摘要：Pasaulyje nėra šalies, kurios vyriausybė nereguliuotų vežamų per jos sienas prekių ir paslaugų srauto. Paprastai nustatomi įvairūs importo, kartais – eksporto ribojimai. Jais vyriausybės siekia įvairių politinių, ekonominių ar socialinių tikslų. Todėl nenuostabu, kad visoks ketinimas keisti prekybos reguliavimą kelia nesutarimų tarp skirtingų interesų grupių, nes pokyčiai kiekvienam turi skirtingą įtaką.XX a. pabaigoje ypač paplito netarifiniai tarptautinės prekybos ribojimai (NTR, angliškai: Non-Tariff Barriers – NTB), kurių dabar yra daugybė. Dažnai jie laikomi papildomais muitiniais ribojimais ir turinčiais laikiną pobūdį. Tačiau stipraus ūkio sukrėtimo laikotarpiu netarifiniai ribojimai tampa pagrindine prekių apyvartos su užsieniu reguliavimo priemone. Nė viena šalis iki šiol jų neatsisakė, vienų ribojimų svarba sumažėdavo, kitų – padidėdavo. Todėl pagrindinis straipsnio tikslas – ištirti ne tarifinių ribojimų įvairovę, jų kaitą ir specifiką Lietuvai integruojantis į ES. Tyrimų objektas – ne tarifiniai ribojimai.
其他摘要：The article is about NTB in EU, their classification. There is analysis of NTB which are important for Lithuania today: Public procurement, technical standards, rules of origin and other. The Lithuania business would know them because the consideration NTB has always been difficult. One reason is the creativity of their authors, out also, and more importantly. the lack of data.As tariffs are reduced and the product range of goods being imported evolves, the protection of the Union’s economic interests is shifting more and more towards the use of other instruments. These ‘non-tariff’ measures arc varied and include actions against: unfair competition, restrictions un quantities of imports, counterfeit and pirated goods
