摘要：Krašto kultūrinį lygį apibūdina ne tai,kad jis yra veikiamas vienos ar kitos filosofinės koncepcijos,o sugebėjimas suprasti kitų tautų siekius bei idealus. Jeigu keliose šalyse vienu ir tuo pačiu metu formuo_jasi tapatingos filosofinės koncepcijos,iš to dar neseka,kad šalis,kurioje ta idėja buvo išreikšta pirmiau,neišvengiamai turėjo poveikio antrajai ir kad toji tik pirmosios dėka sugebėjo suvokti savo problemas. Filosofinių koncepcijų atskirose šalyse lyginimas parodo,kad,esant pa_našioms situacijoms,formuojasi panašus problemų aiškinimas bei siekimas suprasti,kaip jos yra sprendžiamos kitur. Antra vertus,filosofinės sistemos daro ir netiesioginį poveikį. Antai G. Hegelio vystymosi koncepcija veikė XIX a. pirmųjų dešimtmečių prancūzų istorikų-filosofų mokyklas. V. Kuzenas (V. Cousin,1792 - 1867 ),Sismondis (tikroji pavardė - Jul. de Simonde,1773-1842 ) savo istoriografines koncepcijas iš dalies grindė Hegeliu,o pastarosiomis rė mėsi kai kurie mūsų istorikai ir kultūros veikėjai (S. Daukantas,L. Jucevičius,T. Narbutas). Apie Sismondžio populiarumą Vilniaus Universi_tete sako ir jo išrinkimas garbės profesoriumi.
