摘要：Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai tikslai, kurių siekiama taikant aplinkosaugos mokesčius Lietuvoje. Remiantis detalia ankstesnės ir dabartinės naujos Lietuvos aplinkosaugos mokesčių sistemos, kuri susideda iš mokesčių už gamtos išteklius ir taršos mokesčių sistemų, analize, nagrinėjami pagrindiniai koncepciniai, analitiniai ir metodologiniai aplinkosaugos mokesčių taikymo Lietuvoje aspektai.Pirmiausiai apibrėžiami pagrindiniai tikslai, kurių siekiama Lietuvos įstatymais, įtvirtinančiais aplinkosaugos mokesčių taikymą Lietuvoje. Toliau pateikiama ankstesnės, Lietuvoje galiojusios nuo 1991 m. iki 1999 m., sistemos analizė, išryškinant jos trūkumus, siekiant parodyti, kodėl ši sistema buvo neefektyvi ir jai nepavyko pasiekti užsibrėžtų aplinkosaugos ir fiskalinių tikslų, numatytų įstatymuose, bei pagrindžiant naujos sistemos įvedimo būtinybė. Daroma išvada, kad 1991 m. nustatyti mokesčiai už aplinkos teršimą praktiškai neatliko savo pagrindinių - skatinamosios ir fiskalinių - funkcijų.Mokesčių sistemos efektyvumo analizė, kurios tikslas - nustatyti, ar mokesčiai už aplinkos teršimą skatina mažinti teršalų emisijas į aplinką. parodė, kad teršalų emisijos į aplinką apimtis ir mokesčių dydis remiantis Lietuvoje galiojusia mokesčių sistema buvo nedaug susiję.Straipsnyje išanalizuoti naujos mokesčių sistemos, įsigaliojusios nuo 1999 m., pranašumai, palyginti su ankstesniąja sistema, išnagrinėti pakeitimai, kurie supaprastina mokesčių mokėjimą ir pateikia realesnius taršalų tarifus, taip pat įvertintos naujosios sistemos efektyvumas siekiant užsibrėžtų aplinkosaugos tikslų.Daugiausia dėmesio yra skiriama atmosferos taršos mokesčių tarifų nustatymo klausimams, tarifai lyginami su atmosferos taršos žala dėl atskirų taršalų emisijų, taip pat išnagrinėtos Rytų ir Vakarų Europos šalyse taikomos mokesčių už atmosferos taršą sistemos bei palyginti tose šalyse taikomi tarifai už atskirų taršalų emisijas į atmosferą.
其他摘要：The main aim of this article is to analyse and compare the former and revised system of environmental taxes in Lithuania. Conceptual, analytical and methodological issues associated with the use of these instruments in the Lithuanian context are thoroughly discussed. Comparative and system analysis allows revealing deficiencies of the previous system of taxes and positive features of the new system. Comparison of pollution taxes available in Lithuania with the damage costs related to these pollutants emissions as well as comparison of environmental taxes with those of EU and accession countries allows to evaluate the efficiency of existing tax system in Lithuania and provide recommendations for strategic actions with respect of increasing effectiveness of existing environmental taxation system.
