijoms ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl žemesnių darbo jėgos ir kitų išteklių kaštų. Tačiau dažnai užsienio investuotojai ši regioną traktuoja kaip vientisą rinką, nepaisant to, kad Baltijos regiono šalys labai skiriasi ne tik savo institucinė aplinka, bet ir kultūra, ir vertybėmis. Ne tik šių šalių skirtumai, bet ir jų ir investuojančios įmonės šalies gali stipriai paveikti tarptautinio verslo sėkmę, apsunkinti ne tik tarptautinių žmogiškųjų išteklių įmonėse valdymą, bet ir rinkos, ėjimo į rinką būdo pasirinkimą ir daugelį kitų aspektų. Šio straipsnio tikslas yra trejopas. Pirma, palyginamos trijų Baltijos regiono šalių - Lietuvos, Estijos ir Lenkijos - kultūros. Antra, šių šalių kultūros lyginamos su kiekvienos šalies pagrindinių prekybos partnerių nacionalinėmis kultūromis. Trečia, vertinama, ar egzistuoja kultūrinio atstumo ir tarptautinės prekybos ryšys.Tad šiame straipsnyje į tarptautinę prekybą žvelgiama kultūros kontekstu. Siekiama atskleisti, ar yra šalies, į kurią eksportuojama, pasirinkimo ir kultūrinio atstumo ryšys. Šiam atstumui įvertinti remiamasi Hofstede’o kultūros dimensijomis, kurios leidžia kiekybiškai įvertinti nacionalinę kultūrą, lyginant šalių santykines pozicijas. Šios dimensijos buvo panaudotos Kogut ir Singh (1988), siekiant kiekybiškai įvertinti šalių atstumą pagal bendrą dviejų šalių skirtumą remiantis kiekviena Hofstede’o dimensija. Tačiau straipsnyje remiantis žvalgomojo tyrimo rezultatais teigiama, kad šis rodiklis turi trūkumų ir galbūt nėra tinkamiausias kultūrinio atstumo vertinimo metodas, kadangi neatsižvelgiama i kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, institucinę aplinką - kalbos, teisinės, ekonominės, politinės aplinkos skirtumus. Nustatytas nestiprus kultūrinio atstumo ir pagrindinių prekybos partnerių, t. y. šalies, pasirinkimo ryšys. Tačiau tai pirmas žingsnis, siekiant įvertinti prekybos patrauklumą ir investicijų atsiradimo priežastis ne tik ekonominiu aspektu, bet ir pagal abstraktesnius kriterijus. Būtų įdomu giliau pažvelgti į kultūrinio atstumo sąvoką: ne lyginant ją vien su makrolygio duomenimis, bet ir Baltijos šalių regiono įmonių santykių bei ėjimo į užsienio rinkas būdo pasirinkimo aspektais.
其他摘要：This paper discusses the cultural variable of international business through a comparison of the cultural values of three Baltic countries, Lithuania, Estonia and Poland. Scores on Hofstede’s cultural dimensions for these and other countries are utilized in measuring the “cultural distance” between the Baltic countries and their main export partners. The intent of the paper is to test the appropriateness of the concept for predicting export behavior. Although the study is exploratory, it is seen that cultural distance plays a slight role in country export behavior.
