摘要：Today general skills in vocational education and training and general,or transversal competences in higher education are considered to be one of the most important factors enabling an alumnus to become more competitive in the job market. European academic initiatives,such as Dublin Descriptors,‘Tuning’ Project,European Master’s in Translation (EMT) and others have brought forward measurable study quality parameters,which,in their turn,have enabled to describe transversal competences in higher education. Among these,the metacognitive (learning to learn) competence has been analysed in detail,showing its development in practice and comparing it with the translation service provision competence,the key competence in translator training programmes (according to EMT). This comparison allowed to draw a conclusion that general/ transversal competences lie at the core of both key competences. The practical aspect of the development of general/ transversal competences at the programme of Translation Studies at Vilnius University has illustrated not only a success of a pilot project,but also a few problematic aspects. However,the obvious advantage of integration of general/ transversal competences into study programmes is that they create a vital link between the university and the real job market.
其他摘要：Lietuvoje,kaip ir visoje Europoje,atsiranda vis daugiau vertimo studijų programų,pagal kurias rengiami tiek plataus profilio,tiek labiau specializuotų krypčių vertėjai. Be to,vertimas jau yra įtrauktas į beveik visų filologijos krypčių studijų programas,todėl vertimo studijų programų siekinių ir jomis ugdomų kompetencijų klausimai labai aktualūs. 2013 m. rudenį Europos Komisijos iniciatyva jau trečią kartą bus skelbiamas konkursas norintiesiems tapti Europos vertimo raštu magistro programų tinklo (angl. European Master’s in Translation,EMT) nariais. Šios iniciatyvos tikslas – Europoje užtikrinti aukščiausios kokybės vertimo studijas,todėl būti šio tinklo nare turėtų būti kiekvienos vertimo studijų programos siekiamybė,nes dėl griežtų atrankos kriterijų tinklo nariais gali tapti tik geriausias vertimo studijų programas siūlančios institucijos. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra treji metai yra Europos vertimo raštu magistro programų tinklo narė,todėl jau turi sukaupusi šio tinklo programoms keliamų uždavinių įgyvendinimo patirties. Padėtis darbo rinkoje taip pat nuolat keičiasi,todėl šiandien vertėjų rengimui keliami reikalavimai ateityje gali pasikeisti,bet pagrindiniai principai ir ugdomos kompetencijos turi išliekamąją vertę,nors,suprantama,bus tobulinamos. Šiame straipsnyje aptarsime tik tas vertėjų kompetencijas,kurios vadinamos bendrosiomis,arba transversaliosiomis,nes dėl straipsnio apimties specialiosioms,arba profesinėms,kompetencijoms negalėtume skirti pakankamai dėmesio. Kita vertus,transversaliosios kompetencijos paprastai keičiasi daug lėčiau,jos taikomos ne tik kuriai nors vienai programų grupei,bet ir visoms programoms ar net kiekvienam piliečiui individualiai,todėl tikėtina,kad pagrindiniai jas apibrėžiantys principai ir metodai bus tinkami gana ilgai. Be to,aptariant bendrąsias kompetencijas būtina atsižvelgti į visą kompetencijų sąvokos atsiradimo ir diegimo praktikos kontekstą,kuriam taip pat skirsime nemažai dėmesio.
