摘要：Pragmatėjančio ir globalėjančio pasaulio fone 2018 m. iškyla disonuojanti su šiuo kontekstu disertacija tema „humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“. Ji neperrėžia skirties tarp dvasingumo ir materialumo,lokalumo ir globalumo etc.,tačiau pabrėžia dvi svarbias nūdienos dimensijas: žmogaus dvasingumo ir šeimos. Maža to,fokusas į akademinio jaunimo dvasingumą ir jo ryšį su auklėjimo šeimoje patirtimis akina atsigręžti į pamatinius žmogaus,tautos ir valstybės gyvenimo dalykus. Tai ne tik pamato plytos,bet kur kas daugiau.
