摘要：XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje labai populiarios buvo religinės etinės Levo Tolstojaus pažiūros. Po 1881 metų (šią datą pats rašytojas laikė savo idėjinio lūžio pradžia) L. Tolstojus griežtai pasmerkė privilegijuotąjį luomą,pasisakė prieš privačią žemės nuosavybę,prieš „skęstančios patvaldystės" ramstį - ofi <:ialiąją bažnyčią. V. Leninas rašė,kad L Tolstojus,išreikšdamas engiamųjų Rusijos liaudies masių nuotaikas,siekė „iki pamatų nušluoti tiek valdinę bažnyčią,tiek dvarininkus < . . >,panaikinti visas senąsias ž.emėvaldos formas ir santvarką < . . >,vietoje policinės-klasinės valstybės sukurti laisvų ir lygiateisių valstiečių bendrąjį gyvenimą" 1• Tai pasiekti,galvojo L Tolstojus,galima žmonių moralinio tobulėjimo keliu. „Mano,kaip ir kiekvieno,gyvenimo tikslas - gyvenimo pagerinimas,priemonė viena -savęs pagerinimas" 2,(mano pabraukta. - B. M),-sakė rašytojas. Didžiausią vaidmenį skirdamas žmogaus sąžinei,jis kūrė idealistinę-utopinę pasaulio pertvarkymo programą. Individualų dorovinį tobulėjimą ra šytojas laikė svarbiausia visuomenės tobulėjimo sąlyga,nes,paties L. Tolstojaus žodžiais tariant,„žmogaus gyvenimas keičiasi < . . . > tik nuo kiekvieno žmogaus vidinio darbo su pačiu savimi" 3• Atmetęs revoliucinį kelią kaip nedorovingą,jis skelbė pasyvų pasipriešinimą arba nedalyvavimą tame,kas remia antiliaudinę santvarką,kas prieštarauja doroviniams bei religiniams asmenybės įsitikinimams.
